Aly­taus me­ras: „Ti­kiuo­si, kad klu­bas ži­no, ką da­ro, o sa­vi­val­dy­bė vi­są lai­ką bus ten, kur yra spor­tas”

– Aly­taus mies­tas šiuos po­rą me­tų ne­tu­rė­jo pa­jė­gios krep­ši­nio ko­man­dos. Ar pats, bū­da­mas mies­to me­ru, ne­jau­tė­te šio­kio to­kio kar­tė­lio dėl to?

– Mies­tas dau­gy­bę me­tų rė­mė krep­ši­nį ir taip jau su­si­klos­tė, kad krep­ši­nio klu­bo ak­ci­jų ne­val­dė. Val­dė in­ves­tuo­to­jas, pri­va­tus žmo­gus ir klu­bas mums ne­pri­klau­sė, ta­čiau mes tą klu­bą rė­mė­me. Kaip mes pui­kiai ži­no­me, To­mas Pa­čė­sas val­dė „Dzū­ki­ją”, o po to nu­spren­dė klu­bą par­duo­ti. Sa­vi­val­dy­bė pirk­ti LKL (Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos) li­cen­ci­ją pa­siū­ly­mo ne­ga­vo, ji bu­vo par­duo­ta „Wol­ves“ klu­bui, ku­ris, pa­žai­dęs vie­ną se­zo­ną, iš­ke­lia­vo iš Aly­taus. 

Da­bar mies­tas pats nu­spren­dė kaž­ką da­ry­ti, veik­ti, ini­ci­juo­ti, nes Aly­tus my­li krep­ši­nį ir juo ža­vi­si. Vi­są­laik į var­žy­bas at­ei­da­vo dau­gy­bė žmo­nių ir šio­je vie­to­je mes nu­spren­dė­me kal­bė­tis su nau­jos ko­man­dos at­sto­vais, ku­rie no­rė­jo kur­ti, prie krep­ši­nio pri­si­dė­ti sa­vo lė­šo­mis.

– Nau­jos ko­man­dos pre­zi­den­tas Da­rius Sadec­kas ir vy­riau­sia­sis tre­ne­ris anks­tes­niuo­se in­ter­viu „Aly­taus nau­jie­noms“ sa­kė, kad prie klu­bi­nio krep­ši­nio at­gi­mi­mo pri­si­dės ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Ga­li­te tai pa­tvir­tin­ti?

– Sa­vi­val­dy­bė pri­si­dės prie to klu­bo, jo veik­los fi­nan­sa­vi­mo. Spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre kei­čia­me par­ke­tą ir ti­kė­ti­na, kad spa­lio mė­ne­sį jau ga­lė­si­me ant jo žais­ti. Šie tuš­ti me­tai – toks trum­pas tar­pas, kuris gal net ir iš­ėjo į nau­dą, nes dėl dan­gos bū­tu­me tu­rė­ję pro­ble­mų su LKL ar NKL. Da­bar spė­si­me pa­keis­ti par­ke­tą ir, ti­kiuo­si, kad spė­si­me su­for­muo­ti pa­jė­gią ko­man­dą, o Aly­tu­je vėl bus krep­ši­nis.

– Ar nau­jam klu­bui, ku­ris de­biu­tuos NKL, bus ke­lia­mas tiks­las žais­ti LKL?

– Mū­sų no­ras yra tu­rė­ti ga­li­my­bę at­ei­ty­je žais­ti LKL, čia dau­giau žai­dė­jų ma­to­me, pa­žįs­ta­me dau­giau ko­man­dų. Tu­rė­jo­me tra­di­ci­ją, jog dau­gy­bę me­tų žmo­nės rink­da­vo­si į krep­ši­nio var­žy­bas, at­ei­da­vo pra­leis­ti va­ka­rą, pa­pra­mo­gau­ti.

Aš ma­nau, jog mies­to funk­ci­ja ir yra už­tik­rin­ti, kad krep­ši­nis bū­tų Aly­tu­je, kad tu­rė­tu­me are­nas, ku­rios ne­bū­tų tuš­čios, o jo­se ga­lė­tų pa­bump­sė­ti ka­muo­lys ir žmo­nės ga­lė­tų pa­lai­ky­ti sa­vo ko­man­dą. Taip pat jau­ni­mas, ku­ris čia au­ga ir tre­ni­ruo­ja­si, tu­rė­tų ga­li­my­bę žais­ti ta­me klu­be.

– Gal nau­jo­jo klu­bo fi­nan­sa­vi­mas bus di­des­nis nei, bu­vo „Dzū­ki­jos“?

– Ne, tik­rai ne, ka­dan­gi mes su­pran­ta­me, jog tai nė­ra LKL ly­gio ko­man­da – tai yra NKL eki­pa – vie­na ly­ga že­miau. Mes fi­nan­suo­si­me at­si­žvelg­da­mi į kri­te­ri­jus. Be abe­jo, spręs ko­mi­si­ja, o tam tik­rus klau­si­mus – ta­ry­ba.

An­tra ver­tus, jei­gu ma­ty­tu­me, kad tu­ri­me ga­li­my­bę lai­mė­ti LKL li­cen­ci­ją per tai, kad NKL pir­mo­sios vie­tos nu­ga­lė­to­jas tu­ri ga­li­my­bę spor­ti­niu ke­liu kil­ti aukš­čiau, tai mies­tas tu­ri rei­ka­lin­gą are­ną, ba­zę – vis­ką, kas bū­tų rei­ka­lin­ga LKL. 

Ti­kiu, jog LKL li­cen­ci­ją pa­si­steng­si­me lai­mė­ti spor­ti­niu prin­ci­pu. Ly­giai taip pat bu­vo su fut­bo­lu. „Dai­na­va“ žai­dė ant­ra­ja­me pa­gal pa­jė­gu­mą ša­lies fut­bo­lo čem­pio­na­te, bet prieš po­rą me­tų pa­ki­lo­me į aukš­čiau­sią eše­lo­ną ir da­bar rung­ty­niau­ja­me A ly­go­je.

– „Aly­tus bas­ket­ball“ stra­te­gas Min­dau­gas Ja­ru­še­vi­čius mi­nė­jo, jog bū­ta pa­siū­ly­mo į LKL ženg­ti iš­kart, ta­čiau ne­bu­vo įma­no­ma su­rink­ti rei­kia­mą, bent jau mi­ni­ma­lų biuž­de­tą. Ar čia sa­vi­val­dy­bė bu­vo be­jė­gė, ar fi­nan­si­nė pa­ra­ma tu­rė­jo bū­ti iš ver­slo pu­sės?

– Pra­ei­tais me­tais bu­vo per vė­lai pra­dė­ta. Pa­me­nu, tai bu­vo rug­pjū­čio pa­bai­ga ir rug­sė­jo pra­džia, kai pa­si­ro­dė pir­mo­sios min­tys vėl tu­rė­ti krep­ši­nį NKL ar LKL. Ta­da nu­spren­dė­me, jog ver­čiau pa­ban­dy­ti su Re­gio­ni­ne krep­ši­nio ly­ga (RKL) ir sky­rė­me fi­nan­sa­vi­mą ko­man­dai „Aly­tus–SRC“. Jo­je žai­dė ne­ma­žai mū­sų jau­ni­mo ir vai­kų, ku­rie yra aly­tiš­kiai, čia gi­mę, au­gę ir tre­ni­ra­vę­si.  

Ne­si­ver­žė­me at­ei­ti iš kar­to ne­pa­si­ruo­šę. Tik­rai pa­si­prak­ti­ka­vo ir va­do­vai, ir tre­ne­riai RKL pir­me­ny­bė­se. Da­bar jau ga­li­me sa­ky­ti, kad ei­na­me to­liau, nes krep­ši­nis per vie­nus me­tus nepa­si­sta­to – rei­ka­lin­ga ne tik ba­zė, bet ir pa­tir­tis, ži­no­ji­mas.

Ma­nau, kad nau­jie­ji va­do­vai, ini­cia­to­riai ir rė­mė­jai, ku­rie re­mia ar­ba dar rems, ti­kiuo­si, tu­rės ga­li­my­bes su­kur­ti gra­žų re­gi­nį ir mies­tas tu­rės įdo­mų ru­de­nį, žie­mą ir pa­va­sa­rį. Vyks var­žy­bos ir žmo­nės ga­lės at­ei­ti pa­lai­ky­ti sa­vo mies­to ko­man­dą

– Ak­cen­tuo­ja­te rė­mė­jų in­dė­lį, o kiek ga­lės pri­si­dė­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė?

– Vi­są lai­ką sa­kė­me, jog anks­čiau klu­bą rem­da­vo­me apie 70–80 proc., o da­bar stra­te­gi­ja kei­čia­si. Mes pa­sa­kė­me – jei­gu jūs gau­na­te 50 proc. fi­nan­sa­vi­mo, sa­vi­val­dy­bė pri­dės pa­na­šų in­dė­lį. 

Tie­siog ne­no­ri­me, kad klu­bas bū­tų iš­lai­ko­mas tik iš sa­vi­val­dy­bės. Ma­nau, jog tu­rė­tų ir ver­slas, ir tie, ku­rie no­ri ma­ty­ti tą krep­ši­nį pa­si­steng­ti, kad bū­tų pri­trauk­tos lė­šos ir vi­si kar­tu, su vie­ti­niu ver­slu, tu­rė­tu­me gra­žų krep­ši­nį.

– Nau­jos ko­man­dos stra­te­gas taip pat mi­nė­jo, jog jums pa­ti­ko klu­bo vi­zi­ja. Kas bū­tent jus su­ža­vė­jo per šios idė­jos pri­sta­ty­mą?

– Ma­ne su­ža­vė­jo tai, kad at­ei­na žmo­nės, ku­rie no­ri in­ves­tuo­ti ir ne­si­ti­ki vi­so fi­nan­sa­vi­mo iš sa­vi­val­dy­bės. An­tra ver­tus, su­ža­vė­jo di­de­lės am­bi­ci­jos – no­ras jau de­biu­ti­nio se­zo­no fi­ni­še bū­ti fi­na­li­nia­me NKL ket­ver­te.

Aiš­ku, aš gal­būt la­biau žiū­riu ne taip op­ti­mis­tiš­kai, o re­a­lis­tiš­kai, bet jei­gu taip sa­ko, tuo­met mums yra pa­ke­liui. Aut­sai­de­riais bū­ti ne­si­no­rė­tų, bet ži­no­te, ka­muo­lys ap­va­lus – ki­ti ruo­šia­si, dau­gy­bę me­tų, žai­džia NKL, tu­ri stra­te­gi­jas, ko­man­das ir su­si­žai­du­sius žai­dė­jus.

Ti­kiuo­si, kad vis dėl­to klu­bas ži­no, ką da­ro, o sa­vi­val­dy­bė vi­są lai­ką bus ten, kur yra spor­tas, pa­sie­ki­mai, no­ras žais­ti ir ga­li­my­bė mū­sų vai­kams to­bu­lė­ti...

Kalbėjosi 

Dovydas Tamosynas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos II kurso studentas
 

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14030-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas