...netylėsiu… (15240)

2020-12-18
Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Ket­vir­ta die­na gy­ve­ni­mas te­ka be Žmo­gaus, su ku­riuo pas­ku­ti­niu me­tu ypa­tin­gai daug ir ar­ti­mai ben­dra­vo­me... Šian­dien mes su Juo at­si­svei­kin­si­me, bet Jis am­žiams iš­liks mū­sų vi­sų šir­dy­se ir pri­si­mi­ni­muo­se...

Su šiuo Žmo­gu­mi mes abu per­ėjom ug­nį ir van­de­nį. Bu­vo lai­kas, kai de­gė­me ne­apy­kan­ta vie­nas ki­tam, bet abu kar­tu ra­do­me vi­di­nių jė­gų vie­nas ki­to at­si­pra­šy­ti, pri­pa­žin­ti klai­das ir, vi­sus ne­su­ta­ri­mus bei nuos­kau­das pa­li­kus pra­ei­ty­je, dirb­ti var­dan mies­to ir žmo­nių.

Gruo­džio 16 die­ną bū­tų ly­giai mė­nuo, kaip Jur­gis Kras­nic­kas po 30-im­ties me­tų at­si­sa­kė ta­ry­bos na­rio man­da­to ir pra­dė­jo ei­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas.

Tvir­tai ži­nau, kad tai pa­da­rė ne dėl pos­to ir ne dėl at­ly­gi­ni­mo. Jis šiai au­kai ry­žo­si dėl Aly­taus mies­to ir aly­tiš­kių ge­ro­vės. Jis ma­tė, kad mies­to val­dy­me da­ro­mos ne­grįž­ta­mai skau­džios ir ža­lin­gos klai­dos, dėl to ry­žo­si, dar kar­tą, kaip sa­kė, „pas­ku­ti­nį kar­tą“, sto­ti prie mies­to vai­ro.

Ži­nau, šis mė­nuo jam bu­vo ypa­tin­gai sun­kus ir pil­nas emo­ci­nio krū­vio. Kai kam la­bai ne­pa­ti­ko, jog jis ta­ry­bos bu­vo pa­skir­tas di­rek­to­riu­mi, to­dėl vi­są šį lai­ką da­rė vis­ką, kad jį pa­lauž­tų... Vis­ką jis man yra pa­pa­sa­ko­jęs ir vis­ką pra­dė­siu vie­šin­ti po Jur­gio Kras­nic­ko lai­do­tu­vių... Ne­ty­lė­siu... Ži­nau, kad Jur­gis to no­rė­tų...

Prieš me­tus, kai Jur­gis Kras­nic­kas gu­lė­si į li­go­ni­nę ope­ra­ci­jai, su­si­ti­ko­me iš­va­ka­rė­se at­si­svei­kin­ti... Ta­da juo­ka­vo: „Lau­ru­te, ne­bi­jau aš mir­ti. Jei po ope­ra­ci­jos ne­pra­bu­siu, pa­ža­dėk, kad prie ma­no ka­po duo­bės pa­sa­ky­si gra­žią kal­bą apie ma­ne.“

At­sa­kiau: „Jur­gi, bai­kit Jūs tuos sa­vo juo­kus. Vis­kas bus ge­rai. Gy­ven­sit il­gai. Mes dar tu­rim kar­tu pa­da­ry­ti daug dar­bų mies­tui, nes per tuos me­tus, kai py­ko­mės, tiek daug bran­gaus lai­ko pra­ra­dom...“

Pas­ku­ti­nė­mis Jo gy­ve­ni­mo die­no­mis daug ben­dra­vo­me. Da­bar, kai Jo ne­te­ko­me, pa­gal­vo­ju, pas­ku­ti­nė­mis die­no­mis Jis bu­vo ypa­tin­gai keis­tai jaut­rus...

Ne­bi­jo­jo mir­ti, bet la­bai la­bai la­bai no­rė­jo kuo grei­čiau su­for­muo­ti sa­vo ko­man­dą ir dirb­ti mies­tui. La­bai to no­rė­jo... La­bai. Bet kai kas jam to pa­da­ry­ti ne­lei­do ir blo­ka­vo... De­ja...

...Li­ko tik pri­si­mi­ni­mai, pas­ku­ti­niai po­kal­biai, ži­nu­tės, gim­ta­die­nio pro­ga pa­do­va­no­ta kny­ga... Ir šiais me­tais rug­pjū­čio 31 die­ną Jur­gio bei jo žmo­nos Vi­ly­tės ir sū­naus Vy­tu­ko mums su ma­no sū­nu­mi Vin­cen­tė­liu rug­sė­jo 1-osios pro­ga pa­do­va­no­tas ka­ti­nas Snie­gis-Ra­ke­ta... Bal­tas... Toks pat ne­nu­ora­ma ir toks pat stai­gus kaip ir Jur­gis…

Kai skųs­da­vau­si Snie­gu­čio pri­da­ry­to­mis niek­šy­bė­mis, Jur­gis sa­ky­da­vo: „Lau­ru­te, ši­tas ka­ti­nu­kas ypa­tin­gas, gi iš ma­nęs jį ga­vai, ka­ti­nas vi­sai kaip aš, tai ko tu ste­bie­si? Tu­rėk var­ge­lį“...

 

„Mir­tis mus su­nai­ki­na, ar­ba iš­lais­vi­na. Iš­va­duo­tiems, nu­ė­mus naš­tą, lie­ka kaž­kas ge­res­nio, su­nai­kin­tiems nie­ko ne­lie­ka; pra­žū­va ir ge­ra, ir blo­ga“. Se­ne­ka

 

Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė

 

 

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Sako dabar politikai sveikinas. Sveiki sugryžę į politinio banditizmo laikus Alytuj. Atsakomybė tarybai su meru. Ir seimo nariui nuo Alytaus miesto. Bet nėra kam atsakyt, nes visi užsiėmę..., kaip išgyvent.

    Pagal rimtas gyvenimo problemas kokia beprasmybė šis įrašas. Kur ne vienas įšilęs ne tiek gali įsiliet. Kaip ir situacija dėl mirties. Kodėl prieš jie per žiniasklaidą viešina vienas ant kito ir nervinas? Kaip rimtai turėtų prieš susėst ir akis į akį diskutuot. Ir tik po viešina...Dabar kaip degtukai užsidegė ir..Mirtis lygioj vietoj, kur to neturėjo būt. O ši pilsto vandenėlį.

    Buvo laikai Alytuj. Kaip mero poste eesmėj pusę dienos rimčiau dirbdamas, vienas už merą ir direktorių klausimus daug sėkmingiau sprendė esant daugiau gyventojų. Po prasidėjo mada nepaisyt kompetencijū. Apsistato pavaduotojais ir patarėjais. Alytuj neskiria politiko nuo policijos informatorių lygio. Politikai klausimus svarsto taryboj. Policijos informatoriai skundžia teisėsaugai. Kur Alytuj jau anoj kadencijoj matės jų dvprasmiški dalis sprendimų. Nuo kurių politikai susigūžę.. Todėl šiuo metu taryba susigūžę, nesijaučia pilnaverčiais miesto šeimininkais. Patys nežino, kas ryt bus? Kokia lemtis ištikt gali ypač po šio tragiško įvykio.

    Pagal komentarus savivaldybėj kažkas negero dedasi.Dzūkai yra dzūkai , nemėgsta tiesių žmonių.Dzūkai yra dviveidžiai.Ir nieko čianepadarysi. Gal jie darbštūs , bet man jie nepatinka. O J, Krasnickas buvo kitoks.Jis skyrėsi iš kitų dzūkelių.Man jo gaila.Užuojauta šeimai.

    Visi, kurie domisi politika mieste, puikiai žino šitos intrigantės ir ją palaikančių kelių politikėlių, besislepiančių po jos sijonu, intrigas. Visi matėm jos suorganizuotas interpeliacijas... Matom, girdim ir stebimės tokiu moraliniu dviveidiškumu. Stūmė žmogų tik savo interesų patenkinimui. Patylėtų geriau dabar...

    po laiko gailiesi mergele, pati sau dalią išrinkai, buvai politiko panelė o tapai politiniu lavonu,... verk neverkus, o prestižo nesusigražinsi,... esi ant žemiausio laiptelio,...

    Laura pasakys ką a.a. sakė????? .... ar vėl sumontuotą įrašą paleis????? ... kam kalbėt, o šitąjai tik tylėt, poteriaut ir atgailaut ..... a.a. Jurgis labai geros širdies jai atleido, bet tauta jai neatleis ir nepamirš,... nieko nėra šlykščiau už gyvatę užantyj,...

    kai sudorojęs stirniną, purvinas ir kruvinas roplys lieja graudžias ašaras, koks grobis gražus ir skanus buvo. Galima suokti apie susitaikymus, puikų bendravimą, bet joks laikas neužgydo rando širdyje, sužeistoje durklu, paslapčiomis, iš nugaros.

Kiti straipsniai

Gelbėjimosi ratas direktoriui ir grėsmingas pranešimas STT

Skaityti daugiau

Ką slepia šelmiška Alytaus Monos Lizos šypsena?

Skaityti daugiau