Svarbiausia – išdrįsti pasinaudoti ES investicijomis (4)
Orientuojasi į regionus
Šios kampanijos metu bus aplankyta daugiau nei 14 miestų ir miestelių, o labiausiai orientuojamasi į mažesniuosius.
Pasak A.Malinovskio, dažniausiai ES investicijų projektus sugalvoja, juos teikia įmonės, įstaigos: „Bet vartotojai esame mes patys. Idėja yra žmonėms priminti apsidairyti ir pamatyti, kaip miestas išgražėjo. Šie metai yra pereinamieji – baigiasi vienas, 2014-2020 metų ES investicijų periodas, ir prasideda kitas, todėl mes norime parodyti geruosius projektus, gerąsias istorijas.“
„Įsibėgėjus naujajam periodui, skelbiama labai daug kvietimų – tai ir saulės baterijų, elektromobilių stotelių įsirengimas, vandenvala, švietimas, socialinė apsauga, kvietimai jauniems verslams, kurie arba nori pradėti verslą, arba save auginti. Tokiems projektams atsiranda vis daugiau galimybių ir lėšų, tereikia paprasto dalyko: pasakyti „reikia“, – tikino pašnekovas – „Labai daug lėšų skiriama ir instituciniams projektams. ES finansavimą, už kurį gali įrengti, pavyzdžiui, apžvalgos bokštą, pažintinį taką, renovuoti mokyklą ar įkurti naują laboratoriją ir t.t.“
Pasinaudoti ES lėšomis gali ne tik verslas, švietimo sektorius, tačiau net ir jautriausios socialinės grupės – pavyzdžiui, vieni gyvenantys senyvi žmonės.
„Iki šiol kalbėdavome, kad jei vienam žmogui sunku, jis turi važiuoti į globos įstaigą. Tačiau gali būti ir kitaip: jau kelinti metai vyksta nacionalinis projektas finansuojamas ES investicinių fondų, kuomet senoliams yra suteikiama pagalba į namus. Žmogui niekur išvykti nereikia – pagalba atvažiuoja pas jį. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į socialinį skyrių ir žmogui bus suteikta pagalba“, – ES investicijų privalumus vardijo A.Malinovskis.
Skirs per pusantro milijardo eurų
Europos Sąjungos biudžetas – tai biudžetas, surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje narėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. ES pinigai yra skirti investicijoms.
Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į dešimt Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Taip investicijų naudą pajustų viso regiono gyventojai. Regionams bus skiriama 1,62 mlrd. eurų ES lėšų: regionai patys planuos investicijas, bendruomenės susitars dėl būtinų projektų.
Per dvi dešimtis metų ES investicijos prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės ir pakeitė mūsų šalies veidą. Informaciją apie visus projektus ir kvietimus galima rasti www.esinvesticijos.lt.
Renginiai iš dalies finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

Komentarai
Palikite savo komentarą
Gal pirmą kartą iki šiol…
Komentaras
Gal pirmą kartą iki šiol teikiant savivaldybėm ,,auksines krivules" už novatariškumus, Alytaus savivaldybės liko be šių skulptūrėlių. Reiškia nėra progreso, gilėjanti stagnacija..
Per kelis paskutinius…
Komentaras
Per kelis paskutinius mėnesius vyko 2 Prezidento vizitai į Alytų. Kur susitiko su meru. Bet dar prieš pirmą vizitą buvo paprašyta Prezidento ir mero, pagal savo kompetencijas, tiekt alytiškiams trumpas analizes dėl miesto vystymo problemų. Tai dėl pustuščių pramonės parko ir aerodromo plotų, silpno darbo per es paramą, deficitinio biudžeto, švietimo pertvarkų, mobingo atvejų per teisėsaugą slopinant retas iniciatyvas viešinant temas ypač dėl pramonės parko ir aerodromo- orlaivių sasajų. Per pirmą vizitą Prezidentas link pramonės parko truputį replikavo, meras iš vis- abu tik bonsus reklamavo Prezidentas susitikime su visuomene iš visuomenės klausimų šiom temom negirdėjo. Per antrą vizitą Prezidentas su meru vėl tik onsus reklamavo, o rimtų Alytaus problemų nelietė. Kaip ir meras, tarsi Alytuj problemų nėra? - Kame reikalas, kad abu vengia apie miesto problemas prabilt? Kaip ir seimo nariai, tarybos nariai? Nors tai jų, kaip politikų, kompetencijų klausimai. Jie pirmi apie tai turi aiškint alytiškiams ir teiktų jų sprendimus, o čia net parodant neišdrysta šiom temom prabilt? Kaip kitos savivaldybės tokio lygio klausimus sprendžias be kompleksų.
nera kam pasinaudot nes nera…
Komentaras
nera kam pasinaudot nes nera tinkamos valdzios kuri sugebetu pinigais pasinaudot nebent i savo kisene
Svarbiausia Alytaus miesto…
Komentaras
Svarbiausia Alytaus miesto valdyme, nėra kam iš politikų kompetencijų teikt alytiškiams rimtas analizes dėl pustuščių pramonės parko ir aerodromo didelių žemės plotų, dėl negebėjimo stratefuot pagal šalies bd prioritetus dirbt per es paramą, dėl neatliktų švietimo reformų ir mobingų per teisėsaugą alopint rerus kur kelia šiuos klausimus. Ypač kodėl Alytaus pramonės parkas, kaip kitur per tą laiką galingai aktyvuoja lez. Kad per jų mokesčius regionai uždirbtų. Kodėl sugeba Akmenės sav., kur gyventojų tik 20 tūkstančių ir iki tol merdėjo, dabar serijom iki 2025 metų pritraukinėja 0,5 miliardų investicijų. Jau 3 stambios gamyklos pradėjo veikt ir atvyksta su šeimom dirbt 100 n darbuotojų už gerus atlyginimus. Akmenės savivaldybės problema gerint ir plėst infrastruktūrą šeimom atvykstantiems. Panevėžio m. lez įkūrė 3 gamyklas ir plotai išnaudoti. Planuoja papildomą 100 ha lez plėst į Panevėžio rajono teritoriją. Marijampolės lez gamykla už 35 milijonus įkurta. Net kaimiška Varėnos rajono sav. galvoja apie pramoninės zonos įrengimą. O Alytuj net bijo paklaust ir paviešint, kodė per rinkimus mero reklamuotos Kauno grūdai 32 milijonų investicijos neatėjo? Kodėl kiti sugeba gyvint pramonines zonas, Alytuj net prabilt apie tai bijo politikai, teisėsauga, žiniasklaida,visuomenė? Kas per fenomenas Alytuj? Ne jau nerūpi miesto ekonominis skatinimas? Kokia nauda laikyt pustuščius pramonės parką ir aerodromą? Kur anksčiau dar origalchėlis firmai priklausantį orlaivį laikydavo, dabar ir to nėra? Bet vis tiek aerodromo virš 100 ha ant valstybės žemės vertės apie 40 milijonų, pustuščias? Nors į apačias lėšų nėra, deficitinis biudžetas ir vis tiek kaip mazochistai negyvina miesto rimtai? Tokie per Lietuvą vieninteliai.