Ati­duo­tu­vė­je – kaip par­duo­tu­vė­je, tik vie­to­je pi­ni­gė­lių pra­šo­ma pa­ra­šo

– Kei­čia­ma pa­ra­mos mais­tu tvar­ka. Ar tai reiš­kia, kad sto­ko­jan­čių­jų jau ne­pa­sieks Eu­ro­pos fon­do pa­ra­ma la­biau­siai skurs­tan­tiems as­me­nims – pa­ruoš­ti da­vi­niai ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams?

– Eu­ro­pos pa­gal­bos la­biau­siai skurs­tan­tiems as­me­nims fon­do (EPL­SAF) pa­ra­mos pro­gra­ma šių me­tų gruo­džio mė­ne­sį bai­gia­si. Tai reiš­kia, kad mais­to da­vi­niai bei hi­gie­nos pre­kės to­liau da­li­na­mos ne­be­bus. Nuo ki­tų me­tų pa­gal ki­tas vals­ty­bės vyk­do­mas pro­gra­mas sto­ko­jan­tiems bus da­li­na­mos pa­ra­mos mais­tu kor­te­lės. Kiek­vie­nas žmo­gus su jo­mis ga­lės įsi­gy­ti rei­kia­mo mais­to.

– Iš kur bus tie­kia­mi mais­to pro­duk­tai Aly­tu­je du­ris at­ver­sian­čiai ati­duo­tu­vei? Kuo ji pa­na­šės į par­duo­tu­vę ir ko­kia tvar­ka bei kas ga­lės jo­je „ap­si­pirk­ti“ ne­mo­ka­mai?

– Ati­duo­tu­vės len­ty­nas pa­sieks pas­ku­ti­nės ga­lio­ji­mo die­nos mais­tas iš par­duo­tu­vių bei vi­suo­me­nės ir rė­mė­jų pa­au­ko­ti pro­duk­tai. Taip pat ben­dra­dar­biau­ja­me su ūki­nin­kais, ku­rių der­lius ir­gi pa­tenka į ati­duo­tu­vę. Jo­je mais­tas kiek­vie­ną ry­tą bus ap­skai­to­mas, iš­rū­šiuo­ja­mas, su­de­da­mas į len­ty­nas pa­gal ka­te­go­ri­jas, ap­skai­čiuo­ja­mi kie­kiai. At­ėjęs pa­ra­mos ga­vė­jas iš to, kas tą die­na at­ke­lia­vo į ati­duo­tu­vę, ga­lės pa­si­rink­ti, kas jam rei­ka­lin­ga. Vie­nam pa­ra­mos ga­vė­jui pri­klau­so ne ma­žiau kaip 5 ki­log­ra­mai mais­to.

Iš so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus pa­teik­to są­ra­šo pa­kvies­ti as­me­nys at­vy­kę pir­miau­siai už­si­re­gist­ruo­ja, tuo­met gau­na ta­lo­nė­lį ir pir­ki­nių krep­še­lį, į ku­rį krau­sis iš kiek­vie­nos pro­duk­tų ka­te­go­ri­jos pa­si­rink­tą mais­tą. Pas­kui ben­drą kie­kį pa­si­svers ir pa­si­ra­šys. Kaip mes sa­ko­me, vis­kas be­veik kaip par­duo­tu­vė­je, tik vie­toj pi­ni­gė­lių – pa­ra­šas.

– Mi­nė­jo­te, kad ati­duo­tu­vė­je ne­pa­si­tu­rin­tys gy­ven­to­jai ga­lės įsi­gy­ti tų pro­duk­tų, ku­riuos šei­ma mėgs­ta, o ne pa­ruoš­tų da­vi­nių su ne­mėgs­ta­mais pro­duk­tais? Tur­būt svar­biu ak­cen­tu taps tai, kad dar ma­žiau bus švais­to­mas mais­tas?

– Tik­rai taip. Su­si­dū­rė­me ne su vie­nu pa­ra­mos ga­vė­ju, ku­ris pa­pras­čiau­siai ne­to­le­ruo­ja kai ku­rių mais­to pro­duk­tų dėl svei­ka­tos pro­ble­mų. La­bai svar­bus šios ati­duo­tu­vės tiks­las – ne­pa­si­tu­rin­tiems žmo­nėms mais­tą da­lin­ti oriai. Mais­to pa­si­im­ti at­ei­na ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tys dir­ban­tie­ji, ne­įga­lie­ji, sen­jo­rai, vie­ni­šos ar ke­lis vai­kus au­gi­nan­čios ma­mos – šie žmo­nės nu­si­pel­nė tei­sės oriai, kaip par­duo­tu­vė­je, pa­si­rink­ti tai, kas jiems yra rei­ka­lin­ga.

– Ar ati­duo­tu­vė­je iš­liks mais­to at­si­ė­mi­mo gra­fi­kai?

– Kas­dien su­ren­ka­mas skir­tin­gas mais­to kie­kis, to­dėl sa­va­no­riai kas ry­tą tu­rės iš­skirs­ty­ti jį į ka­te­go­ri­jas, pa­sver­ti ir pa­skai­čiuo­ti pa­gal tos die­nos at­vyk­sian­čių pa­ra­mos ga­vė­jų skai­čių su re­zer­vu. Pa­vyz­džiui, šian­dien iš duo­nos ga­mi­nių ga­li­te pa­si­rink­ti du vie­ne­tus ar­ba iš vai­sių ir dar­žo­vių – ne dau­giau kaip du ki­log­ra­mus. To­kiu bū­du ne­ga­lios tai­syk­lė „kas pir­mes­nis, tas gud­res­nis“ – kiek­vie­nas at­ėjęs ga­lės rink­tis iš vi­sų mais­to ka­te­go­ri­jų. Ati­duo­tu­vės prin­ci­pą iš­ban­do­me jau ke­le­tą sa­vai­čių. Yra kur to­bu­lė­ti, bet są­ra­šai ir lai­kas bus pa­skirs­to­mas taip, kad pa­ra­mos ga­vė­jams ne­rei­kė­tų lenk­ty­niau­ti.

– At­vė­rus ati­duo­tu­vės du­ris, „Mais­to ban­ko“ sa­va­no­riams veik­los ne­su­ma­žės, at­virkš­čiai, teks suk­tis dar spar­čiau, gal di­din­si­te jų gre­tas?

– „Mais­to ban­ko“ sa­va­no­riams veik­los tik­rai ne­su­ma­žės. Mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos veik­la pa­rem­ta sa­va­no­rys­te, jei ne sa­va­no­riai var­gu ar ga­lė­tu­me pa­si­džiaug­ti to­kiais re­zul­ta­tais. Kiek­vie­ną dar­bo die­ną jie su­ren­ka mais­tą, ap­skai­to, jį iš­rū­šiuo­ja, sve­ria, su­skirs­to į ka­te­go­ri­jas. Nuo šiol vien ati­duo­tu­vė­je bus rei­ka­lin­gi ma­žiau­siai ke­tu­ri sa­va­no­riai. Kiek­vie­nas pri­si­de­dan­tis mums la­bai svar­bus.

– Vis daž­niau gir­di­mas žo­džių jun­gi­nys – iš­gel­bė­tas mais­tas. Tai tur­būt ne tik iš pre­ky­bos tin­klų par­si­vež­ti pas­ku­ti­nės die­nos ga­lio­ji­mo pro­duk­tai?

– Daž­nas žmo­gus net ne­su­si­mąs­to, kad pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je yra pa­ga­mi­na­ma daug dau­giau mais­to ne­gu pa­sie­kia žmo­nių sta­lą. Dėl įvai­rių prie­žas­čių pre­ky­bi­nin­kai, ūki­nin­kai, ga­min­to­jai, lo­gis­ti­kos įmo­nės tam tik­rų mais­to pro­duk­tų ne­par­duo­da, ne­ga­li jų re­a­li­zuo­ti ir, daž­nu at­ve­ju, pri­vers­ti uti­li­zuo­ti. Pa­vyz­džiui, įmo­nė tu­rė­jo pa­ga­min­ti pro­duk­tų už­sie­nio ša­liai, ta­čiau už­sa­ky­mas bu­vo at­šauk­tas, o jų re­a­li­zuo­ti Lie­tu­vo­je jau ne­be­ga­li dėl ne­lie­tu­vių kal­ba pa­žen­klin­tų pa­kuo­čių. Daž­na ūki­nin­kų pro­ble­ma – pre­ky­bos stan­dar­tų ne­ati­tin­kan­čios vai­sių ir dar­žo­vių for­mos, dy­džiai.

„Mais­to ban­ko“ san­dė­lius pa­sie­kia dėl įvai­rių prie­žas­čių ga­min­to­jų ne­par­duo­ti mais­to pro­duk­tai – ban­do­mie­ji / eks­pe­ri­men­ti­niai (var­to­ti sau­gūs) ga­mi­niai, mais­to pro­duk­tai su ne­tin­ka­mu žen­kli­ni­mu, ne­pre­ki­nės iš­vaiz­dos pro­duk­ci­ja ir per­pro­duk­ci­ja, ša­lu­ti­niai ga­my­bos pro­duk­tai, su pa­žeis­to­mis iš­ori­nė­mis ar se­zo­ni­nė­mis, pro­gi­nė­mis pa­kuo­tė­mis, dėl klai­dų trans­por­ta­vi­mo gran­di­nė­je tiks­lo ne­pa­sie­kęs mais­tas.

– Ar „Mais­to ban­kas“ daž­nai su­lau­kia ūki­nin­kų pa­gal­bos?

– Dau­gu­ma jų yra „Mais­to ban­ko“ Vil­niaus re­gio­no pa­da­li­nio, ku­riam pri­klau­so ir Aly­taus sky­rius, part­ne­riai, ta­čiau spar­čiai dir­ba­me pa­tys su vie­ti­nio re­gio­no ūki­nin­kais. Di­de­liu jų skai­čiu­mi pa­si­gir­ti dar ne­ga­li­me, bet sten­gia­mės ir ju­da­me į prie­kį.

– Vie­šai skel­bia­ma, kad lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das „Mais­to ban­kas“ per­nai iš­da­li­no be­veik 11 tūkst. to­nų mais­to iš ku­rių 6 tūkst. 193 to­nos – nuo su­nai­ki­ni­mo iš­sau­go­tas mais­tas. Šiuo me­tu or­ga­ni­za­ci­ja re­mia 230 tūks­t. žmo­nių vi­so­je Lie­tu­vo­je, taip pat pa­ra­mą tei­kia 601 so­cia­li­nei or­ga­ni­za­ci­jai. Ko­kį bū­rį ne­pa­si­tu­rin­čių gy­ven­to­jų pa­rem­ti „Mais­to ban­kui“ re­ko­men­duo­ja Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­niai dar­buo­to­jai?

– Nuo ki­tų me­tų Aly­taus mies­te ruo­šia­mės mais­tu ap­rū­pin­ti 2 tūkst., o ra­jo­ne 2 tūkst. 500 pa­ra­mos ga­vė­jų.

– Pa­skai­čiuo­ta, kad kiek­vie­nas šei­mos ūkis vi­du­ti­niš­kai iš­me­ta vie­no mė­ne­sio mais­tui skir­tą biu­dže­tą. Tai­gi, jei per mė­ne­sį mais­tui iš­lei­džia­me apie 400 eu­rų, tai per me­tus tiek ir iš­švais­to­me. Gal ga­lė­tų ir šei­mos sa­vo­jo mais­to per­tek­lių at­vež­ti į ati­duo­tu­vę, ku­ri, nors bus ati­da­ro­ma tik šian­dien, aly­tiš­kių jau pra­min­ta „edu­ka­ci­ne mais­to ne­švais­ty­mo erd­ve“?

– Iš na­mų ūkių ga­li­me pri­im­ti tik il­go ga­lio­ji­mo pro­duk­tus, ku­rių pa­kuo­tė yra ne­pra­da­ry­ta ar ki­taip ne­pa­žeis­ta, taip pat vai­sius ir dar­žo­ves. De­ja, trum­po ga­lio­ji­mo mais­to pro­duk­tų bei na­muo­se pa­ga­min­to mais­to pri­im­ti ne­ga­li­me dėl sau­gos ir hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų. Ta­čiau la­bai kvie­čia­me at­lie­ka­mo mais­to tu­rin­čius žmo­nes pa­ban­dy­ti pa­si­da­lin­ti juo su kai­my­nais drau­gais ar­ba bi­čiu­liais.

Kal­bė­jo­si Al­do­na KU­DZIE­NĖ