Aly­taus kem­pin­gas: jei ne­pel­ny­tai pa­mirš­tas pro­jek­tas pa­ga­liau bū­tų už­baig­tas, ga­lė­tų pri­trauk­ti dau­gy­bę sve­čių

Aly­taus kem­pin­gą su­ma­ny­ta įreng­ti dar 2009 me­tais. Skly­pas jam su­for­muo­tas de­ši­nė­je pu­sė­je įva­žiuo­jant į mies­tą pro Ka­niū­kų til­tą, prie­šais „Dai­na­vos“ siu­vi­mo fab­ri­ką, aukš­čiau „Šaš­ly­ki­nės“ (bu­vu­sių ga­ra­žų te­ri­to­ri­jo­je). Skly­pas sta­čia­kam­pis, ša­lia – elek­tros ir ka­na­li­za­ci­jos įva­dai, tai­gi su­kur­ti in­fra­struk­tū­rą ne­bū­tų su­dė­tin­ga.

Be­veik prieš de­šimt me­tų kal­bė­ta apie tai, kad kem­pin­gas ga­lė­tų pa­gy­vin­ti Aly­taus eko­no­mi­ką, nes dau­giau tu­ris­tų, ke­liau­jan­čių kem­pe­riais, au­to­mo­bi­liais, mo­to­cik­lais lik­tų per­nak­vo­ti, pa­si­dai­ry­ti po mies­tą, pa­val­gy­ti. Per de­šimt­me­tį to­kių tu­ris­tų srau­tas dar iš­au­go, bet jie, de­ja, va­žiuo­ja pro ša­lį ir ne­re­tai net ne­su­sto­ja mū­sų mies­te. Te­ko gir­dė­ti svars­ty­mų, kad nuo­ro­do­mis į cen­trą ža­da­ma pa­gy­vin­ti Ulo­nų gat­vę, kad bent da­lis sve­čių vis dėl­to už­suk­tų pa­si­dai­ry­ti po mū­sų ža­lią ir gra­žų mies­tą.

„Kem­pin­go at­si­ra­di­mas pa­vers­tų Aly­tų pa­trauk­liu au­to­mo­bi­lių ir dvi­ra­čių tu­riz­mui“, – ne­abe­jo­ja Š.Klė­ge­ris. Ir nors prieš de­šimt­me­tį iš­va­ly­to­je te­ri­to­ri­jo­je da­bar vėl ža­liuo­ja krū­mai, už­baig­ti su­ma­ny­mui te­rei­kia sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pri­ta­ri­mo. Anuo­met lė­šų jam ne­bu­vo ieš­ko­ma ar ras­ta, o da­bar bū­tų pats lai­kas spręs­ti, kas tap­tų kem­pin­go ope­ra­to­riu­mi bei ki­tus tech­ni­nius klau­si­mus. Šiuo me­tu Aly­taus ap­skri­ty­je yra du kem­pin­gai, vie­nas Laz­di­jų ra­jo­ne, ki­tas Drus­ki­nin­kuo­se, ta­čiau mū­sų mies­to ge­og­ra­fi­nė pa­dė­tis yra net­gi dė­kin­ges­nė, jis yra ar­ti sie­nos, pa­ke­liui į Vil­nių ir Kau­ną.

„Ma­nau, kad kem­pin­gui bu­vo pa­rink­ta la­bai ge­ra vie­ta. Jis yra net­gi ne ša­lia, bet „ant“ dvi­ra­čių ta­ko, ne­to­li pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­to, rek­re­a­ci­nės mies­to zo­nos. Ša­lia yra di­de­lė mai­ti­ni­mo įstai­ga, kas taip pat la­bai ak­tu­a­lu“, – pa­ste­bi Š.Klė­ge­ris.

Bė­gio­jant pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­kais jam ten­ka ma­ty­ti ne­ma­žai kem­pe­riais at­vyks­tan­čių tu­ris­tų, dau­ge­lis jų at­si­ve­ža su sa­vi­mi ir dvi­ra­čius, bet nak­vy­nės ieš­ko ki­tuo­se mies­tuo­se, o Aly­tu­je tik trum­pai pa­si­dai­ro. Koks kem­pin­gas jiems bū­tų pa­trauk­liau­sias, ga­li­ma su­ži­no­ti pa­si­dai­rius po ki­tas ša­lis ir mies­tus. Kem­pin­gai ga­li bū­ti la­bai įvai­rūs, tiek vie­tos kem­pe­riams, tiek pa­la­pi­nėms sta­ty­ti, tiek ir sta­cio­na­rūs na­me­liai, ben­dros vir­tu­vės ir sa­ni­ta­ri­niai maz­gai. Kem­pin­gai yra la­bai po­pu­lia­rūs kaip pi­ges­nė nak­vy­nės al­ter­na­ty­va ir Eu­ro­po­je gy­vuo­ja jau dau­gy­bę me­tų, ska­tin­da­mi tu­riz­mą re­gio­nuo­se, ku­riuo­se jie įku­ria­mi, tai­gi dvi­ra­tis iš­ras­tas – te­rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, kur jis ge­riau­siai rie­da. 

Po­li­ti­nė re­kla­ma. Bus ap­mo­kė­ta iš Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų partijos są­skai­tos. Užs. Nr. 1058