Plau­kiam į Aly­tų ir pro ša­lį (1)

Tarp Alytaus ir Kauno plaukiojęs garlaivis „Vilnius“, 1923 metai
Nuotrauka iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių
Grakš­čiai riek­da­mas Ne­mu­no van­de­nis, į Aly­tų at­plau­kė Vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­jos tech­ni­nis lai­vas „Sa­ka­las“ ir ele­gan­tiš­kai pri­siš­var­ta­vo Ne­mu­no gat­vės prie­plau­ko­je. Po ke­lių die­nų, lyg an­glų džen­tel­me­nas  iš­plau­kė nė neat­si­svei­ki­nęs. Lai­vo pa­si­ro­dy­mas su­tei­kė ne­men­kai vi­siems pe­no džiaugs­mui ir kal­boms. Mat lai­vas mies­te pa­si­ro­dė po il­ges­nės per­trau­kos. Tie­sa, iš­var­din­ti vi­sus plau­ku­sius (ar pra­plau­ku­sius) Ne­mu­nu pro Dzū­ki­jos sos­ti­nę už­truk­tų lai­ko. To­dėl pra­bė­go­mis ap­žvelg­si­me kas, ka­da, ko­dėl ir ko­kia plau­ki­mo prie­mo­ne upių tė­vu at­plauk­da­vo į Aly­tų.

Jei­gu ti­kė­si­me po­rin­gė­mis...

1935 m. Aly­taus gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas Jo­nas Že­ke­vi­čius Kau­ne iš­lei­do dzū­kiš­kų po­rin­gių ir pa­sa­kų rin­ki­nį „Kar­žy­giai“. Jo­je 7 po­rin­gės skir­tos Aly­tui ir jo įvai­rioms vie­toms bei nu­ti­ki­mams. Jei­gu ti­kė­si­me „Po­rin­ge apie var­pą sken­duo­lį“ ir „Mil­ži­nų kal­nu“, tai į Aly­tų vie­ni iš pir­mų­jų Ne­mu­nu at­plau­kė vi­kin­gai ir, ži­no­ma, ne tu­ris­ti­niais tiks­lais. Pir­mo­je po­rin­gė­je pa­sa­ko­ja­ma: „Iš to­li pa­si­ro­dė ne­ži­no­mi prie­šai, lig šio ne­ma­ty­ti: vy­rai barz­do­ti kaip ama­ras vir­to, iš už jū­rų ma­rių at­plau­kė, Ne­mu­nu yrė­si žu­vė­dai.“ An­tra taip pat ne­at­si­lie­ka su pa­sa­ko­ji­mu „kai prie Aly­taus pa­si­ro­dė ne­pra­šy­ti sve­čiai: iš to­li Ne­mu­nu yrė­si, kaip ama­ras vir­to žu­vė­dai“.

Ga­li kil­ti klau­si­mas, kas gi bu­vo tie žu­vė­dai ir kuo čia dė­ti vi­kin­gai. Pa­si­ro­do, žu­vė­dai, žvė­dai – tai nor­ma­nų (vi­kin­gų), vė­liau šve­dų pa­va­di­ni­mas lie­tu­vių raš­tuo­se (tar­kim, XIX a. Si­mo­no Dau­kan­to), ret­kar­čiais – tau­to­sa­ko­je.

 

Moks­li­nin­kai, 

ke­liau­to­jai ir sie­li­nin­kai 

XIX a. ty­ri­nė­ti Ne­mu­no ir jo kran­tų plau­kė ne vie­na moks­li­nin­kų ir ke­liau­to­jų eks­pe­di­ci­ja. Vie­ni iš pir­mų­jų bu­vo Zig­man­tas Glio­ge­ris ir Vla­dis­lo­vas Si­ro­kom­lė. Pas­ku­ti­ny­sis ra­šė (į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­ta 1932 m.): „Dvi my­lios tie­siu ke­liu, o ar­ti tri­jų Ne­mu­no vin­giais yra nuo Ne­mu­nai­čio iki Aly­taus mies­te­lio, sto­vin­čio de­ši­nia­ja­me kran­te. Tas ne­di­de­lis mies­te­lis su Nau­gar­do vai­va­dos Jo­no Zab­že­zins­kio 1524 m. įkur­ta baž­ny­čia ke­tu­rio­lik­ta­ja­me šimt­me­ty­je bu­vo liu­dy­to­jas ke­lių kry­žiuo­čių už­puo­li­mų. Kar­tais tie už­puo­li­mai bū­da­vo ne­lai­min­gi lie­tu­viams, net ir kry­žiuo­čius nu­ga­lė­ju­siems. Nuo Gar­di­no iki Aly­taus Ne­mu­no fi­zio­no­mi­ja ga­na įvai­ri. Upė skro­džia aukš­tus kal­nus, plau­kia gi­rio­mis ir da­ro daug vin­gių. Gy­ven­to­jai abi­pus Ne­mu­no – lie­tu­viai, dau­giau­sia ka­ta­li­kai; kai­mų tro­bos men­kos, kas tek­tų pri­skir­ti la­biau se­nai tra­di­ci­jai ne­gu ne­tur­tui. Pui­kes­nis ar gal la­biau pa­si­tu­rįs kai­rio­jo kran­to, ar­ba Len­kų Ka­ra­lys­tės, gy­ven­to­jas ap­si­ren­gia lyg ir šven­ta­die­niš­kai, va­žiuo­ja jau ne vie­nu ar­kliu­ku, bet pui­kiu dve­je­tu ir kaus­ty­ta­me ve­ži­me. Mo­te­rys lin­ku­sios pa­si­puoš­ti bliz­gu­čiais ir gė­lė­mis, nors tai ne­daug jas te­pag­ra­ži­na.“

Ne­mu­ną ties Aly­tu­mi ir apy­lin­kė­mis la­bai ge­rai bu­vo iš­stu­di­ja­vę sie­li­nin­kai, ku­rie keiks­no­jo upė­je esan­čias rė­vas.

Kliau­jan­tis is­to­ri­ne li­te­ra­tū­ra, rei­kia pa­žy­mė­ti, jog nuo 1901 m. iš Kau­no į Aly­tų pra­dė­jo kur­suo­ti gar­lai­vis „Bi­ru­tė“. Prie­plau­ka bu­vo pa­sta­ty­ta kai­ria­ja­me kran­te. Tar­pu­ka­riu vie­nas iš ge­riau­sių Ne­mu­no ži­no­vų bu­vo pro­fe­so­rius Ste­po­nas Ko­lu­pai­la, pa­tei­kęs ne­ma­žai ži­nių apie plau­kio­to­jus Ne­mu­nu į Aly­tų. „1921 me­tų spa­lio pa­bai­go­je inž. Skar­dins­kas pa­si­ė­mė ma­ne į tar­ny­bi­nę ke­lio­nę gar­lai­viu „Klai­pė­da“ iš Kau­no į Aly­tų. Li­gi 1924 me­tų Ne­mu­nu iš Kau­no į Aly­tų plau­kio­jo ke­lei­vi­niai gar­lai­viai. Ke­lio­nė prieš sro­vę tru­ko dvi die­nas, at­gal – vie­ną die­ną. Kai Aly­tų su­jun­gė ge­le­žin­ke­liu pro Šeš­to­kus ir Kaz­lų Rū­dą, su­si­sie­ki­mas Ne­mu­nu nu­trū­ko. 

1934 me­tų lie­pos mėn. 7 d. iš Aly­taus bu­vo pra­dė­tas pir­ma­sis pro­pa­gan­di­nis žy­gis bai­da­rė­mis. Aly­tiš­kiai la­bai iš­kil­min­gai iš­ly­dė­jo 120 van­dens ke­lio­nių mė­gė­jų į pui­kiai nu­si­se­ku­sį žy­gį.

Su­si­sie­ki­mas Aly­tus–Kau­nas Ne­mu­nu vie­nu me­tu bu­vo at­gai­vin­tas ir so­viet­me­čiu. Ta­čiau tai jau at­ei­ties pa­sa­ko­ji­mas.

Bi­ru­tė Malaškevičiūtė,

mu­zie­ji­nin­kė

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.