Paskutinis „Čiulba ulba“ kvies ragauti dzūkų kultūros (0)
Marės Kuodžiūtės-Navickienės dainos žodžiais „Vėjałėm pasiklosim, miglałėm užsiklosim“ festivalio organizatoriai apvainikuos nuo 2020 m. lankytojus džiuginančio festivalio istoriją. Tad tiems, kurie dar nespėjo patirti Pescivalio (liet. festivalio), šie metai yra paskutinis šansas praleisti keturias vasaros dienas, prisodrintas senąja ir modernia dzūkų kultūra.
Šį kartą festivalis budins oficialiai jau nebeegzistuojančio kaimo dvasią. Nuo 1864 m. gyvavusi Mitrauka 1970 m. pervadinta Mitriškėmis, o 1980 m. šis kaimas prarado kaimo statusą ir buvo prijungtas prie Senosios Varėnos. Buvusio Mitraukos kaimo apylinkėse, prie jaukaus Merkio upės vingių paskutinįkart bursis per penkerius metus išaugusi „Čiulba ulba“ bendruomenė. Kempinge „Juostandis“ žmonės galės meistrauti, skanauti, šokti, dainuoti, klausytis paskaitų, diskusijų, tarminės poezijos ir prozos skaicymų, leistis į žygius – ir dar visaip kitaip nerti gilyn į dzūkų kultūrą.
M.Kuodžiūtė-Navickienė, jos artimųjų ir klausytojų prisimenama kaip Mariułė, yra pirmoji moteris, kurios garbei skiriamas „Čiulba ulba“ festivalis. Tai buvo neeilinio talento ir nepaprastai stipraus charakterio kaimo dainininkė, labiausiai išgarsėjusi jau po savo mirties – 1976 m., kai pasirodė pirmasis jos solinės vinilinės plokštelės tiražas.
Kalbėdami apie liaudies dainininkus dažnai minime, jog jų atliekama daina keičiasi priklausomai nuo dainininko nuotaikos, vystosi siužetai, atspindintys asmenines jų patirtis. Marė – ne išimtis. Mariułės gyvenimo svorį ir iš to gimusį grožį pajusti padės ne tik gyvas susitikimas su dainininkės anūke ir proanūke, bet ir festivalio organizatorės, etnomuzikologės Eglės Kašėtienės sukurtas dokumentinis pilno metro filmas „Marė. Giesmių ir gyvenimo vingiais“, kurio premjera laukia kaip tik šiame festivalyje.
Archyvinių Marės dainų įrašų klausymąsi šeštadienio vakarą pakeis koncertas „Vai už upės Dunojo“. Tai bene rimčiausiai dzūkų dainavimo tradiciją studijavusių muzikų projektas, siekiantis perimti ir perteikti Marės bei Mitraukos kaimo dainavimo būdą, vokalinę techniką, manierą, tartį ir daugybę kitų elementų, iš kurių susideda liaudies daina. Scenoje tradiciškai atliekamas dainas palydės ir muzikantai, kurie padės išryškinti Marės dainų savitumą, tačiau po marga garsų palete nepaslėps subtilesnių muzikinių detalių. Mariułės giesmes atliks E.Kašėtienė, Vera Venckūnaitė, Jogailė Jurkutė, Dovilė Gražulytė, Leonora Smulskytė, Rokas Kašėta, Martynas Mockevičius. Instrumentais šioms giesmėms pritars Gediminas Plėšnys (smuikas), Gediminas Stepanavičius (kontrabosas, sintezatorius), Martynas Stoškus (būgnai), Rokas Kašėta (gitara, sintezatorius).
Be vakarinių dzūkiškomis dainomis praturtintų laužų, atvykusieji bus kviečiami pasimokyti dzūkų tradicinio giedojimo bei šokio esmės. Giliau pažinti ir pamilti tradicinio dzūkų dainavimo subtilumus, kurie būdingi būtent Mitraukos kaimui, padės etnomuzikologė, asociacijos „Etnoerdvės“ prezidentė Vera Venckūnaitė. Kaip trepsėti ir suktis būtent dzūkams būdingomis technikomis dalinsis antropologė, tradicinių šokių mokytoja Eivilė Šimiček, į festivalį atkeliaujanti iš Čekijos. Seminaruose išmokti žingsneliai kiekvieną festivalio naktį pravers trankiose vakaruškose, kuriose muzikantai griežia tradicinę krašto muziką, o visi likusieji kviečiami šokti.
Ta proga, kad festivalis 2024 m. atkeliavo į vietovę, kurios pavadinimas per 150 metų buvo pakeistas bent 3 kartus, o vietinių žmonių iki šiol vadinama Mitrauka, šių metų diskusijos tema aštroka – „Seni kaimų ir miestelių vardai: pakeisc negalima palikc – kur dėc kablelį?“. Jos metu per vietovardžių klausimo pjūvį bus svarstomas santykis tarp šiuolaikinio praktiškumo ir ryšio su praeitimi svarbos. Diskusiją moderuos festivalio bičiulis, dzūkas iš Bartelių kaimo Marius Eidukonis (LRT Klasika).
Vaikų (nuo 5 metų) lauks atskira programa Vaikų kiemuke, kuriame „Čiulba ulba“ savanoriai ir kviestiniai svečiai ves tradicinius žaidimus ir ratelius, mokys rankdarbių, supažindins su gamtos pasauliu, netgi dainuos medžiams.
Dzūkų šnekta pasiskanėti leis prozos ir poezijos skaitymai, kuriuose skambės cik dzūkiškas rašycinis žodzis. Žiūrovams žydiškąjį Senosios Varėnos veidą primins ir kartu palinksmins Alytaus miesto teatras su spektakliu „Žydiška gatvelė“.
Festivalį uždarys jautrus aktorės Onos Gudaitytės ir kompozitorės Tomos Čepaitės performansas „Kojom in žamį, dūšiu in dangų“, įkūnysiantis jau pažintą ir pamiltą Mariułės asmenį. Prieš atsisveikinant, visa „Čiulba ulba“ bendruomenė bus kviečiama sudalyvauti nucikiman (angl. happening) – per dvi dienas užgimusio grybų kelmo pakaštavojime, o prieš išvykdamas savo keliais kožnas stabtels buvusio Mitraukos kaimo vietoje – dabartinėje Senosios Varėnos Mitriškių g., kur bus palaimintas per festivalį kryždirbio Artūro Janicko su visais norinčiais drauge sukurtas kryžius, skirtas Mitraukos kaimo dainininkams atminti.
Penktasis ir paskutinis Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ vyks liepos 11–14 d. kempinge „Juostandis“, (Ąžuolų g. 5, Senoji Varėna).
Visa programa, bilietai ir kita informacija: https://www.dzukuku.lt/
Komentarai
Palikite savo komentarą