Šiaudas, medis, molis ir geležis dzūkų kasdienybėje

Viliantis tai pabrėžti ir plačiau praverti muziejaus saugyklų duris parengtas ir greitai fizinę formą įgaus pažintinio pobūdžio leidinys „Šiaudas, medis, molis ir geležis Dzūkų kasdienybėje“, kuriame pristatomi vieni įdomiausių muziejuje saugomų XIX–XX a. pirmos pusės artefaktų iš dzūkų kasdienybės.

Pagrindinis dėmesys rengiant katalogą skirtas muziejinėms vertybėms, pagamintoms iš keturių medžiagų – šiaudų, medžio, molio ir geležies. Pristatant šias medžiagas ir jų panaudojimą tradicinėje dzūkų buityje atrinkta po keliasdešimt artefaktų iš kiekvienos grupės. Šiaudiniai eksponatai – tai subtilieji sodai, pintos skrybėlės, apavas, įvairios paskirties indai – gorčiai, karbijos ir kt. 

Medinių eksponatų grupė – bene gausiausia. Joje yra tiek primityvia skobimo technika atliktų, tiek senųjų meistrų išradingumu stebinančių pavyzdžių: nuo piestų, druskinių ir kitų paprastų buitinių daiktų iki ažūrinių rankšluostinių, raižytų kultuvių, lazdų ir kitų dzūkų meistriškumą liudijančių medinukų. Moliniai eksponatai – dubenys, kepimo indai, puodeliai, puodynės, ąsočiai – labai trapūs, todėl ši grupė nėra itin gausi, tačiau ne mažiau išraiškinga. Geležinės muziejinės vertybės – nuo staliaus įrankių iki žeberklų, noragų ir kitų žemės ūkyje ir buityje naudotų artefaktų – atspindi ekonominį to laiko progresą. Geležies panaudojimo galimybės matomos ir kryždirbystės, paminklinių viršūnių gamybos tradicijoje, kurią leidinyje iliustruoja kryžių iš muziejaus Dailės rinkinio pavyzdžiai.

Kataloge pristatomi senuosius amatus, susijusius su šiaudų, medžio, molio, geležies panaudojimu, tebemenantys ir dirbantys Dzūkijos meistrai. Vaizdo siužetai su jų pasakojimais pateikiami QR kodų pavidalu. Jų ir dalies leidinio nuotraukų autorius – Giedrius Bernatavičius. Rengiant katalogą aktyviai bendradarbiauta su Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) centru. Fotografas Antanas Lukšėnas kruopščiai ir profesionaliai nufotografavo leidiniui atrinktas muziejines vertybes. Itin vertingos ikonografinės medžiagos suteikė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir jo Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinio saugotoja Monika Gineikienė. Leidinyje panaudotos autentiškos Alytaus apskrities nuotraukos iš šio muziejaus rinkinių, tapusios unikaliomis iliustracijomis. 

Pristatant muziejines vertybes itin svarbi jų metrika. Leidinyje pateikiama maksimali informacija iš muziejaus inventorinių knygų, tačiau jos kiekis apie skirtingas vertybes nėra vienodas. Vienais atvejais žinomi jas kūrę meistrai, gaminimo metai, vieta. Kartais daikto pagaminimo aplinkybės žinomos tik iš dalies. Kitais atvejais informacijos visai nedaug, pavyzdžiui, žinomas tik pateikėjas, muziejinės vertybės priėmimo į rinkinį metai ir pan. 

Kataloge pateikiamos muziejinės vertybės, įsigytos iš Alytaus miesto ir rajono, Varėnos, Lazdijų rajonų savivaldybių, viena – iš Prienų rajono savivaldybės. Vietovės, iš kurių gautos muziejinės vertybės, nurodytos taip, kaip užfiksuota muziejaus inventorinėse knygose. \

Itin svarbus Alytaus kraštotyros muziejaus tikslas – tyrinėti, visuomenei pristatyti ir aktualizuoti rinkiniuose saugomas vertybes. Vienas didžiausią išliekamąją vertę turinčių būdų to siekti – leidyba. Tai iliustruoja muziejaus išleisti katalogai. Etnografijos rinkinyje saugomos vertybės aprašytos kataloguose „Dzūkiškos juostos“ (2004), „Raštai margi, prijuostėn sudėti“ (2013), „Dzūkų abrūsėliai“ (2019), „Dzūkų divonai“ (2021). Viliamės, kad kataloge „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“ pateikta informacija bus naudinga tiek su mūsų krašto etnine kultūra norintiems susipažinti skaitytojams, tiek ja aktyviai besidomintiesiems, taip pat – senųjų amatų rekonstruktoriams, etninės kultūros specialistams. 

Knygos leidybą remia Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Katalogas mus pasieks jau šiemet. Nekantraujame savo lankytojus pakviesti į jo pristatymą, o belaukdami kviečiame skaityti straipsnių ciklą, kurį spausdins „Alytaus naujienos“ – apie šiaudo, medžio, molio, geležies panaudojimą mūsų krašto žmonių tradicinėje kultūroje.

Rasa Stanevičiūtė
leidinio sudarytoja, Alytaus kraštotyros muziejaus 
Etnografijos-ikonografijos skyriaus vedėja