Šei­mos mei­lė gy­vū­nams per pus­an­trų me­tų su­kū­rė sėk­min­gą ver­slą

Tur­bo ir Džo­ja ska­ti­no ieš­ko­ti spe­cia­laus mais­to

„Mes su vy­ru esa­me di­de­li šu­nų my­lė­to­jai. Aš nuo vai­kys­tės lai­kiau po ke­lis šu­nis. Vai­kys­tė­je man jų veis­lė ne­bu­vo svar­bi, da­bar ma­no my­li­miau­si – Va­ka­rų Ško­ti­jos bal­tie­ji ter­je­rai. Nat­ha­niel daug me­tų au­gi­no vo­kie­čių kurt­sha­rą Fi­dži ir su juo te­ko at­si­svei­kin­ti dėl se­nat­vės. Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­no au­gin­ti­niai – du Va­ka­rų Ško­ti­jos bal­tie­ji ter­je­rai Tur­bo ir Džo­ja. Tie, ku­rie lai­ko šios veis­lės šu­nis, pui­kiai ži­no, kad jiems ne­re­tai pra­si­de­da aler­gi­jos, at­si­ran­da skran­džio pro­ble­mų. Taip at­si­ti­ko ir su ma­no ter­je­rais. Abu su vy­ru pra­dė­jo­me jiems ieš­ko­ti ko­ky­biš­ko mais­to. Taip su­ra­do­me vie­no is­pa­nų ga­min­to­jo „Dig­no­na­tu­ra“ aukš­čiau­sios ko­ky­bės mais­to li­ni­ją „Na­tu­ra Diet“ – na­tū­ra­lų, be ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų prie­dų ir be dirb­ti­nių kon­ser­van­tų, pa­ga­min­tą iš tik­ros mė­sos, o ne iš jos liekanų mais­tą au­gin­ti­niams. Pa­grin­di­nis iš­skir­ti­nu­mas tai, kad šis mais­tas pa­ga­min­tas „slow co­o­king“ – lė­to ke­pi­mo bū­du, ku­rio me­tu ne­su­yra mė­sos bal­ty­mas ir mais­tas ne­ga­li aler­gi­zuo­ti, ne­su­ke­lia ki­tų svei­ka­tos pro­ble­mų gy­vū­nams. To­kį mais­tą par­si­siun­tė­me ir iš­ban­dė­me. Po pus­me­čio nau­do­ji­mo mū­sų šu­niu­kų svei­ka­ta iš tie­sų pa­ge­rė­jo“, – pa­sa­ko­jo A.Vi­co.

Ka­dan­gi šei­ma tu­ri daug drau­gų, au­gi­nan­čių ne tik ter­je­rus, bet ir ki­tų veis­lių šu­nis, pa­blo­gė­jus jų svei­ka­tai, ėmė pra­šy­ti pa­gal­bos – par­siųs­ti mi­nė­to pa­ša­ro au­gin­ti­niams.

Tuo­met, prieš pus­an­trų me­tų, Ag­nei ir Nat­ha­niel ki­lo min­tis vy­ro lai­ky­to šuns vo­kie­čių kurt­sha­ro Fi­dži gar­bei įkur­ti ma­žą­ją ben­dri­ją „Fi­dži“. Ji re­gist­ruo­ta Aly­tu­je ir taip įkur­ta elek­tro­ni­nė par­duo­tu­vė pre­ky­bai šu­nims ir ka­tėms skir­tu mais­tu „Na­tu­ra Diet“.

„No­rė­jo­si pa­dė­ti ne tik sa­vo drau­gams, ke­tur­ko­jų my­lė­to­jams, bet ir vi­siems, ku­rie no­ri au­gin­ti­nius mai­tin­ti ko­ky­biš­ku mais­tu. To­kiu bū­du mes ta­po­me pir­mie­ji Lie­tu­vo­je, pre­kiau­jan­tys Eu­ro­pos Są­jun­go­je ser­ti­fi­kuo­tu „Na­tu­ra Diet“ sau­su, kon­ser­vuo­tu mais­tu šu­nims bei ka­tėms, taip pat šio pa­va­di­ni­mo jiems skir­tais ska­nės­tais. Šie pro­duk­tai yra ser­ti­fi­kuo­ti tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų PE­TA ir PSC, o jos su­si­ju­sios su gy­vū­nų tei­sių į ko­ky­biš­ką mais­tą gy­ny­ba ir ska­ti­nan­čios gy­vū­nų pra­mo­nės tva­ru­mą. Gy­vū­nų au­gin­to­jai pui­kiai ži­no šias or­ga­ni­za­ci­jas ir jų pa­ti­ki­mu­mą“, – šei­mos ver­slo pra­džią pri­si­mi­nė aly­tiš­kė.

Ag­nė ap­gai­les­ta­vo, kad dėl se­nat­vės te­ko at­si­svei­kin­ti su ter­je­ru Tur­bo, bet jo vie­tą šei­mo­je pa­kei­tė šios veis­lės Man­go. Tad da­bar dvi ter­je­rų ka­ly­tės yra Vi­co šei­mos my­li­miau­si ke­tur­ko­jai.

Vy­ras už­si­i­ma tie­ki­mu, žmo­na – ben­drau­ja su klien­tais

Kad ben­dri­jai „Fi­dži“ per pus­an­trų me­tų pa­vyks sėk­min­gai įsuk­ti ver­slą, Ag­nė ir Nat­ha­niel tuo net pa­tys ne­ga­lė­jo ne­pa­ti­kė­ti. Kaip sa­ko mo­te­ris, jiems se­ka­si dėl di­de­lės mei­lės au­gin­ti­niams ir dėl iš­si­kel­to tiks­lo – jie mai­ti­na­si ge­riau, gy­ve­na il­giau.

Šian­dien ben­dri­ja tu­ri per 6 tūkst. klien­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je, dau­giau­sia jų – di­džiau­siuo­se ša­lies mies­tuo­se, Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je, bet jų yra ir ma­žes­niuo­se mies­tuo­se, pa­vyz­džiui, Bir­žuo­se. Tarp tu­ri­mų klien­tų 20 proc. yra aly­tiš­kių.

„Fi­dži“ mais­tą au­gin­ti­niams ten­ka siųs­ti ir į Lat­vi­ją, nes ir iš šios kai­my­ni­nės ša­lies su­lau­kia­ma už­sa­ky­mų.

Pre­ky­ba „Na­tu­ra Diet“ pro­duk­tais vyk­do­ma per elek­tro­ni­nę par­duo­tu­vę fi­dzi.lt. Daž­niau­siai mais­tas au­gin­ti­niams siun­čia­mas per vie­ną Lie­tu­vo­je vei­kian­čią siun­tų kom­pa­ni­ją. Ta­čiau, anot Ag­nės, ne­re­tai mais­tą gy­vū­nams ten­ka ir pa­tiems nu­vež­ti. O jis san­dė­liuo­ja­mas ben­dri­jos tu­ri­mo­se pa­tal­po­se Aly­tu­je ir Vil­niu­je.

Nat­ha­niel ben­dri­jo­je už­si­i­ma tie­ki­mu, Ag­nė – ben­dra­vi­mu su klien­tais per so­cia­li­nius tin­klus, taip pat te­le­fo­nu.

Iš­ki­lus ne­aiš­ku­mams kon­sul­tuo­ja­si su vie­na ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ka Bel­gi­jo­je

Vi­co šei­ma, įstei­gu­si ben­dri­ją „Fi­dži“, ėmė ak­ty­viai da­ly­vau­ti šu­nų ir ka­čių pa­ro­do­se, su­si­pa­ži­no su jų tei­sė­jais, au­gin­ti­nių veis­ly­nų sa­vi­nin­kais. Tad ir tai pri­si­dė­jo prie jų ver­slo, įsteig­to per ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją, sėk­mės.

Iš­ki­lus ne­aiš­ku­mas dėl pre­ky­bos gy­vū­nų pro­duk­tais, anot Ag­nės, kon­sul­tuo­ja­ma­si su vie­na ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ka Bel­gi­jo­je – Cen­tre Vétéri­nai­re du Mar­ro­nier, ku­ri itin do­mi­si ko­ky­biš­ka gy­vū­nų mi­ty­bą, o ją val­do vy­ro te­ta, ji ir jos vy­ras yra ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai.

Šian­dien Ag­nė ir Nat­ha­niel jau gal­vo­ja apie fi­zi­nių par­duo­tu­vių pre­ky­bai „Na­tu­ra Diet“ pro­duk­tais įstei­gi­mą Vil­niu­je ir Kau­ne.

A.Vi­co, pa­klaus­ta, ar jų siū­lo­mus pro­duk­tus au­gin­ti­niams pa­gal kai­ną ga­li įsi­gy­ti vi­si pir­kė­jai, mo­te­ris pa­reiš­kė, jog tai vi­du­ti­nės kai­nos gy­vū­nų mais­tas ir tik­rai įper­ka­mas jų my­lė­to­jams.

„Kai stei­gė­me „Fi­dži“, tik­rai ne­bu­vo pa­grin­di­nis tiks­las – ver­slas, mums bu­vo svar­biau­sia, kad dau­giau au­gin­ti­nių gau­tų ge­rą mais­tą, bū­tų svei­ki. Da­bar ma­to­me, kad esa­me rei­ka­lin­gi, kad mū­sų ieš­ko ir mes ga­li­me pa­dė­ti. Mes esa­me gy­vū­nus my­lin­ti ko­man­da. O kai dir­bi su mei­le ir iš šir­dies, ne­ga­li ne­pa­si­sek­ti“, – tvir­ti­no A.Vi­co.