Auksinį medalį iškovojusi šaltalankių augintoja: apie paramą ir tylą valdžios namuose

– Kaip jaučiatės po apdovanojimų? Kaip įvertintumėte  valdžios indėlį į šį aukso medalį? 

– Šiemet gavome jau penktąjį medalį. Tai įvertina ne tik mūsų produktą, bet ir ilgą, kruopštų darbą. Jūsų klausimą suprantu  apie tai, ar valdžia kaip nors padeda?

Taip, mes gauname paramą, ją panaudojome įsirengdami šaldytuvus, patalpas, įsigydami techniką. Bet ar tai valdžios nuopelnas? 
Visgi parama smulkiajam verslui dažnai lieka tik deklaracija popieriuje – kuo toliau, tuo sunkiau. Paimkime, kad ir mūsų ūkio  dalyvavimą parodoje, kurioje norėjome  parodyti savo produkciją, susitikti su klientais. 

Vietos nuoma, darbuotojų atlyginimai, transportas ir kuras mums kainuoja nuo dviejų iki trijų tūkstančių eurų. Kad padengtume šias išlaidas, vien suprekiauti parodoje neužtenka. 

Anksčiau Žemės ūkio ministerija tokį dalyvavimą remdavo, o šiemet kažkodėl – ne. Taip pat pasigendame ir Alytaus rajono valdžios dėmesio, ypač palyginus su kitais rajonais.

– Kokios paramos tikitės iš rajono savivaldybės?

– Ne, tikrai ne finansinės, mes jos ir neprašėme. Tikimės elementaraus, žmogiško dėmesio. Juk rajone kuriame darbo vietas, mokame mokesčius. Vis dėlto Alytaus rajono ūkininkas parodoje gavo aukščiausią apdovanojimą, tačiau niekas iš savivaldybės administracijos net nepasveikino. 

Pavyzdžiui, mano kolegę iš Kaišiadorių rajono praėjusiais metais savivaldybės atstovai specialiai atvažiavo į parodą pasveikinti, o šiemet jų meras rado laiko įteikti net  simbolinę dovaną. 

Alytaus rajono valdžios namuose, deja, tyla. 

Nuo spalio 16 d. pradėtos mokėti išankstinės tiesioginės išmokos, tačiau ūkininkai nuolat kritikuoja paskutinę minutę valdžios priimamus sprendimus, antai  siūloma maždaug 10 eurų už hektarą kompensacija dėl degalų ir trąšų, jų nuomone,  yra tokia maža, jog jos net neverta imti...

Žemės ūkio ministras pranešė, kad ekologiniams ūkiams trūksta apie 18 mln. eurų ir gali tekti mažinti paramą. O juk  ekologinis ūkininkavimas reikalauja didžiulių pastangų.  Apie tai kalbama jau ne vienus metus.

Ekologija mums yra gyvenimo būdas, tačiau iš šio verslo privalome uždirbti, išlaikyti darbo vietas. Mes nenaudojame mineralinių trąšų ir cheminių medžiagų, darbo rankomis tenka įdėti ženkliai daugiau. 

Toks valdžios požiūris į ekologinį ir  smulkųjį  ūkį parodo tą  realybę, kuri šiandien  yra. Pavyzdžiui, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo akcizas saldintiems gėrimams. Aš, kaip ūkininkė, pati perdirbu produktus. Dėl šio mokesčio mano gaminamo sirupo 0,75 l butelis pabrango euru. 

Žmonės piktinasi, sako: „Kiek galite tą kainą didinti?“ Tuo tarpu latviai tokio mokesčio neturi – kaip mums su jais konkuruoti?

Daug ūkininkų nepatenkinti ir paramos skirstymu. Pavyzdžiui, per dešimtmetį perpus sumažėjo jaunųjų ūkininkų, nors valdžia garsiai trimituoja, kad jiems skiriama solidi parama. Kaip tą paaiškintumėte?

Kaip ji skirstoma – nežinau, bet ta 60 tūkst. eurų parama yra niekinė. Nė grūdininkystės ar gyvulininkystės verslo  pradėti nuo nulio su tokia suma yra neįmanoma. Gerai, jei turi savo žemės, jei už jaunojo ūkininko nugaros stovi šeima, kuri padeda, bet dažniausiai būna, kad žmogus nusiperka traktorių, jis kiek laiko pastovi daržinėje, o  vėliau būna parduodamas.

– Jūs iš viso turite 130 hektarų žemės. Ar žadate plėstis?

– Šis plotas susideda per visus tris ūkius, kurie išsibarstę keliose rajono seniūnijose. Mano asmeninis plotas yra 70 ha. Tačiau šaltalankiai auga jau dvidešimt metų, juos būtina atsodinti, jie yra nukentėję nuo gamtos negandų. 

Turime įsipareigojimą nemažinti ekologinių plotų, bet kaip susitvarkyti, kai po praėjusios žiemos net du trečdaliai plotų tiesiog išdžiūvo?

Čia labai daug niuansų, negali visiems galioti vienodos taisyklės. Plotas tikrai nedidės, dabar pagrindinis tikslas – išsaugoti tai, ką turime. Šaltalankis bet kur neauga. Be to, laukai nutolę – važiuoti su traktoriumi 25 kilometrus iki mažo laukelio labai brangiai kainuoja.

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.