15-oji „Com•media“ Alytuje – nuversti, apversti, priversti, atsiversti ar užversti?

Šiemet skaičius 15 nėra tik dar vieni festivalio gyvavimo metai. Sudarydami programą organizatoriai paklausė savęs, kas dedasi žmogaus galvoje, kai jam yra 15 metų?

Neįtikėtina, tačiau 15-metis žmogus ir penkioliktus metus rengiamas teatro festivalis išgyvena tuos pačius vidinius lūžius, kai nenumaldomai norisi versti: nuversti, apversti, priversti, atsiversti ar užversti. Apie tai ir pasakos trylika pagrindinės festivalio programos spektaklių, tarp kurių – keturi teatralų iš užsienio pasirodymai.

Dažnas šių metų  „Com•media“ programos spektaklių herojus išgyvens tapatybės lūžį ir mėgins visų pirma sau pačiam atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“. Čia tapatybė nėra duotybė – ji konstruojama, ginama, slepiama, perrašoma. Visuomenė dažnai nori priverstinai apibrėžti žmogaus tapatybę, net jei tai kardinaliai prieštarauja jo jausenai.

UŽSIENIETIŠKAS TEATRAS FESTIVALYJE:

MEKSIKA

Spektaklis „Mergaitės ir berniukai“ (rež. Diana Kaijaka) kalba apie moters padėtį šių dienų visuomenėje, apie jos augimą, kuomet pačiame jos žydėjime brutaliai nukerpami patys gražiausi žiedai. Menininkės Gabrielos Munoz šiuolaikinės klounados spektaklis „Purvas“ bandys atsakyti į klausimą, kas slypi už netikrų tapatybių, kurias mums sukuria drabužiai, etiketės, makiažas ir kitos kaukės, primestos socialinių stereotipų?

SAKARTVELAS (GRUZIJA)

Režisierė Ana Gogišvili spektaklyje „Moteris smėlynuose“ kiekvieno iš mūsų klaus, kas esame, kai netenkame darbo, statuso, įprasto gyvenimo rėmų? Ar tapatybė yra tai, ką turime ar kažkas, ką kasdien pasirenkame?