Pokalbiai su skaitytojais – eilutėje prie pieno

Norėtų, kad balsuoti būtų privaloma

„Jau trečią kartą pieno perku. Nekūdas pienelis, nemažai grietinės nusistovi. Ir sūriukai skanūs, o kaina daug mažesnė negu parduotuvėse“, – džiaugiasi galimybe nusipirkti skanaus kaimiško pieno miklusėniškė Aldona. Jos kaime gal kas iki dabar turi karvutę, bet kaimynai pieną išsistvarsto. Miestiečiams bėdojant dėl nemažų šildymo kainų, Aldona sako, kad ir malkos, kuriomis kūrena rajono gyventojai, šiemet daug brangesnės. Tik kaimo žmonės turi galimybę šildytis tiek, kiek nori. Ji su vyru be malkų nusiperka ir medžio atraižų. „Stengiamės visų neiškūrenti, pasiliekame dalį kitam sezonui, tai kiek sausesnių, kiek drėgnesnių įmaišome ir šildomės su vyru. Mūsų vaikai jau savus namus šildo“, – pasakoja Aldona.

Pasibaigusių rinkimų ji nelinkusi vertinti, bet labai norėtų, jog būtų tokia tvarka, kad rinkimuose privalėtų balsuoti kiekvienas. Privalomai. Dabar ateina balsuoti kažkiek procentų, o nebalsavusieji ima reikšti priekaištus, kad išsirinkti ne tie.

„Girdėjau, kad mero neteksime, į ministrus išeis. Išsirinkome ir vėl teks rinkti. Gaila“, – į pokalbį įsiterpia senjora Gražina. Keli laukiantys pieno pasidžiaugia, kad išsirinkus socialdemokratus, nustos krikščionys demokratai peklą virti.

Aldona atidžiai skaito „Alytaus naujienas“, teigia, kad vaikai jai su vyru Kalėdų proga visiems metams jas užprenumeruoja. Smagu, kai vaikų kalėdinė dovana laiškanešės įteikiama du kartus per savaitę.

Duona turėtų būti storiau pjaustoma

Pensininkas Algis prabyla apie duoną, jam labiausiai patinkančią juodą, ruginę, labai skanią viso grūdo. „Kvepia, jaučiasi raugas, tarsi naminę valgyčiau. Užsitepi sviesto, užsidedi kumpuko ir būtinai česnako su pipirais. Ir „Mamos batonas“ skanus, druskos normaliai įberta. Tik kodėl skanioji duona per dideliais kiekiais pardavinėjama ir dar taip plonai suraikyta. Jei jau raiko, tai turėtų storiau, ne taip greitai sužiedėtų? Arba galėtų prekiauti ir pjaustyta, ir nepjaustyta. Kas moka pats atsipjauti ir atsipjautų. Nepjaustomą duoną iki dviejų savaičių gali išlaikyti, o supjaustyta, žiūrėk, ir supelijo“, – kalba Algis.

Gražina pasidalija savo patirtimi, ji pasiūlo dalį kepalo įsidėti į šaldymo kamerą ir prireikus išsiimti, atšilusi bus kaip šviežia. Jos pastebėjimu, gamintojai turėtų atsižvelgti į vienišus žmones ir dalį duonos pakuoti mažesniais kiekiais. Kitos moterys irgi pageidautų storesnių riekelių, nes plonos kandant ima ir sutrupa.

Neramu kalbintiems žmonėms ir dėl žinių, kad vėl daug kas brangs. „Jau kai kurie maisto produktai daugiau kainuoja. Parduotuvėje 50 eurų praleidi ir nėra ką neštis“, – rezumuoja Onutė.

Pagyros skaniam pienui ir puikiai marčiai

Aldona (nuotr. dešinėje) vaikšto pasiramsčiuodama alkūniniais ramentais. Nusipirkusi pieno, jį pasilieka pas ūkininkę, nuskuba į vaistinę, dar planuoja užsukti ir į parduotuvę. „Turiu šaunią marčią Vilmą, bet nors sunku, stengiuosi ir pati pajudėti. Man jau 87-eri, pasiūlė moterį, kuri teiks paslaugas mano namuose, padės buityje,  bet ji dar neatėjo. Bus lengviau marčiai, kuri ne tik man, bet ir savo mamai padeda, labai rūpestingai prižiūri, kur reikia nuveža, pati visur aplekia, mus apšokinėja“, – negaili vienturčio sūnaus žmonai gražių žodžių Aldona. 

O kaip tas jos perkamas pienas, ar skanus? „Ir pienas skanus, ir ūkininkė labai miela“, – atsako ir savais keliais skuba garbaus amžiaus Aldona.