Alytiškis Lietuvos garbės donoras nemėgsta duoti kraujo iš piršto

Stimulas – papildomos atostogų dienos

Kraujo donorystės akcijos, kurią organizavo Nacionalinis kraujo centras, metu kraujo padovanojo 45 žmonės – Kauno kolegijos Alytaus fakulteto studentai, dėstytojai, darbuotojai ir miesto gyventojai. Tarp jų ir fakulteto darbuotojas K. Martinkaitis, kuris yra Lietuvos garbės donoras. Už nesavanaudišką indėlį gelbstint gyvybes, 2024 metais jam įteiktas vienas svarbiausių įvertinimų kraujo donorams mūsų šalyje.

„Esu kraujo donoras nuo 1985 metų, o prasidėjo viskas – net juokinga pasakoti – nuo sveikatos patikrų, kurios man, kaip vairuotojui, buvo privalomos prieš reisą dėl blaivumo. Felčerė pastebėjo, kad turiu aukštą kraujo spaudimą, sako, ar nesvarstėte duoti kraujo?“ – prisimena Kęstutis. Jau vėliau, kaip pats sako, „meilės reikalais į Alytų persikėlęs“, turėjo „Snaigės“ šaldytuvų gamykloje bendradarbį – užkietėjusį kraujo donorą. Jis papasakojo, kad kraują galima priduoti tuometiniame Medvilnės kombinate, kur atvažiuodavo medikai iš laikinosios sostinės. „Nors tuo metu už kraujo donorystę buvo galima gauti išmoką – 10 rublių, ar nesirinkdavau mokamų. Man didžiausias stimulas buvo ilgesnės atostogos. Tarybiniais metais atostogų būdavo vos 15 dienų, o už vieną kraujo donaciją pridėdavo dar 2 dienas papildomai. Dovanoji kraują penkis kartus per metus – jau 10 dienų ilgesnes atostogas turi, gali mėnesiui su šeima į tėviškės sodybą išvažiuoti“, – pasakoja pašnekovas.

Pats organizmas ragino duoti kraujo

Į Medvilnės kombinatą imti kraujo medikai iš Kauno įprastai atvažiuodavo antradieniais. Kęstutis pajuokauja: matyt, pirmadienis po savaitgalio jiems neatrodė tinkamiausia diena. Jis pats kraują duodavo periodiškai, kas du mėnesius, ir dėl kraujo spaudimo niekada vėliau problemų nebeturėjo. Tačiau kaskart, likus kelioms savaitėms iki naujos donacijos, pastebėdavo, kad organizmas tarsi ragina duoti kraujo – lyg smilkiniuose tvinksi ar panašiai. „Iš tikrųjų donoru todėl ir tapau, kad labai gerai jausdavausi kraują atidavęs. Būdavo, ištraukia adatą ir ragina dar pasėdėti, o man nereikia, nes esu kupinas jėgų, niekada silpnai nepasijutau“, – pasakoja donoras. Ir priduria, kad adatų baimės taip pat niekada gyvenime nepatyręs, tiesa, labai nemėgsta duoti kraujo iš piršto.

Viena donacija – trys išgelbėtos gyvybės

Donoro kelią pradėjęs Medvilnės kombinate, vėliau K. Martinkaitis lankėsi Alytaus kraujo donorystės centre, kuris įsikūrė naujai pastatytoje vaikų poliklinikoje, ten jau buvo imama ir kraujo plazma. Centrui vadovavo gydytojas Jonas Petreikis. 

„Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, už kraujo donaciją buvo mokama 40 litų ir tuo laiku tai atrodė nemenki pinigai. Kurį laiką su žmona važinėjome į ligoninę Vilniuje, ji turėjo sveikatos problemų, o aš sostinėje vis užsukdavau į kraujo donorystės centrą. Tada vėl pradėjau kraują  duoti nemokami, o 2016 metais atlygis buvo panaikintas – Lietuvoje liko tik neatlygintina donorystė. Taip yra ir iki šiol, o kraujo donorai, priklausomai nuo donacijų skaičiaus, apdovanojami įvairių laipsnių donorų garbės vardais ir ženklais“, – pasakoja alytiškis. 

Kęstučiui neretai tenka pasikalbėti su pažįstamais, bendradarbiais apie kraujo donorystę. Jis pastebi, kad neretai donorais žmonės netampa dėl adatų baimės, kiti pabando kokį kartą, pasijunta silpnai ir daugiau nekartoja. „Kraujo Lietuvoje trūksta pastoviai. Dabar, kai yra įdiegta internetinė donorystės apskaita, sukurta programėlė mobiliesiems telefonams, netgi galiu sužinoti, į kokią sveikatos priežiūros įstaigą iškeliavo mano kraujas. Neseku to labai atidžiai, bet matau, kad tai ir Klaipėdos, ir Alytaus, ir Marijampolės ligoninės. O man svarbiausia, kad mano kraujas gelbsti gyvybes – viena donacija tris žmones“, – sako pašnekovas.

Ar subadytos donorų venos?

Alytiškis yra girdėjęs ne vieną stereotipą apie kraujo donorystę. Pavyzdžiui, kad donorų venos subadytos ir tai labai matyti. Pasiraitojęs rankovę Kęstutis rodo rankas, kuriose nėra jokių dūrio pėdsakų, taigi panašu, kad tai – dar vienas mitas. „Bet žinokite, kad kraujo donorystei naudojamos kitokios adatos nei įprastiems tyrimams – storesnės. Jų žymių nelieka, tik vena tampa, kaip medikai sako, „kieta“. Aš visą laiką kraują duodu iš tos pačios rankos“, – sako ilgametis kraujo donoras. 

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.