Vida Jurkienė: „Man kūryba – tai dar vienas gyvenimo atspalvis, dar vienas gyvenimo poskonis, galbūt ir gyvenimo druska” (0)
– Žmogus ateina iš Žmonių –
Didis – ne svečias žemės…
Nepavirsta smiltele:
Žmogus Žmonėse pasilieka…
arba
Akys ganosi
Didingose išminties,
Būties ir nebūties pievose.
Tie, kurių
Jau nebėra, irgi
Žiūri pro langus.
– Skaitau ir mąstau, kas Jums davė nežmoniško jautrumo sielą?
– Poezija yra subtilumo ir jautrumo sinonimas. Jautrumas reikalingas net skaitytojui. Impresijos, emocionalumas, metaforų prasmė ir gylis susiję su jautrumu. Jautrumas įgimtas ir įgytas. Jautrumas yra stiprybė.
– Ar poetiškai mąstančiai jaunuolei nebuvo žiauriai nuobodu studijuoti gan rutinišką mokslą?
– Visi mokslai, kuriuos man teko mokytis ir studijuoti, buvo ir yra įdomūs. Man matematiką, aukštąją matematiką, ekonomiką ir kitų mokslų mokė ir dėstė labai geri, autoritetingi mokytojai ir dėstytojai. Jie davė daug žinių ir daug reikalavo iš mokinių ir studentų. Buvo nenuobodu ir lengva studijuoti, labai miela prisiminti, vidurinę mokyklą baigiau su pagyrimo raštu. Dirbu pagal specialybę mėgstamą darbą.
Loginis mąstymas padeda mąstyti ir matyti plačiau, į daugelį dalykų pažvelgti pro kitas prizmės kraštines.
Kūrybinė energija egzistuoja savaime kiekvieno žmogaus pasąmonėje. Kūrybinis ir loginis mąstymas generuoja novatoriškas idėjas, abu mąstymai yra susiję.
– Kiekvienas rašantysis turi savą receptą. Kokios Jūsų kūrybinio proceso sudedamosios dalys, etapai: viską užrašote vienu ypu, ar kuriate su išlaikymu, savotiška filtracija – taisote, perrašote kelis kartus, paliekate susigulėti, paskui – dar taisote? O gal mintys ateina su jėga? Su kūrybiniu užpuolimu, kai būtina čia ir dabar jį suvaldyti, išdėlioti kuo tiksliau žodžiais?
– Man tinkamiausias laikas kūrybai yra vėlyvi vakarai. Rašydama mažai redaguoju.
Prieš maketuodama knygą skaitau ir redaguoju vieną, kitą mintį ar žodį.
Aš rašydama eilėraščius visus įsimenu, atsimenu visus mintinai.
Galiu bet kada deklamuoti bet kurį savo eilėraštį, rašytą ir prieš 5 metus.
Prasmių sąskambio magiškoje išraiškoje,
Dangiškoje tyloje gimsta poezija.
Ir estetiniai būties akipločio atvirukai
Sušmėžuoja vaizdinių ekrane.
– Bet ar viskas, kas ateina į galvą, yra poezija?
– Ne viskas, kas ateina į galvą, yra poezija, ir tai, kas užrašyta, ne viskas yra poezija. Jei gyvenimas yra poezija, tuomet kas yra ne poezija?
– Jūsų knygose nemažai akrostichų (eiliuotų tekstų, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį), yra ir haiku (poezijos iš Japonijos forma, turinti septyniolika visų skiemenų ir tris eilutes). Aš pastebiu ir eskapizmo, sąmoningo bėgimo nuo tikrovės. Gal Jūs gilinatės į kokią nors filosofinę mokyklą?
– Gyvenimas yra geriausia filosofinė mokykla. Išmintis yra įgyjama, mąstymas apie būtį ateina su amžiumi. Pasineriame į degančią gelmę dangaus ir ieškome dangaus plotmėje tvarių slėpinių...
Sninga rūdimis.
Žibintas apšviečia suoliuką,
Sidabražoles, nasturtas, natiurmortą.
Rebusų drumstis.
Minčių griūtis.
Ugninga, paslaptinga aklatis.
***
Saksofono džiazas
Margame rudenyje
Nuoga klasika
Lemties tarpduryje
Dangaus ledu
Išopėjusių skeveldrų virtuozas
***
Iš spindinčio didelio kelio,
Įrėminto laike,
Išeisim pro kryžius, smūtkelius,
Pro druską ant žaizdų,
Per pasaulį liūdną, sulytą.
Išeisim per pievas rasotas
Be brydės, be pėdsakų jokių…
– Tai kūryba – jūsų gyvenimo druska?
– Mes visi, eidami gyvenimo keliu, išragaujame įvairius poskonius.
Gyvenimo druska suteikia gyvenimui geresnį skonį. Konservantą galima sieti ir su ilgaamžiškumu. Man kūryba – tai dar vienas gyvenimo atspalvis, dar vienas gyvenimo poskonis, galbūt ir gyvenimo druska.
– Kaip jaučiatės išgirdusi Jūsų kūrybą dainuojant?
– Visos dainos, sukurtos pagal mano žodžius, yra gražios. Jas sukūrė ir atlieka talentingi dainų autoriai ir atlikėjai. Dainose turinys, prasmė, žodžių žaismė, metaforų gylis, stiliaus struktūra, melodingumas žaviai atsiskleidžia, kai kada net kitais atspalviais nei eilėraščiuose, suskamba ne dirbtiniu skambesiu.
– Kokia lektūra Jus traukia, kokius kūrybingus žmones jaučiate savyje, į kurių kūrybą mėgstate nugrimzti, prireikus ir pacituoti?
– Sunku išskirti vieną, daug citatų įsiminusi Justino Marcinkevičiaus ir kitų. Justinas Marcinkevičius neabejotinai iškili asmenybė, jo žodžiais kalbant, „deramai nešė save kaip vėliavą“, dabar tai darome mes, jį pagerbdami.
– Dabar pakalbėkime apie žinojimus, gal tikėjimus. Vienus kūrėjus stiprina žinojimas, kad jam padeda Dievas, kiti laukia pavasarių, nes atbundančios gamtos galia jiems suteikia kūrybinių minčių. Koks žinojimas padeda Jums?
– Negaliu įvardyti įtakų kūrybai, jos yra savaiminės, neišvengiamos, paslėptos. Kūryba mano gyvenime – tai reiškinys.
– Koks jūsų santykis su skaitytojais kritikais? Juk ne visi moka dovanoti šviesą ir tuo kūrėjo sielą sustiprinti.
– Dar neteko skaityti ar girdėti neigiamų vertinimų. Recenzijos sustiprino, patvirtino, kad einu teisingu keliu. Jei ateityje teks girdėti ar skaityti teisingą kritiką – tai bus galimybė tobulėti, į neteisingą kritiką nereikia reaguoti.
– Kaip Jums yra svarbus knygos estetinis vaizdas?
– Man knygos estetinis vaizdas yra svarbus. Knygos viršelis suteikia daug informacijos: galima nustatyti žanrą, nuotaiką, net kai kada turinį. Knygos vidaus estetinis vaizdas taip pat svarbus, žinoma, tekstas, eilėraščiai yra svarbiausia.
– Jei imčiau ir paprašyčiau čia ir dabar paskaityti vienas iš savo eilių, kas tai būtų?
– Šiandien būtų eilėraštis „Ilgesio kelias“. Jei to paties paklausite kitą dieną, tai bus kitas eilėraštis.
Ilgesio kelias.
Juo einu ir naktimis.
Trapus trapas – su žvaigždėmis.
Nušvinta ūkas
Hiacintų kvapu pavasario dermėje,
Laiko dūžiuose iš praeities.
Sūkuriai – virpančiame ore.
Ilgi šešėliai – beržo tošyje.
Užribyje – nykuma.
Rudens atspindžiai ore.
Subtitrai – potekstėje.
***
Liūdnai groja pušys.
Byra smėlis
Sudilusiam laike.
Bažnyčios bokštų –
raudonos akys.
Sudužusio uosto –
Šalti pirštai.
Nyki akvarelė.
Girgždantys vartai į niekur.
Samanos ant apledėjusių sienų.
Sudužusiam kelte –
Vilčių traukiniai.
Vilčių tarpeklyje –
Iš po odos auga gėlė.
– Labai išmintingas jūsų knygose rastas pastebėjimas: „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus.“ Tai ir linkime kuo daugiau žodžių sudėti į knygas, tada ir laiko bangų skubėjimas jau ne toks svarbus.
– Ačiū, Jūsų linkėjimai tikrai išsipildys.
Sultingos mintys
sirpios mintys
prisiliesdami žaizdų nepalikim
keliame žvilgsnį į dangų
už mūsų ir prieš mus – mūsų likimas
gražus lemties atvirukas
laiko fragmentuose
prasmių gaudesy
gyvenimo sąskambiuose
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą