Ambasadoriaus Azerbaidžane nenustoja stebinti gimtojo miesto gamta

– Vi­suo­met sma­gu gir­dė­ti, kad iš Aly­taus ki­lęs di­plo­ma­tas tam­pa am­ba­sa­do­riu­mi, gar­si­na mū­sų ša­lies var­dą. Tai­gi svei­ki­na­me Jus su nau­jo­mis pa­rei­go­mis ir dė­ko­ja­me, kad prieš iš­vyk­da­mas į Azer­bai­dža­ną ra­do­te lai­ko po­kal­biui. Ko­kią mū­sų mies­to mo­kyk­lą bai­gė­te?

– Esu bai­gęs Šal­ti­nių pro­gim­na­zi­ją (tuo­me­ti­nė Aly­taus 7-oji vi­du­ri­nė mo­kyk­la).

– Ar ste­bi­te ir ką ma­to­te sa­vo gim­ta­ja­me mies­te? Kas Jū­sų lau­kia Aly­tu­je, su kuo iki da­bar iš­li­kę ry­šiai?

– Ži­no­ma, kad stip­riau­sias iš­li­kęs ry­šys – su tė­ve­liais, ku­riuos sten­giuo­si ap­lan­ky­ti,  kai tik lei­džia ga­li­my­bės. Vi­suo­met la­bai mie­la su­grįž­ti ir pra­leis­ti lai­ką sa­vo gim­ta­ja­me mies­te, ku­ris ne­nu­sto­ja ža­vė­ti sa­vo gam­tos gro­žiu.

– Ko­kių iš­šū­kių ti­ki­tės Azer­bai­dža­ne? Ko­kie Jū­sų ry­šiai su šia ša­li­mi? Ar kli­ma­tas ne­bau­gi­na?

– Azer­bai­dža­nas – tur­tin­gos is­to­ri­jos ir kul­tū­ros ša­lis, pa­si­žy­min­ti dau­gia­kul­tū­riš­ku­mu. Bus ne­pa­pras­tai įdo­mu pa­žin­ti šią ša­lį ir jos žmo­nes iš ar­čiau. Taip, tie­sa, kad lau­kia daug iš­šū­kių ir nau­jų ga­li­my­bių. Tiek po­li­ti­nė, tiek ir ge­o­po­li­ti­nė dar­bo­tvarkė bus ga­na in­ten­sy­vi. Vie­nas svar­biau­sių sie­kių, ku­rį no­ri ma­ty­ti Lie­tu­va ir vi­sa ES, – tai il­ga­lai­kio tai­kos su­si­ta­ri­mo tarp Azer­bai­dža­no ir Ar­mė­ni­jos pa­si­ra­šy­mas. Tai­kos su­si­ta­ri­mas tap­tų ypač di­de­liu po­stū­miu ku­riant sau­gu­mą ir ge­ro­vę tiek Azer­bai­dža­no, tiek Ar­mė­ni­jos žmo­nėms, tiek ir vi­sam Pie­tų Kau­ka­zo re­gio­nui. Tai ne­abe­jo­ti­nai yra ir di­de­lis ES in­te­re­sas, nes pri­si­dė­tų prie tai­syk­lė­mis grin­džia­mos pa­sau­lio tvar­kos pa­lai­ky­mo.

– Ko­kius Lie­tu­vos san­ty­kius su Azer­bai­dža­nu  ak­cen­tuo­tu­mė­te?

– Svar­bu siek­ti tam­pres­nių ir tvir­tų san­ty­kių su Azer­bai­dža­nu, ieš­ko­ti ver­slo ga­li­my­bių, ska­tin­ti moks­lo, kul­tū­ros mai­nus ir di­des­nį tar­pu­sa­vio pa­ži­ni­mą. Dvi­ša­liai san­ty­kiai tu­ri pra­tur­tin­ti mū­sų tau­tas ir tuo pa­čių at­neš­ti nau­dą pi­lie­čiams.

– Esa­te sa­kęs, kad „nu­ve­ši­te kuo dau­giau Eu­ro­pos į Kau­ka­zo re­gio­ną“. Ką tu­rė­jo­te min­ty­je tai sa­ky­da­mas?

– Tu­rė­jau min­ty­je, kad svar­bu, jog Azer­bai­dža­no ir ES san­ty­kiai tap­tų kuo glau­des­ni, kad vi­sa­me Pie­tų Kau­ka­zo re­gio­ne bū­tų dau­giau Eu­ro­pos. ES yra pa­grin­di­nė Azer­bai­dža­no re­for­mų part­ne­rė. O ben­dra­dar­bia­vi­mas su ES at­ne­ša la­bai kon­kre­čią pri­dė­ti­nę ver­tę tiek sau­gu­mo, tiek eko­no­mi­nė­je, kul­tū­ri­nė­je, moks­lo ir ki­to­se sri­ty­se. 

– Kiek Jums svar­bi lie­tu­vy­bė?

– Lie­tu­vy­bė – tai vie­na pa­grin­di­nių mū­sų iden­ti­te­to da­lių. Tai kar­tu yra ir pa­si­di­džia­vi­mo šal­ti­nis. 

– Di­plo­ma­ti­nė kar­je­ra ir šei­ma: kaip pri­si­tai­ko šei­ma prie nau­jos si­tu­a­ci­jos?

– Esu lai­min­gas, kad tu­riu la­bai su­pra­tin­gą ir ma­ne pa­lai­kan­čią šei­mą. Tiek žmo­na Ak­vi­lė, tiek duk­ra Vil­tė ir sū­nus Vy­tis yra at­vi­ri nau­joms pa­tir­tims, ge­ba grei­tai pri­si­tai­ky­ti ir yra stip­rios as­me­ny­bės. Tu­rint tvir­tą at­ra­mą šei­mo­je, yra daug leng­viau iš­šū­kius ir pa­si­kei­ti­mus gy­ve­ni­me pa­vers­ti ga­li­my­bė­mis.