Vien­bal­sis Adž­gaus­kų pa­lin­kė­ji­mas – gy­vuo­ti il­gai ir bū­ti kū­ry­bin­giems

Pal­ma me­na lai­kus, kai jos tė­tis skai­ty­da­vo „Ko­mu­nis­ti­nį ry­to­jų“ (Aly­taus kraš­to met­raš­tis 1951–1988 m. bu­vo lei­džia­mas šiuo pa­va­di­ni­mu – A.K.).

Skai­ty­da­mas pa­gar­biai mi­nė­da­vo re­dak­to­riaus Sta­nis­lo­vo Ples­kaus pa­var­dę, su įdo­mu­mu įnik­da­vo į Fi­lo­me­nos Pa­jau­jy­tės, Sta­nis­lo­vo Ka­ma­raus­ko straips­nius. Jo­nui ir­gi ži­no­mos šios pa­var­dės, ben­drau­ti taip pat te­kę.

„Mes net ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, kaip ga­lė­tu­me ap­si­ei­ti be sa­vo laik­raš­čio. Ma­lo­nu jo lauk­ti, ge­ra at­si­vers­ti ir ras­ti pa­žįs­ta­mų vei­dų, nau­din­gos in­for­ma­ci­jos. Kai abu per­skai­to­me, Jo­nas pa­ti­ku­sius pa­ta­ri­mus apie so­dą, ūkį, svei­ka­tą iš­ker­pa. Ne­iš­me­ta­me net ir se­nų laik­raš­čių, ve­ža­me pa­žįs­ta­miems į kai­mą“, – pa­sa­ko­ja Pal­ma.

„Aly­taus nau­jie­nų“ ko­man­dai skai­ty­to­jai Adž­gaus­kai pa­lin­ki gy­vuo­ti il­gai ir bū­ti kū­ry­bin­giems.