„Čekutininkai“: ar pinigų grąžinimas apsaugo nuo baudžiamosios atsakomybės?

– Alytaus krašte viena iš dabartinių bylų, kuri išnagrinėta ne pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK), o pagal Civilinį kodeksą (CK), per viešojo intereso gynimą, yra susijusi su buvusios Lazdijų rajono savivaldybės  tarybos narės ir merės Ausmos Miškinienės  gautomis išmokomis degalams. Ji ir šiuo metu vadovauja Lazdijams. Būtent po jos Civilinės bylos daugeliui iškilo klausimas, kodėl  išvengta baudžiamosios atsakomybės?

– Pirmiausia reikia pabrėžti, kad teiginys apie neva skirtingą praktiką dėl atsakomybės, nors  ir dažnai viešai kartojamas, nėra teisingas.

Ikiteisminis tyrimas ir viešojo intereso gynimas yra du visiškai atskiri, tai savarankiški procesai, nedarantys poveikio vienas kitam.
Ikiteisminiu tyrimu siekiama įvertinti asmens veiksmus, vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu. Tam labai atidžiai renkami duomenys, įvairias būdais tikrinami, po to nusprendžiama, ar asmuo padarė tai, kas vadintina nusikalstama veika, ar ne. Esant pagrindui, byla perduodama teismui.

Ginant viešąjį interesą prokurorų tikslas yra visai kitas – neteisėtų išmokų atveju juo siekiama Civiliniame kodekse numatytomis priemonėmis sugrąžinti lėšas į biudžetą. Jo metu nėra sprendžiamas nei nusikalstamos veikos padarymo, nei kaltės ar nubaudimo  klausimas. Šis procesas baigiamas tikrai daug greičiau nei dėl to paties asmens ir galimai jo pasisavintų lėšų vykstantis ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme. Todėl taikydami jį prokurorai reikšmingai prisideda prie to, kad pinigai į savivaldybių biudžetus sugrįžtų kuo mažiau nuvertėję.

– Ar tuo atveju, jei tarybos narys grąžina visus galimai neteisėtai paimtus pinigus išmokoms, gali būti ramus, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų nebus pradėtas ir jis netaps įtariamuoju?

– Tikrai ne. Labai svarbu pabrėžti, kad net ir savanoriškas pinigų grąžinimas į savivaldybės biudžetą arba įvykstantis per teismą nedaro jokios įtakos ir neapsaugo asmens nuo baudžiamojo persekiojimo ir ikiteisminio tyrimo tuo atveju, jei pinigai buvo pasisavinti pažeidžiant Baudžiamąjį kodeksą.

Kai kalbame apie situacijas su neteisėtomis išmokomis savivaldybių tarybų nariams, dažniausiai tai yra veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje „Sukčiavimas“,183 straipsnyje „Turto pasisavinimas“, 228 straipsnyje „Piktnaudžiavimas“ ir 300 straipsnyje „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“.

Taip pat svarbu pasakyti, kad ne visais atvejais išmokos buvo gautos nusikalstamu būdu. Yra atvejų, kai savivaldybių tarybų nariai tikrai patys kažką pirko, tikrai patys sumokėjo, teikė tikrus mokėjimo dokumentus, bet vėliau auditoriai pripažino, kad tarybos nario įsigytos prekės arba paslaugos negali būti vertinamos kaip būtinos tarybos nario veiklai, todėl už jas išmokėti pinigai turi būti sugrąžinti. 

Tokiu atveju joks ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, nes žmogus jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Bet grąžinti pinigus jis turi.

– Ar galite pasakyti, kad, pavyzdžiui, Lazdijų rajono merės teisminis procesas dėl gautų išmokų už kurą, kurias ji turi sumokėti, jau baigtas?

– Galiu pasakyti, kad šiuo metu yra priimtas ir įsigaliojo apeliacinės instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje dėl lėšų grąžinimo ir tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narių galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu ir ikiteisminio tyrimo interesais, detaliau komentuoti negaliu.

Kalbant bendrai, o ne apie konkretų atvejį, manau, kad  klaidingas įspūdis, jog vieniems yra taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, o kitiems – baudžiamojo persekiojimo, greičiausiai susidaro dėl prokurorų laiko sąnaudų skirtumo šiems procesams. Viešojo intereso gynimo procesas yra daug greitesnis nei ikiteisminis tyrimas.

Tad tikrai galimi atvejai, kad lėšų grąžinimo klausimas jau vienaip ar kitaip išspręstas, o įtarimai asmeniui ikiteisminiame tyrime bus pareikšti tik po mėnesio, kito, nes dar renkami tam būtini duomenys.

Ir tai yra normalu, nes įvertinti kiekvienam tarybos nariui skirtų išmokų aplinkybes visose Lietuvos savivaldybėse yra milžiniškos apimties darbas, kurio greitį kiekviename atskirame ikiteisminiame tyrime lemia labai daug faktorių.

Baudžiamasis persekiojimas yra griežčiausia atsakomybės forma, todėl ikiteisminio tyrimo tikslas – labai atsakingai, detaliai patikrinti pradinę informaciją, kurios pagrindu jis buvo pradėtas, surinkti papildomus būtinus duomenis ir nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kokiomis aplinkybėmis, išaiškinti jos įvykdymu įtariamą asmenį ir, esant pagrindui, bylą perduoti jį teismui.

– Gal detalizuokite, kad būtų visiems aiškiau, kaip teismuose įrodinėjama „čekutininkų“ galima nusikalstama veika?

–  Vykstant ikiteisminiam tyrimui, kurio metu nustatinėjama, ar  savivaldybių tarybų narių  išmokų atveju buvo padaryta nusikalstama veika, yra atidžiai apžiūrimas kiekvienas prie jų ataskaitos pridėtas čekis, kurių yra tūkstančiai. Lyginama, analizuojama visa kita ataskaitose ir mokėjimo dokumentuose esanti informacija: kas pirkta, kada pirkta, kiek, kas tuo naudojosi, kas ir kaip mokėjo? 

Pavyzdžiui, jei mokėjimas buvo atliktas banko kortele, kreipiamasi į bankus ir po tam tikro laiko sužinoma, kam ta banko kortelė priklauso. Po to jos savininkas surandamas ir apklausiamas. 

Įtarimai stiprėja, jei nustatoma, kad kortelės savininkas  konkretaus tarybos nario nėra net akyse regėjęs, arba paaiškėja, kad kortelė yra išduota kuriai  nors bendrovei. Jei tokių „svetimų“ čekių, kvitų tarybos nario ataskaitose yra ne vienas ir ne du, kyla įtarimų, kad tarybos narys sąmoningai teikė savivaldybės administracijai kitų asmenų mokėjimo kvitus, klastojo susijusius dokumentus ir tokiu būdu pasisavino pinigus, kurie priklauso savivaldybei.

Jei tyrimo eigoje visgi nustatoma, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Tokių atvejų taip pat yra.

– Ar prokuratūros  kuruojamoms „čekutininkų“ byloms turėjo įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)sprendimas dėl buvusio Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario ir  mero, dabar vėl mero Mindaugo Sinkevičiaus, kuomet kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, jo baudžiamosios atsakomybės neįžvelgta?

– Kiekvienos baudžiamosios bylos išnagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra reikšmingas, nes formuoja labai svarbią darbui teismų praktiką, į kuria atsižvelgia kiekvienas prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui. 

Ne išimtis ir paminėtas LAT sprendimas. Susipažinęs su jo motyvais kiekvienas prokuroras vertina, į ką būtina atsižvelgti vadovaujamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). 

Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. 

Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.