Arbūzų sėjos metas – balandis

Nemažai patirties sukaupęs Alytaus rajone gyvenantis retų augalų augintojas, vaistininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas, Farmakognozijos katedros docentas dr. Deividas Burdulis noriai dalijasi patirtimi.

Ant palangės per mažai šviesos ir per šilta

Pavasaris jau ne už kalnų ir pats laikas ruoštis naujam sezonui, apsirūpinti sėklomis, substratu, pagalvoti apie vietą, kurioje auginsime arbūzus. Žmonės dažnai klausia ar turiu sėklų, tačiau savų arbūzų sėklų niekada nerenku dėl kelių priežasčių. Auginu 20–30 skirtingų veislių ir hibridų viename lauke, todėl surinkus tokias sėklas neaišku, kas išaugs kitais metais, nes vyksta kryžminimasis. Kitas momentas, jei tai yra hibridas, kita karta gali būti visiškai nepanaši į motininę. Dar vienas svarbus dalykas dėl ko nerenku savų sėklų, – tai įvairios, ypatingai grybinės, ligos, kurios gali pasisėti kartu su užkrėstomis sėklomis. Sėklas dažniausiai įsigyju įvairiose internetinėse parduotuvėse, kuriose jos būna originaliose pakuotėse ir beicuotos. Jau yra ir specializuota lietuviška internetinė arbūzų sėklų parduotuvė arbuzuseklos.lt, kurioje nemažas sėklų asortimentas. Galima pasirinkti įvairaus ankstumo raudonavidurių, geltonavidurių ar oranžiniu vidumi arbūzų sėklų. Taip pat sėklų esame įsigiję iš ukrainiečių pardavėjų, tokių kaip mydobro.com, ar premierseedsdirect.com croatianseeds-store.com elektroninių parduotuvių. Jeigu sėklos nėra beicuotos, prieš sėją visada pamirkome parą laiko silpname kalio permanganato arba chlorheksidino (0,05 proc.) tirpale. Tokias sėklas daiginame tarp drėgnų vatos padelių šiltoje vietoje (25–30 laipsnių temperatūroje). Priklausomai nuo veislės, sėklų kokybės, pirmoji šaknelė pasirodo nuo 2–3 iki 7–10 dienų. Tada atsargiai sodiname 1–1,5 litrų vazonuose. Jau daugelį metų naudojame „Durpetos“ gamintojų ‘Profi 1b’ mišinį. Vos tik daigelis išlenda, iškart išnešame į šiltnamį, ant palangių arbūzų daigams augti netinka, per mažai šviesos ir per šilta. Tokie daigai išstypsta ir nusilpsta, gero derliaus sunku tikėtis. Jeigu sodiname neskiepytus daigus, sėti reikėtų ne anksčiau balandžio vidurio. Pasėjus per anksti daigai vargsta, šaknys susisuka dėl erdvės trūkumo, tokio daigo derlius būna prastesnis. Į nuolatinę vietą geriausiai sodinti 30–35 dienų daigus, kai praeina šalnų pavojus (gegužės gale).

Gausiai palaistomi tik pasodinti 

Jeigu planuojate skiepyti, tuomet galima sėti apie pora savaičių anksčiau. Dažnai žmonės klausia, ar būtina skiepyti? Arbūzų kokybei įtakos neturi, ir neskiepyti daigai užaugina puikų, kokybišką derlių. Stebimasi, o tai kam skiepijate? Atsakymas slypi augalo sveikatoje. Visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, pagrindinė problema su kuria susiduria arbūzų augintojai yra grybinė pašaknio liga – fuzariozė, liaudiškai vadinama vytuliu. Liga, užklumpanti augalą pačiame intensyviausiame augimo laikotarpyje, kai virkščios jau būna užmezgusios vaisius. Ateini vieną dieną į arbūzyną ir matai, kad vienas, antras, trečias augalas yra pagautas ligos. Pradeda vysti lapai nuo šaknų į periferiją. Ligos pažeisto augalo išgelbėti priemonių nėra, nes besidauginantis grybelis užkemša augalo vandens indus ir užblokuoja užmegzto vaisiaus mitybą. Įprastiniai fungicidai prieš šį patogeną neveiksnūs, todėl geriausia žinoma prevencinė priemonė – skiepijimas. Šio grybelio sporos gan plačiai išplitusios, pernešamos iš vienos vietos į kitą su padargais dirbant žemę, todėl apsisaugoti sudėtinga. Ligai pasireiškus, toje pačioje vietoje arbūzų rekomenduojama nesodinti bent 8 metus, nes patogeno sporos ilgai išlieka gyvybingos.

...

Visa publikacija – naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (16/ 14076).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas