Eterio šaknys Alytuje: „Šnekutis-pleputis“, Putinų radijas

Laida „Šnekutis-pleputis“ – pirmasis Alytaus radijo balsas

Pernai devyniasdešimtmetį atšventęs Povilas Jankauskas, dirbęs Alytaus eksperimentiniame namų statybos kombinate inžinieriumi, pasakojo: „Prieš pusę amžiaus kiekviename name buvo vietinis radijo mazgas. Jo veiklą reguliuojanti redakcija glaudėsi kultūros įstaigose, o ryšius ir techninę dalį puoselėjo ryšių specialistai.“

Pasak pašnekovo, laida „Šnekutis-pleputis“ tapo pirmuoju Alytaus balsu, o jos populiarumas parodė, kad miestui reikia savos informacinės erdvės. Kaip teigia muziejininkas Vilmantas Dunderis, laida pradėta transliuoti dar 1957 metais. Tai buvo gilaus sovietmečio laikotarpis, kai vietinė informacija buvo labai ribota. Ši radijo laida transliuota per vadinamuosius „taškus“, skirta Alytaus miesto ir rajono aktualijoms. Pavadinimas sufleravo lengvą, šnekučiuojantį stilių, tačiau laida turėjo ir informacinę funkciją – pranešdavo naujienas, pasakodavo apie vietos žmones ir įvykius.

Kas buvo pagrindiniai „Šnekučio-plepučio“ puoselėtojai? 

Muziejininko teigiama, kad prie pirmųjų laidų kūrimo prisidėjo asmenybės, kurios pasižymėjo ne tik žurnalistiniais gebėjimais, bet ir puikiu humoro jausmu: Valentinas Kirlys – pedagogas ir humoristas, laikomas pirmuoju radijo laidų vedėju Alytuje. Jis laidą vedė su kritiška, bet šmaikščia gaidele, apžvelgdamas vietinius įvykius ir kultūros naujienas; Jaunutis Žilinskas – V. Kirlio kolega ir bendraautorius, kartu su juo kūręs ir vedęs populiariąją laidą „Šnekutis-pleputis“; Algimantas Augustauskas – ilgametis Alytaus kultūros namų direktorius, kuris to meto laidose buvo nepakeičiamas akompaniatorius.

Sausio 13-osios įvykius nušvietė Putinų radijas

Putinų radijo, kuris dažnai vadinamas pirmuoju nepriklausomu, nors techniškai „piratiniu“ Alytaus radiju, istorija neatsiejama nuo kelių ryškių asmenybių. Šie žmonės ne tik buvo prie pulto ankstyvaisiais 1990-aisiais.

Putinų radijas gyvavo apie 1990–1992 metus, kai Lietuva ką tik buvo atgavusi nepriklausomybę, o eterio reguliavimas dar tik formavosi. Tai nebuvo komercinis projektas šiuolaikine prasme – tai buvo „laisvasis“ Alytaus radijas, dažnai vadintas „piratiniu“, nes veikė be oficialių licencijų, kurios tuo metu tiesiog dar neegzistavo. 

Transliacijos vyko iš Putinų mikrorajono, antenos būdavo montuojamos ant aukščiausio Putinų daugiabučio, esančio Žuvinto g., stogo, siekiant kuo didesnio padengimo, nors oficialiai tai nebuvo leidžiama. 

Signalas ne visada buvo švarus, tačiau pasiekdavo didžiąją dalį Alytaus, o tai tuo metu buvo tikras technologinis stebuklas...

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.