Žinia ūkininkams: ministerija siūlo pinigų ūkiams modernizuoti

Lietuvos, o taip pat ir Alytaus rajono ūkininkai nuo  spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. 

Lėšos numatytos pieninės ir mėsinės galvijininkystės, kitų gyvulininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės, taip pat sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams.

Vienam pareiškėjui projektui gali būti skirta iki 1 mln. eurų investicinės paramos. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams galima maksimali paramos suma – iki 2 mln. Eurų projektui.

Įprastai parama gali sudaryti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal šią priemonę besikreipiantiems paramos per penkerius metus nuo įsisteigimo ir atitinkantiems nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų.

Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Šios paramos esmė – ne tiesiog nupirkti naują techniką ar įrangą. Pagal šią priemonę galima investuoti į žemės ūkio produktų gamybą,  ūkyje pagamintą ar išaugintą produkciją – ir perdirbti bei tiekti rinkai.

Suprantama, jei ūkyje atsiranda galimybė produkciją perdirbti, supakuoti ir pasiūlyti vartotojui jau kaip galutinį produktą, sukuriama gerokai daugiau pridėtinės vertės, tačiau kalbinti ūkininkai sako, kad tokie valdžios pareiškimai ne visai tikslūs. 
Svarbiausia, kad investicija ūkiui realiai padėtų dirbti efektyviau, mažintų sąnaudas, taupytų darbo laiką, gerintų produkcijos kokybę ar leistų iš tos pačios užaugintos produkcijos sukurti daugiau vertės. 

Anot Alytaus rajone šaltalankius auginančio Gedimino Radzevičiaus, ūkininkus atbaido įsipareigojimas penkeriems metams. Kiekvieną investiciją reikia vertinti ne tik pagal tai, kiek ji kainuoja šiandien, bet ir pagal tai, ką ji ūkiui duos po kelių metų.  
Suprantama, kad galimybė remti ir produkcijos perdirbimą suteikia ūkiams daugiau galimybių, nes  ūkininkas gali būti ne tik žaliavos augintojas ar gamintojas.

Tai ypač svarbu siekiant, kad daugiau vertės liktų pačiame ūkyje ir kaimo vietovėje.

Sostinės regione projektams numatyta daugiau kaip 34,4 mln. eurų, didžiausia dalis lėšų tenka pieninės galvijininkystės bei sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.

Pieninės galvijininkystės sektoriui skiriama beveik 16 mln. eurų, o sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriams – daugiau kaip 6,7 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija ragina pareiškėjus  iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais ir atsakingai rinktis konsultantus, padedančius rengti projektus. Ūkininkai kviečiami į šį kvietimą žiūrėti ne tik kaip į galimybę gauti paramą, bet kaip į progą susiplanuoti kitą savo ūkio augimo etapą.