Andrius Abromavičius: „Himnas – tarsi laikmečio garsinė nuotrauka“

– Andriau, papasakokite, prašau, Alytaus himno atsiradimo istoriją. Esate minėjęs, kad jį kurdamas melodiją užklojote ant vietinio, alytiškio poeto Antano Saulyno  žodžių. Vadinasi, muzika ir žodžiai iš pradžių gyveno atskirai?

– Alytaus miesto himnas atsirado 1998–1999 metais. Aš sukūriau dainą, kuri realiai pretendavo tapti mūsų miesto himnu. Tada jaučiau, kad tai – daugiau negu daina. Pakankamai melodinga, iškilminga, turinti pompastikos ir to grožio, kuris leistų padirbėjus iš kūrinio padaryti kažką daugiau. Dainą užklojau Antano Saulyno eilėraščio „Alytus – Alytus!“ žodžiais. Melodinė priedainio dalis „Su gaivia bangele“, tos kelios natos ir užkabina žmonių širdis. Čia žodžių ir melodijos sinergijos nuopelnas. O svarbiausia, kad viskas įvyko spontaniškai, bet laiku ir vietoje.

– Gal prisimenate, kiek daug dainų tuomet buvo pasiūlyta Alytaus himno konkursui?

– Alytaus miesto savivaldybės paskelbtame himno konkurse dalyvavo 20 kūrėjų. Jaunų, taip pat ir iš mano tėvo Juozo Abromavičiaus kartos. Ir nors net keli kompozitoriai iškilmingas melodijas pritaikė mūsų pasirinktam A. Saulyno tekstui, komisija išsirinko mano kūrinį ir aš tuo džiaugiuosi.

–  Miesto himno pirmąją versiją įdainavo Darius Alkevičius, Alvydas Jegelevičius, Liudas Ramanauskas, Artūras Sikorskis, Raimundas Valatka, Ričardas Vymeris, taip pat Maura Jarmalienė, Vaidas Pračkaila, Egidijus Grigaravičius bei Alytaus styginių kvartetas. Kaip pavyko šiuos gana skirtingus,  ne tik scenos žmones suvienyti himno atlikimui?

– Kai konkursas buvo laimėtas, reikėjo kūrinį apipavidalinti, tarsi saldainį įvynioti į popieriuką, gražesnį ar pilkesnį. Ačiū visiems tuo metu prisijungusiems, sutikusiems atstovauti mūsų miestui.

– Ar šiandien kažką pakeistumėte šiame himno atlikimo variante?

– Aš truputį kitaip žiūriu į tokius dalykus. Įrašai, koncertai, pasirodymai performansai – tai intelektualinis produktas, kuris atspindi to laiko dvasią. Tai yra tarsi to laiko nuotrauka. Turėdamas garso įrašų studiją, galėčiau kasdien kažką keisti, pridėti, pataisyti. Ir tai būtų be galo ir be krašto. Esu įsitikinęs, kad kas tuo metu padaryta yra faina ir atspindi laikmetį, to meto kultūrą.

– Savąjį miesto himną esate pavadinęs mažu paminkliuku. Turbūt nėra taip lengva, kad kūrinys tiesiog įaugtų į klausančiųjų širdis? Kuo skiriasi daina nuo himno?

– Tuo, kad ne tu, o žmonės jį priima ir gieda. Žmonės tavo kūrinį padaro himnu. Aišku, tam tikra proga reikalinga.

– Alytaus miesto himnas – ne vienintelis, kurį esate sukūręs. Įdomu, kiek jų iš viso įrašyta paties muzikiniame dosjė?

– Oficialių himnų – trys. Jau minėtas Alytaus himnas, Alytaus rajono, kurio ir žodžiai, ir muzika mano, bei Prienų krašto himnas. Pastarajam kūriau melodiją pagal vietinio poeto eiles. Nuo senų laikų Alytaus muzikos žmonės palaiko gražius ryšius su prieniškiais, man tas miestas artimas, ten nemažai jaunystės draugų gyvena. Įdomu, kad Prienų žmonės balsavo nežinodami, kas kompozitorius ir mano kūrinį išrinko.

Muziką sukūriau ne tik Alytaus, rajono, Prienų himnams, iš viso apie 15 melodijų – prezidento Valdo Adamkaus globojamoms žaidynėms „Adamkiada“, baikeriams, įvairioms mokykloms, sportininkams, taip pat esu aranžavęs Pirmojo Alytaus, Punios himnus.

– Sukuriamas himnas – kažkam sukuriama širdis. Ar padėtumėte lygybės ženklą tarp šių teiginių?

– Kaip vėliava, herbas, taip ir specialiai sukurta daina yra kažkam dvasinė šerdis.

– O nekyla minčių sukurti bežodį himną? Pavyzdžiui, Kosovo, Ispanijos himnai neturi teksto.

- Himnai gali būti be žodžių, orkestruotės daromos tik melodiškai, vietoje žodžių grojant melodiją. Dainavimą imituoja instrumentas.

– Himnai gali būti ir labai trumpi. Štai, olimpiados himnas pagal taisykles negali trukti ilgiau nei 80 sekundžių, eurovizinė daina – 3 minučių. Ką manote apie tokius rėmus?

- Kūryba neturėtų būti taip rėminama. Jeigu tavo kūrybinė mintis gali išlaikyti žmonių dėmesį ilgiau negu 3 minutės, tai ir laikyk jį, nekreipdamas dėmesio į nieką.

– Nuo pat grįžimo iš Anglijos į Alytų, jau daugiau nei dešimtmetį vadovaujate garso įrašų studijai „3A studija“, esate jos įkūrėjas. Kaip sekasi?

– Iš pradžių Alytuje turėjau garso įrašų studiją „Taškas“, joje ir buvo įrašyta pirmoji miesto himno versija. Studija veikė regioninės televizijos patalpose viešbučio „Dzūkija“ pastate. Po to įkūriau studiją Anglijoje. Šiandieninei „3A studijai“ užsidirbau pats, ją užsiauginau. Nuomojuosi patalpas Alytaus miesto teatre, kur 3A veikia ne tik kaip garso, bet ir video,- studija. Mano darbas – daugiausia nekomerciniai projektai, daugiau kultūriniai, muzikiniai. Atstovauju bliuzui, rokui, džiazui – muzikai, kuri nėra populiarioji.

–  Alytaus himnas populiarumu nesiskundžia, gal turite minčių sukurti, pavyzdžiui, dainą „Eurovizijai“?

– Galbūt ir parašyčiau kuriam nors atlikėjui. Didmiesčiuose gyvenantys ar dirbantys kūrėjai šiame kontekste yra pranašesni, regionuose – retai pastebimi, nors ką gali žinoti...

PROGRAMA

Kultūriniai ir pan. šventės renginiai: 

https://www.alytausnaujienos.lt/alytaus-sventes-programa

Sportiniai šventės renginiai: 

https://www.alytausnaujienos.lt/sportiniai-aly-taus-mies-sven-tes-ren-gi-niai-programa