Apie tarptautinę Izraelio politiką

Pranešta apie tai, kad į tą pastatą Dohoje susirinko visas teroristų organizacijos „Hamas” aukščiausieji vadovai, taip vadinamas „politinis biuras”. Būtent „Hamas” surengė kruvinąjį išpuolį prieš Izraelį prieš du metus – 2023-ųjų spalio 7 d., kada šalia Gazos sektoriaus esančioje Izraelio teritorijoje buvo nužudyti veik pusantro tūkstančio žmonių, o per du šimtus buvo paimti įkaitais.

Izraelis po šio išpuolio pradėjo ligišiol tebesitęsiančią karinę operaciją prieš teroristų organizaciją  „Hamas”, kuri valdo Gazos miesto sektorių. Ir dėl to yra kritikuojamas kairuoliškųjų pažiūrų žmonių bei politikų visame pasaulyje.

Nors dėl smūgio pasiektų rezultatų informacija kol kas prieštaringa – Izraelio pareigūnai tvirtina, kad Dohoje žuvo bent keli „Hamas” lyderiai, arabų šaltinių požiūriu, žuvo tik keli su „Hamas” organizacija susiję antraeiliai veidai.

Nors  2023 m. spalio 7-osios išpuolį surengė Gazos sektoriaus „Hamas” lyderiai, tačiau diduma šios organizacijos vadų jau seniai leidžia savo prašmatnų gyvenimą būtent Katare. Izraelio vyriausybė tvirtina, esą Kataro valdžia „Hamas” veiklą Gazos miesto ruože gausiai rėmė grynaisiais pinigais, padėjo ruoštis išpuoliui 2023-iaisiais. Žinovai net tvirtina, kad be Kataro pinigų „Hamas” nebūtų gebėjusi įrengti tankios požeminių tunelių sistemos, kuri visos karinės operacijos metu kelia galvos skausmą Izraelio kariškiams.

Vis dėlto nuo pat 2023-ųjų pabaigos Izraelis susilaikė nuo išpuolių prieš Katarą, nepaisydamas šios šalies vyriausybės priešiškumo žydų valstybei. Maža to – Kataras, kartu su Egiptu bei JAV Izraelio buvo pripažintas derybų su palestiniečių teroristais tarpininku, nes izraeliečiai paprastai su teroristinėmis organizacijomis nesidera tiesiogiai. Kataro, vieno svarbiausių JAV sąjungininkų regione, pozicija dėl įkaitų-izraeliečių išlaisvinimo amerikiečių politinio spaudimo dėka derybose buvo aštri – Dohoje reziduojantiems „Hamas” lyderiams buvo grasinama juos išsiųsti iš šalies. Tiesa, tie grasinimai per porą metų nebuvo įgyvendinti.

Vidurio Rytų regiono ekspertų požiūriu, Izraelio oro smūgį Katare galėjo išprovokuoti dvi esminės priežastys. Viena vertus, „Hamas” vilkina atsakymą dėl naujausių JAV pasiūlymų karinę krizę Gazos ruože sureguliuoti. Kitas dalykas – praėjusįjį pirmadienį Izraelio sostinėje Jeruzalėje du vėliau nukauti teroristai autobusų stotelėje sušaudė keliolika žmonių (šeši žuvę įvykio vietoje, keli sunkiai sužeisti šiuo metu ligoninėje), o „Hamas” arogantiškai prisiėmė atsakomybę už teroristų išpuolį.

Būtent šis įvykis Jeruzalėje esą paskatino Benjaminas Netanjahu duoti įsakymą oro pajėgoms smogti teoristų vadams Katare. Šis oro smūgis – be jokios abejonės ir demonstratyvus, ir, švelniai tariant, prieštaringas tarptautinės teisės požiūriu. Tačiau Izraelio vyriausybei svarbiau už nepalankią tarptautinę reakciją (įvykį jau svarsto Jungtinių Tautų Saugumo taryba) parodyti, kad  su prieš jų valstybę kovojančiais teroristais flirtuojančios šalys negalės jaustis „baltomis beigi pūkuotomis”, taip pat saugios. Nepaisydama neigiamos reakcijos viešumoje, nepalankių politinių sprendimų (kaip tatai grandinine reakcija tapęs Palestinos „valstybės” pripažinimas Vakaruose).

Žodis Izraelio politikoje nėra veiksmas. Veksmas yra veiksmas.

Ir žvelgiant tokiu kampu kyla labai natūralus klausimas: o kiek dar kariniai rusų dronai, skirti žudyti Ukrainos žmones ar dezorientuoti Ukrainiečių oro gynybą netrukdomi skraidys NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių teritorija? Jie jau buvo Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Trečiadienio naktį į Lenkijos teritoriją jų įskrido jau net devyniolika ir toje šalyje sukėlė nemažą visuomenės ir valdžios sąmyšį.

Žinia – niekas nesiūlo atsakyti Rusijai karinėmis priemonėmis. Tačiau kas trukdo imtis skausmingų Maskvai atsakomųjų veiksmų? Andai Lietuva pagal ES ir Rusijos susitarimą vykdo transporto tranzitą tarp „motininės” Rusijos ir jos Kaliningrado regiono. Ar įskristų į ES teritoriją dar bent vienas Rusijos kovinis dronas (net ir per klaidą), jeigu Maskva žinotų, kad kitą dieną jos patogiam susisiekimui su jos eksklavu prie Baltijos pakrantės – amen?