Silpnaregių patirtys matančiųjų Alytuje

Kakta į siena – ir tiesiogine prasme

„Ilgus metus tarsi bėgau nuo savo fizinės problemos – silpno regėjimo, bet visgi gyvenimas apsisuko ratu,“ – sako LASS filialui vadovaujanti D. Markinienė (nuotr.). Nuo jos priklauso, kiek bus įdėta pastangų, atkreipiant dėmesį į tai, kas trukdo silpnaregiams kasdienybėje, kurioje, kaip pati Daiva sako, kartais gajus požiūris – „jei nemato, tai jiems ir nereikia“.

Pati Daiva gerai žino, kokios patirtys laukia silpnaregių matančiųjų pasaulyje. Ką, pavyzdžiui, reiškia atsimušti kakta į stiklines duris banke, nes jos nepaženklintos specialiu geltonu apskritimu, o po to sulaukti priekaištų dėl „nerangumo“.

Kodėl taip lėtai keičiasi visuomenės požiūris? Kiek pajudėjome į priekį? – svarstome pašnekovei mintimis grįžtant į vaikystę sovietmečiu. Tos vaikystės patirtys – skaudžios. Aukštaūgę pirmaklasę vienoje Alytaus mokyklų mokytoja visuomet sodino į paskutinį suolą ir niekam nekilo klausimų, kodėl pamokose ji gauna dvejetus, o namų darbai verti penketų penkiabalėje sistemoje. Priežastis paprasta: mergaitė labai prastai matė ir neįžiūrėdavo, kas rašoma lentoje. Kadangi sovietmečio mokykloje dėl specialiųjų poreikių niekas sau nesuko galvos, tai ji buvo išsiųsta į Kauno aklųjų ir silpnaregių mokyklą internatą. Ten mokėsi Brailio rašto, bet skaitė jį akimis, o ne pirštais. Mokyklą baigė pagal įprastą mokymo programą, tik vadovėliai buvo didesnėmis raidėmis.

„Dedame visas pastangas, kad regėjimo netekęs žmogus įveiktų fizinį ir psichologinį barjerą ir taptų kuo savarankiškesnis, bet jei nesukuriame jam draugiškos aplinkos, visos mūsų organizacijos pastangos eina vėjais“, – sako D. Markinienė, pastebinti, kad viešoji erdvė žmonėms su regos negalia nepritaikyta visoje Lietuvoje, ne tik Alytaus mieste bei rajone. Bet galbūt galėtume tapti geruoju pavyzdžiu?

Pasirašė raštą, adresuotą prekybos centrams

Alytus sensta ir problemų dėl prasto regėjimo turi ne tik 176 vietinio LASS filialo nariai – aplinkos pritaikymas labai reikalingas ir daugeliui vyresniojo amžiaus gyventojų.

„Dažnas vaizdas parduotuvėje, kai močiutės prašo jaunesnių pirkėjų: „Vaikeli, pažiūrėk kokia kaina“... Kadangi turiu regos negalią, nešiojuosi didinamąjį stiklą, bet jis padeda ne visiems. Smulkus šriftas – tik viena problema. Silpnaregiams nepavyksta atsiskaityti banko kortele, nes jie negali įvesti kodo, o dauguma savitarnos kasų nepriima grynųjų. Bėda ir dėl nepažymėtų stiklų, šaldytuvų, vitrinų rankenų, parduotuvėse trūksta apšvietimo. Daug tų problemų kyla dėl prasto regėjimo, regis, ne taip sunku būtų bent dalį jų išspręsti. Surašėme savo pastebėjimus rašte“, – sako D. Markinienė.

Geroji žinia – Daivos minimas raštas, pasirašytas Alytaus miesto savivaldybės (AMS) asmens su negalia gerovės tarybos pirmininkės Adelės Dimšienės, jau išsiųstas visiems Alytuje įsikūrusiems prekybos tinklams. Toks oficialus dokumentas parengtas pirmą kartą, tačiau pašnekovė sako, kad nesyk neoficialiai kreipėsi į vietinius prekybos tinklų atstovus Alytuje: „Atsakymas buvo toks, kad, girdi, sprendimus dėl parduotuvių aplinkos pritaikymo turintiems regos negalią gali priimti tik vadovai Vilniuje, o ponai sostinėje mūsų problemomis nesidomi.“

„Pagalbos mygtukas“ – kas tai?

Esminė naujovė, kurios prašo regos negalią turintiems alytiškiams atstovaujanti organizacija, – įrengti „pagalbos mygtuką“ prie prekybos centrų durų. Jį paspaudęs aklasis ar silpnaregis pirkėjas pasikviestų konsultantą, kuris palydėtų apsipirkti.

„Aplinkos pritaikymas nėra tik geranoriškumo klausimas, nes universalaus dizaino principai turi būti įgyvendinti. Pagalbos mygtuką žmonės su regos negalia jau išsikovojo Vilniaus oro uoste, tas pats turėtų būti ir prekybos centruose, bet kol kas nėra“, – sako D. Markinienė.

LASS Alytaus miesto ir rajono filialo patalpose Alytaus poliklinikoje dirba mobilumo orientacijos specialistas. Jis išmoko akluosius ir silpnaregius judėti jiems reikalingais maršrutais. Vienas tokių yra kelias iki parduotuvės. „Valgyti juk norisi kasdien, taip pat ir žmonėms su regos negalia. Sulaukęs specialistų pagalbos, toks žmogus tampa psichologiškai tvirtesnis, savarankiškesnis, nes išmoksta nueiti nuo namų iki parduotuvės, jam nebereikia prašyti artimųjų pagalbos. Labai apmaudu, kad toliau durys lieka užvertos. Akivaizdi atskirtis yra siūlymas apsipirkti mažose parduotuvėlės, nes tai ir didesnės išlaidos. Žinoma, Alytaus rajono miestuose ir miesteliuose kitų galimybių apskritai nėra, juose net šviesoforai nėra įgarsinti, ką jau kalbėti apie kitokį aplinkos pritaikymą,“ – pastebi D. Markinienė.

Numestas paspirtukas gresia rimta trauma

„Turėjome atvejį, kai LASS narę gatvėje dideliu greičiu lenkdamas paspirtukininkas rankena užkabino rankinę ir pargriovė. Moteris smarkiai nusbrozdino kelius ir išsigando, suteikėme jai ambulatorinę pagalbą, nelaimė nutiko pakeliui pas mus“, – sako D. Markinienė.

Rudenį vykusio Alytaus miesto ir rajono filialo ataskaitinio susirinkimo metu LASS nariai aiškiai įvardijo problemą: netvarkingai paliekami Alytaus gatvėse, net prie daugiabučių laiptinių mėtomi nuomoti paspirtukai silpniau matantiems žmonėms gresia rimtomis traumomis. Kaip spręsti problemą?

„Vilniuje ne vietoje paliktų nuomotų paspirtukų problema sėkmingai sprendžiama baudomis net iki 180 eurų, taigi savivaldybei vertėtų pasidomėti šia patirtimi. Susirinkime, kuriame kėlėme šią problemą, dalyvavo ir meras Nerijus Cesiulis, galbūt jis padės rasi išeitį? Juk reikia suprasti, kad regos problemų būna įvairių, vieni mato pro rūką, tuneliu arba ryškiai įžiūri tik šoninį vaizdą, tai reikia įsivaizduoti, kokią grėsmę kelia po kojomis atsirandančios kliūtys“, – sako D. Markinienė.

Ši problema išsakyta ir AMS Asmens su negalia gerovės tarybai, jos pirmininkė A. Dimšienė patvirtino, kad taryba yra perdavusi problemą savivaldybės Miesto ūkio skyriui.

Gyvenimas palengvėtų, jei švieslentės prakalbėtų

Ar galėtume Alytuje rasti gerųjų pavyzdžių, kaip aplinka pritaikoma regos negalią turintiems žmonėms? D. Markinienė pasidžiaugia, kad viešojo transporto mikroautobusuose įgarsinamos stotelės, taip pat dalis miesto perėjų turi specialius signalus, susietus su raudonu ir žaliu signalu.

„Gerasis pavyzdys yra Sodros Alytaus skyrius, kuriame yra įgarsintos švieslentės. LAAS prašymas išpildytas dar vadovaujant Zofijai Rauličkienei.Ji buvo viena iš nedaugelio Alytaus įstaigų vadovų, kurie apsilankydavo mūsų ataskaitiniuose susirinkimuose, ten sužinodavo, kokios problemos aktualiausios. Labai gaila, kad kol kas nei Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje, jei Alytaus poliklinikoje, po kurios stogu esame įsikūręs, švieslentės dar nėra įgarsintos, o būtent sveikatos priežiūros įstaigose lankosi labai daug vyresniojo amžiaus žmonių, ypač silpnaregiai sėdi be palydovo registratūroje ir laukia, bet nežinia ko“, – pastebi D. Markinienė.

„Poliklinika rūpinasi visų pacientų poreikiais ir stengiasi sukurti draugišką aplinką. Taip, poliklinika šiuo metu neturi įrengusi garsinių švieslenčių (ne visur įprastos švieslentės), kurios padėtų pacientams orientuotis prie šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, laboratorinių, skiepų, odontologinių, psichikos kabinetų. Švieslenčių įrengimas pilnai užtikrinant visų pacientų poreikius, reikalauja didelių investicijų, todėl ieškomi finansavimo šaltiniai, įvairios Europos Sąjungos programos, skirtos sveikatos sektoriaus modernizavimui. Šis sprendimas yra prioritetų sąraše. Ne tik garsinės, bet ir įprastos švieslentės yra šiuolaikinės poliklinikos dalis, nes jos padeda pacientams geriau orientuotis“, – sako Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis.

„Alytaus naujienų“ laikraščio projekto „Viešojo intereso periskopas“ (VIP) publikacija. Projektą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“. Daugiau skaitykite www.alytausnaujienos.lt/vip