Paskutinis „Čiul­ba ulba“ kvies ra­gau­ti dzū­kų kul­tū­ros

Ma­rės Kuo­džiū­tės-Na­vic­kie­nės dai­nos žo­džiais „Vė­jałėm pa­si­klo­sim, mig­lałėm už­si­klo­sim“ fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai ap­vai­ni­kuos nuo 2020 m. lan­ky­to­jus džiu­gi­nan­čio fes­ti­va­lio is­to­ri­ją. Tad tiems, ku­rie dar ne­spė­jo pa­tir­ti Pes­ci­va­lio (liet. fes­ti­va­lio), šie me­tai yra pas­ku­ti­nis šan­sas pra­leis­ti ke­tu­rias va­sa­ros die­nas, pri­sod­rin­tas se­ną­ja ir mo­der­nia dzū­kų kul­tū­ra.

Šį kar­tą fes­ti­va­lis bu­dins ofi­cia­liai jau ne­be­eg­zis­tuo­jan­čio kai­mo dva­sią. Nuo 1864 m. gy­va­vu­si Mit­rau­ka 1970 m. per­va­din­ta Mit­riš­kė­mis, o 1980 m. šis kai­mas pra­ra­do kai­mo sta­tu­są ir bu­vo pri­jung­tas prie Se­no­sios Va­rė­nos. Bu­vu­sio Mit­rau­kos kai­mo apy­lin­kė­se, prie jau­kaus Mer­kio upės vin­gių pas­ku­ti­nį­kart bur­sis per pen­ke­rius me­tus iš­au­gu­si „Čiul­ba ul­ba“ ben­druo­me­nė. Kem­pin­ge „Juos­tan­dis“ žmo­nės ga­lės meist­rau­ti, ska­nau­ti, šok­ti, dai­nuo­ti, klau­sy­tis pa­skai­tų, dis­ku­si­jų, tar­mi­nės po­ezi­jos ir pro­zos skai­cy­mų, leis­tis į žy­gius – ir dar vi­saip ki­taip ner­ti gi­lyn į dzū­kų kul­tū­rą.

M.Kuo­džiū­tė-Na­vic­kie­nė, jos ar­ti­mų­jų ir klau­sy­to­jų pri­si­me­na­ma kaip Ma­riułė, yra pir­mo­ji mo­te­ris, ku­rios gar­bei ski­ria­mas „Čiul­ba ul­ba“ fes­ti­va­lis. Tai bu­vo ne­ei­li­nio ta­len­to ir ne­pa­pras­tai stip­raus cha­rak­te­rio kai­mo dai­ni­nin­kė, la­biau­siai iš­gar­sė­ju­si jau po sa­vo mir­ties – 1976 m., kai pa­si­ro­dė pir­ma­sis jos so­li­nės vi­ni­li­nės plokš­te­lės ti­ra­žas.

Kal­bė­da­mi apie liau­dies dai­ni­nin­kus daž­nai mi­ni­me, jog jų at­lie­ka­ma dai­na kei­čia­si pri­klau­so­mai nuo dai­ni­nin­ko nuo­tai­kos, vys­to­si siu­že­tai, at­spin­din­tys as­me­ni­nes jų pa­tir­tis. Ma­rė – ne iš­im­tis. Ma­riułės gy­ve­ni­mo svo­rį ir iš to gi­mu­sį gro­žį pa­jus­ti pa­dės ne tik gy­vas su­si­ti­ki­mas su dai­ni­nin­kės anū­ke ir pro­anū­ke, bet ir fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rės, et­no­mu­zi­ko­lo­gės Eg­lės Ka­šė­tie­nės su­kur­tas do­ku­men­ti­nis pil­no met­ro fil­mas „Ma­rė. Gies­mių ir gy­ve­ni­mo vin­giais“, ku­rio prem­je­ra lau­kia kaip tik šia­me fes­ti­va­ly­je.

Ar­chy­vi­nių Ma­rės dai­nų įra­šų klau­sy­mą­si šeš­ta­die­nio va­ka­rą pa­keis kon­cer­tas „Vai už upės Du­no­jo“. Tai be­ne rim­čiau­siai dzū­kų dai­na­vi­mo tra­di­ci­ją stu­di­ja­vu­sių mu­zi­kų pro­jek­tas, sie­kian­tis per­im­ti ir per­teik­ti Ma­rės bei Mit­rau­kos kai­mo dai­na­vi­mo bū­dą, vo­ka­li­nę tech­ni­ką, ma­nie­rą, tar­tį ir dau­gy­bę ki­tų ele­men­tų, iš ku­rių su­si­de­da liau­dies dai­na. Sce­no­je tra­di­ciš­kai at­lie­ka­mas dai­nas pa­ly­dės ir mu­zi­kan­tai, ku­rie pa­dės iš­ryš­kin­ti Ma­rės dai­nų sa­vi­tu­mą, ta­čiau po mar­ga gar­sų pa­le­te ne­pa­slėps sub­ti­les­nių mu­zi­ki­nių de­ta­lių. Ma­riułės gies­mes at­liks E.Ka­šė­tie­nė, Ve­ra Venc­kū­nai­tė, Jo­gai­lė Jur­ku­tė, Do­vi­lė Gra­žu­ly­tė, Le­o­no­ra Smuls­ky­tė, Ro­kas Ka­šė­ta, Mar­ty­nas Moc­ke­vi­čius. In­stru­men­tais šioms gies­mėms pri­tars Ge­di­mi­nas Plėš­nys (smui­kas), Ge­di­mi­nas Ste­pa­na­vi­čius (kon­tra­bo­sas, sin­te­za­to­rius), Mar­ty­nas Stoš­kus (būg­nai), Ro­kas Ka­šė­ta (gi­ta­ra, sin­te­za­to­rius).

Be va­ka­ri­nių dzū­kiš­ko­mis dai­no­mis pra­tur­tin­tų lau­žų, at­vy­ku­sie­ji bus kvie­čia­mi pa­si­mo­ky­ti dzū­kų tra­di­ci­nio gie­do­ji­mo bei šo­kio es­mės. Gi­liau pa­žin­ti ir pa­mil­ti tra­di­ci­nio dzū­kų dai­na­vi­mo sub­ti­lu­mus, ku­rie bū­din­gi bū­tent Mit­rau­kos kai­mui, pa­dės et­no­mu­zi­ko­lo­gė, aso­cia­ci­jos „Et­no­erd­vės“ pre­zi­den­tė Ve­ra Venc­kū­nai­tė. Kaip trep­sė­ti ir suk­tis bū­tent dzū­kams bū­din­go­mis tech­ni­ko­mis da­lin­sis ant­ro­po­lo­gė, tra­di­ci­nių šo­kių mo­ky­to­ja Ei­vi­lė Ši­mi­ček, į fes­ti­va­lį at­ke­liau­jan­ti iš Če­ki­jos. Se­mi­na­ruo­se iš­mokti žings­ne­liai kiek­vie­ną fes­ti­va­lio nak­tį pra­vers tran­kio­se va­ka­ruš­ko­se, ku­rio­se mu­zi­kan­tai grie­žia tra­di­ci­nę kraš­to mu­zi­ką, o vi­si li­ku­sie­ji kvie­čia­mi šok­ti.

Ta pro­ga, kad fes­ti­va­lis 2024 m. at­ke­lia­vo į vie­to­vę, ku­rios pa­va­di­ni­mas per 150 me­tų bu­vo pa­keis­tas bent 3 kar­tus, o vie­ti­nių žmo­nių iki šiol va­di­na­ma Mit­rau­ka, šių me­tų dis­ku­si­jos te­ma ašt­ro­ka – „Se­ni kai­mų ir mies­te­lių var­dai: pa­keisc ne­ga­li­ma pa­likc – kur dėc kab­le­lį?“. Jos me­tu per vie­to­var­džių klau­si­mo pjū­vį bus svars­to­mas san­ty­kis tarp šiuo­lai­ki­nio prak­tiš­ku­mo ir ry­šio su pra­ei­ti­mi svar­bos. Dis­ku­si­ją mo­de­ruos fes­ti­va­lio bi­čiu­lis, dzū­kas iš Bar­te­lių kai­mo Ma­rius Ei­du­ko­nis (LRT Kla­si­ka).

Vai­kų (nuo 5 me­tų) lauks at­ski­ra pro­gra­ma Vai­kų kie­mu­ke, ku­ria­me „Čiul­ba ul­ba“ sa­va­no­riai ir kvies­ti­niai sve­čiai ves tra­di­ci­nius žai­di­mus ir ra­te­lius, mo­kys rank­dar­bių, su­pa­žin­dins su gam­tos pa­sau­liu, net­gi dai­nuos me­džiams.

Dzū­kų šnek­ta pa­si­ska­nė­ti leis pro­zos ir po­ezi­jos skai­ty­mai, ku­riuo­se skam­bės cik dzū­kiš­kas ra­šy­ci­nis žo­dzis. Žiū­ro­vams žy­diš­ką­jį Se­no­sios Va­rė­nos vei­dą pri­mins ir kar­tu pa­links­mins Aly­taus mies­to te­at­ras su spek­tak­liu „Žy­diš­ka gat­ve­lė“.

Fes­ti­va­lį už­da­rys jaut­rus ak­to­rės Onos Gu­dai­ty­tės ir kom­po­zi­to­rės To­mos Če­pai­tės per­for­man­sas „Ko­jom in ža­mį, dū­šiu in dan­gų“, įkū­ny­sian­tis jau pa­žin­tą ir pa­mil­tą Ma­riułės as­me­nį. Prieš at­si­svei­ki­nant, vi­sa „Čiul­ba ul­ba“ ben­druo­me­nė bus kvie­čia­ma su­da­ly­vau­ti nu­ci­ki­man (angl. hap­pe­ning) – per dvi die­nas už­gi­mu­sio gry­bų kel­mo pa­kaš­ta­vo­ji­me, o prieš iš­vyk­da­mas sa­vo ke­liais kož­nas stab­tels bu­vu­sio Mit­rau­kos kai­mo vie­to­je – da­bar­ti­nė­je Se­no­sios Va­rė­nos Mit­riš­kių g., kur bus pa­lai­min­tas per fes­ti­va­lį kryž­dir­bio Ar­tū­ro Ja­nic­ko su vi­sais no­rin­čiais drau­ge su­kur­tas kry­žius, skir­tas Mit­rau­kos kai­mo dai­ni­nin­kams at­min­ti.

Penk­ta­sis ir pas­ku­ti­nis Dzū­kų kul­tū­ros fes­ti­va­lis „Čiul­ba ul­ba“ vyks lie­pos 11–14 d. kem­pin­ge „Juos­tan­dis“, (Ąžuo­lų g. 5, Se­no­ji Va­rė­na).

Vi­sa pro­gra­ma, bi­lie­tai ir ki­ta in­for­ma­ci­ja: https://www.dzu­ku­ku.lt/