Tiesioginę sėją naudojantis Pabalių ūkininkas: „Pagrindinis rodiklis – užsidirbti orias algas“ (1)
Į Alytaus kraštą suvažiavo žmonės kone iš visų Lietuvos vietų, visiems rūpėjo apžiūrėti bearimiam ūkininkavimui naudojamą techniką, o ūkio šeimininkas Vytautas Valaitis vos spėjo atsakyti į visus klausimus, pademonstruoti tiesioginės sėjos technologijų taikymą, aprodyti ir įvertinti tiesioginės sėjos pasėlių augalų būklę.
„Perėjau prie tiesioginės sėjos tik vargo prispaustas. Pamenate 2017 metus, kai liūtys užtvindė laukus, nespėjome nė žiemkenčių pasėti, o 2018 metais atėjo sausra. Tad iškilo klausimas: ką daryti, kaip ūkininkauti toliau, kaip kovoti su sausra, klimato kaita“, – savo patirtimi dalijosi ūkininkas.
Šiandien V.Valaitis valdo 500 hektarų, augina kviečius, rapsus. Ūkyje iš viso dirba penki žmonės. Siekdamas išsaugoti drėgmę dirvožemyje, V.Valaitis nusprendė išmėginti kitokį sėjos metodą, o grūdus įterpti į vagutę dirvos paviršiuje. Taip dirvožemis neariamas, neapdirbama lėkštiniais padargais, išvengiama drėgmės nuostolio, tausojama aplinka. Bearimės technologijos padeda taupyti laiką, resursus ir techniką.
Vytautas nebijo eksperimentuoti, paankstina ir sėjos laiką, ir mažiau grūdų beria į hektarą. Tinkamas sėjos laikas padeda javams geriau krūmytis, žiemos jie sulaukia labiau sutvirtėję. „Pirmą kartą tiesiogiai pasėjau 2008 metais, nieko aš apie tą bearimę žemdirbystę nesupratau, vos nesubankrutavai, nes nusipirkau naują sėjamąją, o šiandien neįvaizduoju ūkininkavimo be tiesioginės sėjos. Kodėl? Pagrindinis rodiklis yra tai, kad mes sugebame užsidirbti orias algas“, – sakė ūkininkas.
Ką V.Valaitis patartų Alytaus krašto ūkininkams, kurie norėtų dirbti žemę taip, kaip jis? „Jeigu tinkamai prižiūrėsime žemę, mes galime Lietuvą padaryti klimatui neutralia valstybe. Pinigų, žinoma, reikia, bet jie dabar neteisingai paskirstomi. Pinigai turėtų sekti „pagal hektarą“, turi būti sumokėta už konkretų darbą. Tada visi bus laimingi“, – sakė Vytautas. Jo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės sėjos įvaldymą ūkyje itin liko patenkinta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė.
„Puiku, tai, ką daro Vytautas, yra tvaraus ūkininkavimo ateitis, suprantama, patirtis ne iš karto ateina, reikia ir geležinės kantrybės, žinių. Gali iš karto nepavykti, net ir kelių metų gali prireikti, kad pasiektum šiokių tokių rezultatų“, – „Alytaus naujienoms“ sakė mokslininkė.
Kodėl lauko dienai pasirinktas šis Dzūkijos ūkis? Anot J.Aleinikovienės, todėl, kad...
Daugiau sužinosite skaitydami „Alytaus naujienų“ 13989-ąjį numerį.
Patogiausias būdas skaityti yra laikraštį ar jo el. leidinį užsisakyti.
© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma
℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *
* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. Kreiptis:
el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt, tel. +37060444141
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
norim taip ir sejam
Komentaras
norim taip ir sejam