Tiesioginę sėją naudojantis Pabalių ūkininkas: „Pagrindinis rodiklis – užsidirbti orias algas“

Į Aly­taus kraš­tą su­va­žia­vo žmo­nės ko­ne iš vi­sų Lie­tu­vos vie­tų, vi­siems rū­pė­jo  ap­žiū­rė­ti be­ari­miam ūki­nin­ka­vi­mui nau­do­ja­mą tech­ni­ką, o ūkio šei­mi­nin­kas Vy­tau­tas Va­lai­tis vos spė­jo at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus, pa­de­monst­ruo­ti tie­sio­gi­nės sė­jos tech­no­lo­gi­jų tai­ky­mą, ap­ro­dy­ti ir įver­tin­ti tie­sio­gi­nės sė­jos pa­sė­lių au­ga­lų būk­lę.

„Per­ėjau prie tie­sio­gi­nės sė­jos tik var­go pri­spaus­tas. Pa­me­na­te 2017 me­tus, kai liū­tys už­tvin­dė lau­kus, ne­spė­jo­me nė žiem­ken­čių pa­sė­ti, o 2018 me­tais at­ėjo saus­ra. Tad iš­ki­lo klau­si­mas: ką da­ry­ti, kaip ūki­nin­kau­ti to­liau, kaip ko­vo­ti su saus­ra, kli­ma­to kai­ta“, – sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­jo­si ūki­nin­kas.

Šian­dien V.Va­lai­tis val­do 500 hek­ta­rų, au­gi­na kvie­čius, rap­sus. Ūky­je iš vi­so dir­ba pen­ki žmo­nės. Siek­da­mas iš­sau­go­ti drėg­mę dir­vo­že­my­je, V.Va­lai­tis nu­spren­dė iš­mė­gin­ti ki­to­kį sė­jos me­to­dą, o grū­dus įterp­ti į va­gu­tę dir­vos pa­vir­šiu­je. Taip dir­vo­že­mis ne­aria­mas, ne­ap­dir­ba­ma lėkš­ti­niais pa­dar­gais, iš­ven­gia­ma drėg­mės nuos­to­lio, tau­so­ja­ma ap­lin­ka. Be­ari­mės tech­no­lo­gi­jos pa­de­da tau­py­ti lai­ką, re­sur­sus ir tech­ni­ką. 

Vy­tau­tas ne­bi­jo eks­pe­ri­men­tuo­ti, pa­anks­ti­na ir sė­jos lai­ką, ir ma­žiau grū­dų be­ria į hek­ta­rą. Tin­ka­mas sė­jos lai­kas pa­de­da ja­vams ge­riau krū­my­tis, žie­mos jie su­lau­kia la­biau su­tvir­tė­ję. „Pir­mą kar­tą tie­sio­giai pa­sė­jau 2008 me­tais, nie­ko aš apie tą be­ari­mę žem­dir­bys­tę ne­su­pra­tau, vos ne­su­ban­kru­ta­vai, nes nu­si­pir­kau nau­ją sė­ja­mą­ją, o šian­dien ne­įvaiz­duo­ju ūki­nin­ka­vi­mo be tie­sio­gi­nės sė­jos. Ko­dėl? Pa­grin­di­nis ro­dik­lis yra tai, kad mes su­ge­ba­me už­si­dirb­ti orias al­gas“, – sa­kė ūki­nin­kas.

Ką V.Va­lai­tis pa­tar­tų Aly­taus kraš­to ūki­nin­kams, ku­rie no­rė­tų dirb­ti že­mę taip, kaip jis? „Jei­gu tin­ka­mai pri­žiū­rė­si­me že­mę, mes ga­li­me Lie­tu­vą pa­da­ry­ti kli­ma­tui neut­ra­lia vals­ty­be. Pi­ni­gų, ži­no­ma, rei­kia, bet jie da­bar ne­tei­sin­gai pa­skirs­to­mi. Pi­ni­gai tu­rė­tų sek­ti „pa­gal hek­ta­rą“, tu­ri bū­ti su­mo­kė­ta už kon­kre­tų dar­bą. Ta­da vi­si bus lai­min­gi“, – sa­kė Vy­tau­tas. Jo pa­tir­ti­mi ir įžval­go­mis apie tie­sio­gi­nės sė­jos įval­dy­mą ūky­je itin li­ko pa­ten­kin­ta Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) Ag­ro­e­ko­sis­te­mų ir dir­vo­že­mio moks­lų ka­ted­ros do­cen­tė dr. Jū­ra­tė Alei­ni­ko­vie­nė. 

„Pui­ku, tai, ką da­ro Vy­tau­tas, yra tva­raus  ūki­nin­ka­vi­mo at­ei­tis, su­pran­ta­ma, pa­tir­tis ne iš kar­to at­ei­na, rei­kia ir ge­le­ži­nės kan­try­bės, ži­nių. Ga­li iš kar­to ne­pa­vyk­ti, net ir ke­lių me­tų ga­li pri­reik­ti, kad pa­siek­tum šio­kių to­kių re­zul­ta­tų“, – „Aly­taus nau­jie­noms“ sa­kė moks­li­nin­kė. 

Ko­dėl lau­ko die­nai pa­si­rink­tas šis Dzū­ki­jos ūkis? Anot J.Alei­ni­ko­vie­nės, to­dėl, kad...

Daugiau sužinosite skaitydami „Alytaus naujienų“ 13989-ąjį numerį. 

Patogiausias būdas skaityti yra laikraštį ar jo el. leidinį užsisakyti.  

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. Kreiptis:  

el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt, tel. +37060444141