Eidama 81-uosius iškeliavo į Tėvo namus

„Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte...“     (Mt 25, 35)

Šie Šventojo Rašto žodžiai tapo viso mūsų brangios Aldonos Vasiliauskienės gyvenimo ašimi. Eidama 81-uosius gyvenimo metus, ji iškeliavo į Tėvo namus, palikdama gilų liūdesį, bet kartu ir neišdildomą šviesą Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos bei „Carito“ bendruomenėje.

Aldona buvo žmogus, kuris ne tiesiog žinojo Bažnyčios tiesas ir sakralinius ritualus, – ji jais kvėpavo. Jos kasdienybė buvo persmelkta gilios, gyvos maldos, o bažnytinės tradicijos jos gyvenime tapdavo gyva meile artimui.

Jauna likusi našle ir viena į gyvenimą išleidusi keturis vaikus, ji savo širdį atvėrė visiems, kam reikėjo paguodos, atjautos, padrąsinančio žodžio. Ypač atjautė gausias šeimas. Net tris dešimtmečius atidavusi „Carito“ tarnystei, ji pelnytai visų buvo vadinama tiesiog Mamule. Jos akys visada spindėjo džiaugsmu, o siela buvo kupina begalinio dėkingumo už kiekvieną Dievo dovanotą dieną. Mamulė visose veiklose nuotaikingai sukdavosi tarsi vijurkas. Ji visada atsirasdavo laiku ir ten, kur labiausiai reikėjo: nuspėdavo kito bėdą, surasdavo gražiausią drabužį, įdėdavo lauknešėlį ar pasiimdavo kartu į dvasinę piligriminę kelionę. Jos išmonė neturėjo ribų – iš didelio noro padėti ji sugebėdavo skaniausius pietus stokojantiems išvirti iš paprasčiausių produktų. Ji buvo tiesi ir teisinga. Kas nusipelnė griežtesnio žodžio ar mamiško stuktelėjimo į petį – tas gavo, bet niekas niekada nenešiojo pykčio, nes Mamulė nieko nesmerkė. Ji tik mylėjo – atvirai ir jautriai. Jos suburtos savanorės kasmet parapijos namuose ruošė Kūčių ir Velykų stalus tiems, kurie šventes kitaip būtų sutikę vienatvėje ir skurde.

Šiandien, kai jos džiugi žemiškoji giesmė nutilo, tikime, kad Viešpats jai taria: „Geroji ir ištikimoji tarnaite, eik į savo Viešpaties džiaugsmą“. Dėkojame Tau, brangi karitiete, už kiekvieną šypseną, pamoką ir nepalaužiamą tikėjimą.

Nuoširdžiai užjaučiame vaikus, šeimą ir visus, kurių gyvenimus sušildė Aldonos gerumas.

Atsisveikinimas su velione vyks rugpjūčio 18 d., nuo 12 val. Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio koplyčioje, Kalnėnų g. 2A.

Šv. Mišios už velionę bus aukojamos Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje 18 val.

Išlydėjimas į Amžinojo poilsio vietą rugpjūčio 19 d., 14 val.

Bendruomenės vardu – 

Virginija Montvilaitė, 

Alytaus dekanato „Carito“ vadovė