Šiuolaikiniai skiepai: ieškoma sprendimų ir bijantiems adatų

– Vis dar gaji nuomonė, kad geriau persirgti, negu skiepytis. Kodėl geriau skiepytis, nei natūraliu būdu persirgti?

E. Jankauskienė: „Skirtumas tarp vakcinacijos ir natūraliai persirgtos ligos yra už imunitetą mokama kaina. Skiepų kaina – kelių injekcijų sukeltas nepatogumas, kartais skaudanti ranka. 

Už natūralios persirgtos infekcijos ji gerokai didesnė: pavyzdžiui, po poliomielito – paralyžius, psichinio vystymosi sulėtėjimas, po virusinio hepatito B – kepenų funkcijos sutrikimai, po epideminio parotito (kiaulytės) – kurtumas. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra išvengti komplikacijų ir mirties.“

I. Chlevickaitė: „Vakcina yra saugus bei patikimas būdas įgyti imunitetą ir apsisaugoti nuo sunkios ligos bei jos komplikacijų. Dažnai žmonės neįvertina ar nežino, kad natūrali ligos eiga gali būti pavojinga gyvybei bei sveikatai, net sukelti liekamuosius reiškinius visam gyvenimui. Pavyzdžiui, toks iš pažiūros nekaltas vėjaraupius sukeliantis virusas, persirgus natūraliai lieka gyventi mūsų organizme ir vėliau, nusilpus imunitetui, gali sukelti labai nemalonią ligą – juostinę pūslelinę, pasireiškiančią skausmingu bėrimu, o kartais ir dideliu odos pažeidimu, kuomet prireikia stacionarinio gydymo.“

– Alytiškiai noriau skiepijasi nuo gripo negu nuo kovido – kodėl? Nuo dar kokių šaltuoju metų laiku mums grasinančių ligų rekomenduotumėte pasiskiepyti patiems ir pasirūpinti savo atžalų saugumu?

E. Jankauskienė: „Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl rekomenduojama pasiskiepyti abiem – gripo ir COVID-19 – rizikos grupei priklausantiems asmenims: 65 metų amžiaus ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms, o nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis skiepijami ir 2–7 metų vaikai. Šioms grupėms gripo vakcinos yra nemokamos, COVID-19 vakcina visi gyventojai skiepijami valstybės lėšomis.“

I. Chlevickaitė: „Manau, kad tai būdinga ir kitiems Lietuvos miestams. Gripą mes jau „pažįstame“, ne vienerius metus naudojama ir gripo vakcina. COVID-19 virusas ir vakcinos vis dar kelia žmonėms daug klausimų bei baimių, nes daug dezinformacijos skleidžiama internete, socialinėse medijose. Norėčiau padrąsinti alytiškius, skiepytis abiem vakcinomis, ypatingai vyresnio amžiaus, turinčius lėtinių ligų. Nepamirškime saugoti ir savo vaikų, ypatingai iki 7 metų amžiaus, jų imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs.

Labai svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos (Streptococcus pneumoniae), kuri yra dažniausias plaučių uždegimo sukėlėjas. Ypatingai svarbu pasiskiepyti asmenims, turintiems imuniteto sutrikimų (cukrinis diabetas, onkologinės ligos, po transplantacijų), sergantiems širdies ir kvėpavimo sistemos ligomis, vyresniems nei 75 metų asmenims. Vaikams ši bakterija taip pat pavojinga, džiugu, kad ji jau įtraukta į vaikų rekomenduojamų vakcinų kalendorių.“

– Kokiomis ligomis sergantys ar kokios sveikatos būklės žmonės apskritai negali skiepytis?

E. Jankauskienė: „Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiame periode žmogus neskiepijamas. Kai kuriems negalima skiepytis dėl tam tikrų su sveikata susijusių aplinkybių.“

I. Chlevickaitė: „Nerekomenduojama skiepytis asmenims, turintiems alergiją bent vienai iš vakcinos veikliųjų ar sudedamųjų dalių arba jei praeityje yra buvusi stipri anafilaksinė reakcija į ankstesnę tos pačios vakcinos dozę. Nerekomenduojama skiepytis tam tikromis vakcinomis (dažniausiai turinčiomis gyvų susilpnintų sukėlėjų) asmenims, turintiems sunkių imuninės sistemos sutrikimų, esant sunkioms imunodeficitinėms būklėms, tokioms kaip AIDS, chemoterapija, bei esant ūmios ir sunkios infekcijos požymiams, tokiems kaip karščiavimas, stiprus viduriavimas ar vėmimas.“

– Ką turi žinoti ir kokių saugumo priemonių imtis ką tik pasiskiepijęs asmuo?

E. Jankauskienė: „Paskiepytas asmuo yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Paprastai po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos. Nerekomenduojama iškart po skiepo maudytis karštoje vonioje, kaitintis pirtyje.“

I. Chlevickaitė: „Kai kurie medikamentai gali susilpninti imuninį atsaką į vakciną arba padidinti šalutinių reakcijų tikimybę. Pavyzdžiui, imuninę sistemą slopinantys vaistai, gali sumažinti vakcinos veiksmingumą. Kraujo krešėjimą veikiantys vaistai gali padidinti kraujavimo riziką injekcijos vietoje. Kai kurie imuninę sistemą stimuliuojantys vaistai gali sukelti stipresnį nei įprasta imuninį atsaką, todėl gali padidėti šalutinių reakcijų rizika. Pasiskiepijus rekomenduojama daugiau ilsėtis, ypatingai, jeigu jaučiamas bendras silpnumas, nesiimti fizinio krūvio. Gerti pakankamai vandens, jei pasireiškia karščiavimas ar nuovargis.“

– Ką reiškia nepageidaujamos reakcijos į skiepą – patinimas, paraudimas, gal net pakilusi temperatūra?

I. Chlevickaitė: „Patinimas, paraudimas ar pakilusi temperatūra – įprasti imuninio atsako požymiai, kurie rodo, kad organizmas pradeda gaminti apsaugą nuo ligos, su kuria susidūrė vakcina. Sunerimti reikėtų, jeigu uždegimas stiprėja, atsiranda labai stiprus skausmas ar infekcijos požymiai. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmas pradėjo aktyvų imuninį atsaką ir bando kovoti su „sveika“ infekcija, kurią vakcina simuliuoja. Karščiavimas gali būti lengvas ar vidutinio sunkumo, paprastai neviršijantis 38–38,5 laipsnio. Jei temperatūra viršija 39 laipsnius arba išlieka ilgiau nei kelias dienas, atsiranda galvos skausmas, nuovargis, nuolatinis vėmimas ar sunkus kvėpavimas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.“

– Jaunos mamos klausia, ar mažyliams skiriama ne per daug vakcinų?

E. Jankauskienė: „Motinos gimdoje nėra bakterijų ir virusų, o vaikui gimus, jo imuninė sistema iš karto susiduria su daugybe įvairių iššūkių. Kūdikiai sugeba reaguoti į milijonus skirtingų virusų ir bakterijų, kadangi jų kraujyje cirkuliuoja daugybė imuninių ląstelių. Todėl per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiriamos vakcinos – „lašas jūroje“, lyginant su tuo, su kuo kūdikio imuninė sistema susiduria ir susidoroja kiekvieną dieną. Šiuo metu rekomenduojama vaikus paskiepyti nuo 14-os užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, epideminio parotito, B tipo Heamophilus influenzae, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos.“

I. Chlevickaitė: „Reikėtų žinoti, kad vakcinacijos programos ir grafikai, kuriuos nustato sveikatos priežiūros institucijos, yra parengti remiantis mokslo įrodymais, klinikiniais tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis. Dauguma skiepų yra skiriami ankstyvame amžiuje, nes būtent tada vaiko imuninė sistema yra labiausiai pažeidžiama infekcijų.“

– Ką daryti, jei žmogus bijo skiepų? Ar galima pasiskiepyti be adatų – sučiulpti ar išgerti vakciną?

E. Jankauskienė: „Šiuolaikinė vakcinacija patogi ir saugi pacientams. Skiepai saugiai įpakuoti, o adatos – trumpos ir itin plonos, todėl dūris yra vos jaučiamas. Jau yra ir geriamųjų vakcinų, pvz., rotoviruso vakcina, kuri skiriama kūdikiams iki pusės metų.“

I. Chlevickaitė: „Bijoti skiepų yra natūralu ir daugelis žmonių jaučia nerimą dėl adatos dūrio, skausmo ar net galimų šalutinių reakcijų. Kol kas tradiciniai vakcinų administravimo metodai susiję su adata, tačiau ieškoma alternatyvų, kurias galėtų naudoti žmonės, bijantys jų. Kai kurios vakcinos jau yra geriamo pavidalo, pavyzdžiui, rotaviruso vakcina, skirta vaikams, arba geriamoji vakcina nuo poliomielito. Bet dauguma vakcinų vis dar reikalauja švirkštimo, nes toks būdas yra efektyvesnis.“

– Kur turi kreiptis pasiskiepyti nusprendęs žmogus?

I. Chlevickaitė: „Pasiskiepyti nusprendęs žmogus turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kita nuomonė: Pripažįsta tik dešimtmečių patikrintas vakcinas

Alytiškė Zita Reinertienė (nuotr.) į rekomendacijas pasiskiepyti COVID-19 vakcina iki šiandienos žvelgia skeptiškai ir nėra priėmusi nė vieno skiepo. „Kovidu esu sirgusi tik vieną kartą ir labai lengvai. Tai buvo 2021-ųjų gruodį. Vyresnysis sūnus irgi nesiskiepija, o jaunėliui vieną kartą teko, nes kitaip pandemijos metu būtų neįleistas į oro uostą, nesugrįžęs šventėms į namus. Kodėl esu nusiteikusi prieš skiepus nuo COVID-19? Manau, kad vakcinai sukurti tikrai 8–9 mėnesių nepakanka. Be to esu skaičiusi JAV mokslininkų abejojimų, kad neįmanoma taip greitai sukurti patikimos vakcinos“, – nusistatymą prieš naujos ligos vakciną aiškina darbingo amžiaus alytiškė.

Tačiau dešimtmečių patikrintų skiepų Zita nevengia, jau 20 metų skiepijasi nuo gripo. Jos buvusi darbovietė, „Snaigės“ gamykla, darbuotojus, dalinai šiems prisidedant, nuo gripo skiepyti pradėjo viena pirmųjų Alytuje. Dabar gripo vakcina kaip ir kiti, turintys lėtinių negalavimų, Zita skiepijasi kasmet nemokamai, valstybės lėšomis.