Ve­ly­koms Vik­to­ri­ja siū­lo leng­vą špi­na­tų tor­tą, ku­rio bisk­vi­to spal­va pri­me­na ža­lią pa­va­sa­rį

Sal­dus ho­bis ta­po dar­bu

Jei ne pan­de­mi­ja, tai eko­no­mi­niai iš­šū­kiai, o da­bar dar ir ka­ras Uk­rai­no­je – kaip su­lauk­ti to ra­maus ir sėk­min­go mo­men­to sa­vo ver­slui pra­dė­ti? Pas­ta­rų­jų me­tų pa­tir­tys ro­do, kad rei­kia ne lauk­ti, o ieš­ko­ti pri­va­lu­mų esa­mo­je si­tu­a­ci­jo­je.

Ap­žel­di­ni­mo spe­cia­ly­bę įgi­ju­si aly­tiš­kė Vik­to­ri­ja nuo vai­kys­tės la­bai mė­go ga­min­ti, o šiuo me­tu, au­gin­da­ma pus­ket­vir­tų me­tų duk­ry­tę, nu­spren­dė grįž­ti prie šio po­mė­gio.

„Esu pra­de­dan­čio­ji kon­di­te­rė, bet la­bai sten­giuo­si to­bu­lė­ti. Kvie­čiu pa­ra­gau­ti ma­no de­ser­tų. Pri­ža­du, kad tik­rai ne­nu­si­vil­si­te. Ga­liu pa­siū­ly­ti įvai­rių tor­tų, ka­ne­lių, pa­na­ko­tos, kek­siu­kų, po­psiu­kų“, – taip Vik­to­ri­ja pri­sis­ta­to feis­bu­ko pro­fi­ly­je „Vik­to­ri­jos de­ser­tai“.

Šia veik­la aly­tiš­kė už­si­ė­mė sau­sį, prieš tai bai­gu­si Už­im­tu­mo tar­ny­bos pa­siū­ly­tus per­si­kva­li­fi­ka­vi­mo kur­sus. Juos ve­dė In­gri­da Man­ku­vie­nė – pro­fe­sio­na­li kon­di­te­rė, Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tro kon­di­te­ri­jos pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja. Mo­ty­va­ci­ja bu­vo pa­grin­di­nis Vik­to­ri­jos va­rik­lis, nes jai la­bai pa­tin­ka ga­min­ti, o ypač – sal­du­my­nus.

„Tor­tų ga­mi­ni­mas – ma­no ho­bis nuo vai­kys­tės. Kur­sų me­tu dar iš­mo­kau ga­min­ti įvai­rius de­ser­tus, ku­rie da­bar la­bai po­pu­lia­rūs. Bai­gus šiuos kur­sus, rei­kia pu­sę me­tų dirb­ti ir aš nu­spren­džiau pa­mė­gin­ti im­tis in­di­vi­du­a­lios veik­los“, – pa­sa­ko­ja Vik­to­ri­ja.

Pa­ti sal­du­my­nų ne­mėgs­ta

Vik­to­ri­ja juo­kau­ja: la­biau­siai dėl jos po­mė­gio ga­min­ti džiau­gia­si drau­gai ir ar­ti­mie­ji. Ma­ma šiuo me­tu gy­ve­na už­sie­ny­je, tai­gi vi­sų nau­jų tor­tų pa­ska­nau­ti ten­ka mo­čiu­tei, drau­gai taip pat ap­da­li­ja­mi sal­du­my­nais. Ji pa­ti nė­ra di­de­lė kon­di­te­ri­jos mė­gė­ja. Ra­gau­ja tiek, kiek bū­ti­na su­pras­ti, ar ga­mi­nys pa­vy­ko.

Vik­to­ri­jai vi­sa­da įdo­miau ne kar­to­ti tai, kas jau iš­mok­ta, bet iš­ban­dy­ti kaž­ką nau­jo. Ži­no­ma, džiu­gi­na, kad klien­tai at­ran­da, kas jiems pa­tin­ka. Spren­džiant pa­gal už­sa­ky­mų po­pu­lia­ru­mą, fir­mi­nis „Vik­to­ri­jos de­ser­tų“ ga­mi­nys – tor­tas „Juo­da­sis miš­kas“. Jo pa­grin­dą su­da­ro šo­ko­la­di­nis bisk­vi­tas, per­tep­tas šo­ko­la­di­niu ga­na­šu, vyš­nio­mis, grie­ti­nė­le. Klien­tai taip pat la­bai pa­mė­go ka­ne­les, pa­na­ko­tas ir įvai­rius ki­tų rū­šių de­ser­tus, „po­psiu­kus“ šven­tėms, kek­siu­kus.

No­rė­tų įkur­ti ka­vi­nę-ke­pyk­lė­lę

Sa­vo ga­mi­nius Vik­to­ri­ja kol kas re­kla­muo­ja tik feis­bu­ke, o su­kur­ti ga­mi­nių pa­tei­ki­mo di­zai­ną jai pa­de­da drau­gė. Džiau­gia­si, kad klien­tai pa­ra­gau­ja ir su­grįž­ta, nes re­kla­ma iš lū­pų į lū­pas yra pa­ti veiks­min­giau­sia.

„Mo­ku ga­min­ti įvai­rius tor­tus, tai­gi pa­si­tai­ko, kad klien­tas tie­siog pa­sa­ko, ko­kie tor­tai jam pa­tin­ka, ir aš ga­liu pa­ga­min­ti, net­gi įma­no­ma iš ke­lių re­cep­tų no­ri­mą ga­mi­nį „su­konst­ruo­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si V.Ži­lins­kai­tė.

Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­liui no­ri­si iš­ban­dy­ti nau­jų sko­nių, tai­gi ir kon­di­te­ri­jos kla­si­ka yra „per­skai­to­ma“ nau­jai. Pa­vyz­džiui, Vik­to­ri­jos ma­ny­mu, la­bai vy­kęs mums dar ne­įpras­to šo­ko­la­di­nio „Na­po­le­o­no“ sko­nis, šiam ga­mi­niui nau­do­ja­mi šo­ko­la­di­niai lakš­tai ir per­te­pi­mas.

Im­pro­vi­za­ci­jai ga­li­my­bių su­tei­kia pa­na­ko­tos de­ser­tas, nes jam ga­li­ma nau­do­ti įvai­rias uo­gas – mė­ly­nes, braš­kes bei pa­si­flo­ros vai­sius.

Pa­šne­ko­vė at­vi­rau­ja apie sa­vo sva­jo­nę: at­ei­ty­je no­rė­tų įkur­ti ka­vi­nę-ke­pyk­lė­lę, ku­rio­je bū­tų ga­mi­na­mi įvai­rūs tor­tai, de­ser­tai, ki­ti ke­pi­niai, ku­rių čia pat bū­tų ga­li­ma ne tik nu­si­pirk­ti, bet ir pa­ska­nau­ti prie ka­vos. La­bai ti­ki­si, kad to­kia ke­pyk­lė­lė ga­lė­tų bū­ti po­pu­lia­ri ir Aly­tu­je.

Kon­di­te­ri­jo­je nau­do­ja­mi net špi­na­tai

Vos už sa­vai­tės – Ve­ly­kos, o šiai šven­tei, pa­si­ro­do, taip pat ga­li­ma at­ras­ti nau­jų įdo­mių kon­di­te­ri­jos de­ri­nių. Jei dar ne­ra­ga­vo­te, Vik­to­ri­ja siū­ly­tų pa­si­rink­ti gai­vų špi­na­tų tor­tą, ku­riam nau­do­ja­mas... ža­lios spal­vos bisk­vi­tas. Jo su­dė­ty­je – na­tū­ra­lūs špi­na­tai. Ta­čiau jų sko­nio val­gy­da­mi ne­jau­si­te, tai­gi, net ir šios dar­žo­vės ne­mėgs­tan­tys, tor­to vien dėl jo pa­va­di­ni­mo at­si­sa­ky­ti ne­tu­rė­tų. Juo­lab ža­lia spal­va – pui­kus ve­ly­ki­nio sta­lo ak­cen­tas, tor­tas leng­vas ir tin­ka­mas šven­čių pe­ri­odui, kai me­niu ir taip gau­sus.

„Ga­li­mi ke­li špi­na­tų tor­to re­cep­tai. Vie­nas – su mė­ly­nių, ki­tas – su sma­rag­do ža­lu­mo per­te­pi­mu, ku­ris ga­mi­na­mas iš grai­kiš­ko jo­gur­to su braš­kė­mis ir ke­lių rū­šių že­le“, – pa­sa­ko­ja „Vik­to­ri­jos de­ser­tų“ įkū­rė­ja.

Jau­no­ji kon­di­te­rė lin­ki ne tik di­džių­jų me­tų šven­čių pro­ga, bet ir kas­die­ny­bė­je pa­si­le­pin­ti ran­kų dar­bo sal­du­my­nais. Ji pa­ste­bi ten­den­ci­ją, kad po­pu­lia­rė­ja de­ser­tai, ku­rie ir šven­ti­nį sta­lą pa­puo­šia, ir kas­die­ny­bė­je šven­tę ga­li su­kur­ti, net jei tai, pa­vyz­džiui, tie­siog sek­ma­die­nio pus­ry­čiai su ka­va.