Pa­gal­bą „Ait­va­ro“ lė­li­nin­kams pa­siū­lė vietos ben­druo­me­nė

„Ne­mo­ka­mai spek­tak­lių ro­dy­ti ne­ga­li­me”?

28-asis se­zo­nas ne­tru­kus įpu­sės, o lė­lių te­at­ras „Ait­va­ras“ – ne­ži­nio­je. Kaip pa­sa­ko­ja jo įkū­rė­ja ir va­do­vė L.Skrui­bie­nė , pro­ble­mos pra­si­dė­jo dėl to, kad bai­gia­si pa­tal­pų, esan­čių Aly­taus te­at­re, pa­nau­dos su­tar­tis. „Sa­vi­val­dy­bė mus in­for­ma­vo, kad bus skel­bia­mas pa­tal­pų nuo­mos kon­kur­sas. Esa­me vie­šo­ji įstai­ga ir šis sta­tu­sas, kaip mums buvo paaiš­kin­ta, ne­be­lei­džia mums tu­rė­ti pa­nau­dos. Kon­kur­se da­ly­vau­ti ga­lė­tu­me, bet ne­tu­ri­me iš ko mo­kė­ti nuo­mos“, – sa­ko L.Skrui­­bie­nė.

Šiuo me­tu „Ait­va­ras“ mo­ka tik ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, ta­čiau ir tai yra ne­men­ka fi­nan­si­nė naš­ta vos ke­lių žmo­nių ko­lek­ty­vui. Juo­lab pa­tal­pos Aly­taus te­at­ro pa­sta­to 2-aja­me aukš­te – la­bai šal­tos, sa­lę, nors ir ne­di­de­lę, ten­ka šil­dy­ti elek­tri­niais šil­dy­tu­vais, nes vai­kai šą­la. Tai iš­au­gi­na są­skai­tas.

„Prie­žas­čių, ko­dėl ne­pla­nuo­ja­me da­ly­vau­ti nau­ja­me nuo­mos kon­kur­se, yra daug. Vi­sų pir­ma, ži­no­ma, fi­nan­sa­vi­mas. Šiuo me­tu esa­me lai­mė­ję ke­le­tą pro­jek­tų, su­si­ju­sių su ap­lin­ko­sau­ga, taip pat ir mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus kon­kur­są, bet jie ne­il­ga­lai­kiai. Per­nai tei­kė­me pa­raiš­ką pro­jek­ti­nei ini­cia­ty­vai „Tau, Aly­taus“, nes mies­te tai vie­nin­te­lis bū­das gau­ti iš biu­dže­to lė­šų kul­tū­ri­nei veik­lai. Ne­lai­mė­jo­me, fi­nan­sa­vi­mas bu­vo skir­tas vos keturiems pro­jek­tams. Šie­met net ne­ban­dė­me, nes „Tau, Aly­tau“ nuo­sta­tuo­se yra rei­ka­la­vi­mas dėl ne­mo­ka­mų ren­gi­nių. Ma­no su­pra­ti­mu, tai ydin­ga prak­ti­ka, nu­ver­ti­nan­ti kul­tū­rą“, – įsi­ti­ki­nu­si l.Skrui­bie­nė.

Pra­šė iš­si­kraus­ty­ti pus­me­čiu anks­čiau

Kaip tei­gia „Ait­va­ro“ va­do­vė, te­at­ras yra su­lau­kęs žo­di­nio sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų pra­šy­mo iš­si­kraus­ty­ti ir pa­lik­ti tuš­čias pa­tal­pas nuo spa­lio 1-osios, nors pa­nau­dos su­tar­tis baig­sis tik 2025-ųjų ba­lan­dį. Pra­ėju­sį ru­de­nį Lo­re­ta in­ter­viu „Aly­taus nau­jie­noms“ pa­gar­si­no ži­nią, kad lė­lių te­at­ras už­si­da­ro. Po pub­li­ka­ci­jos sa­ko su­lau­ku­si pa­sta­bų, kad esą ne­pa­grįs­tai ap­kal­ti­no mies­to val­džią tu­rė­jus įta­kos to­kiam spren­di­mui. „Bet iš tik­rų­jų taip ir yra, juk ne pa­ti su­gal­vo­jau už­da­ry­ti te­at­rą. Net fi­nan­sa­vi­mo ne­be­ga­li­me ieš­ko­ti, nes veik­los per­spek­ty­vos ant­ra­jam šių me­tų pus­me­čiui mig­lo­tos, be pa­tal­pų ne­ga­li­me veik­ti, o pri­tai­ky­ti ki­tas pa­tal­pas te­at­rui – su­dė­tin­ga“, – sa­ko Lo­re­ta, ku­rios vi­sa il­ga­me­tė kū­ry­bi­nė veik­la yra su­si­ju­si su „Ait­va­ru“.

Nors pa­na­šu, kad jo­kių iš­ly­gų tris de­šimt­me­čius Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je gy­vuo­jan­čiai lė­lių te­at­ro kul­tū­ros sa­le­lei nie­kas su­da­ry­ti ne­si­ruo­šia, „ait­va­rie­čiams“ no­rė­tų­si bent jau žmo­giš­ko po­žiū­rio. Sma­gu, kad va­do­vei pa­gar­si­nus ži­nią apie už­ve­ria­mas „Ait­va­ro“ du­ris, su­lauk­ta ben­druo­me­nės pa­lai­ky­mo. „Ma­no vai­kai jau už­au­go, bet aš ne­abe­jo­ju, kad lė­lių te­at­ras Aly­tu­je tu­ri sa­vo vie­tą po sau­le ir yra rei­ka­lin­gas. Bū­tų la­bai gai­la, jei „Ait­va­ro“ ne­pa­vyk­tų iš­sau­go­ti. Ėmiau­si ini­cia­ty­vos, ben­dra­vau su ver­sli­nin­kais, ne­abe­jin­gais aly­tiš­kiais ir su­ta­rė­me, kad rei­kia ban­dy­ti pa­dė­ti. Kol kas nė­ra aiš­kios de­ta­lės, kas ir kaip, bet jei rei­kės – gal­būt ben­druo­me­nė ga­lės su­rink­ti lė­šų ir pa­dė­ti lė­lių te­at­rui su­mo­kė­ti nuo­mos mo­kes­tį“, – sa­ko var­do ne­no­rė­ju­si vie­šin­ti aly­tiš­kė (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma).

Kur nu­ve­dė kul­tū­ri­niai marš­ru­tai?

„Ka­dan­gi ten­ka ben­drau­ti su daug žmo­nių, tai ir si­tu­a­ci­jų ste­bi­me įvai­rių. Ir liū­di, ir fo­to­gra­fuo­ja­si su mu­mis at­mi­ni­mui, ir klau­si­nė­ja, kaip čia bus. Bet mus pa­lai­kan­tys žmo­nės nie­ko ne­ga­li pa­keis­ti. Kaip te­at­ras dir­ba­me pil­nu tem­pu, ran­kų trūks­ta, nes vyks­ta ypač daug edu­ka­ci­jų vai­kams, kiek­vie­ną mė­ne­sį ro­do­me po du re­per­tu­a­ri­nius spek­tak­lius. La­bai džiau­gia­mės, kad nuo 2005 me­tų tu­ri­me pro­fe­sio­na­laus te­at­ro sta­tu­są, bet no­rė­tų­si jau­nų žmo­nių, nau­jų idė­jų. Sma­gu ir tai, kad pro­pa­guo­ja­me kla­si­ki­nį lė­lių te­at­rą, ku­ris šian­dien yra ant ban­gos“, – sa­ko L.Skrui­bie­nė.

Mies­te, ku­ris ne­tu­rė­jo jo­kių lė­lių te­at­ro tra­di­ci­jų, „Ait­va­ras“ įkur­tas 1996 me­tais. Te­at­ro pa­tal­pos, ku­rio­mis nau­do­ja­si, pa­va­din­tas Lė­lių kam­ba­riu. Šian­die­na tai – tik­ras lė­lių mu­zie­jus, ku­ria­me yra ke­li šim­tai pa­čios Lo­re­tos su­pro­jek­tuo­tų, įvai­ria tech­ni­ka pa­ga­min­tų ran­kų dar­bo au­to­ri­nių lė­lių. Kar­tais jos ke­liau­ja į pa­ro­das, ne­se­niai bu­vo eks­po­nuo­ja­mos Sei­me, pa­va­sa­rį va­žiuos į Pa­kruo­jį.

Au­ga kar­ta, ne­ma­čiu­si te­at­ro

„Jei kal­bė­tu­me apie kul­tū­rą pla­či­ą­ja pras­me, tai man skau­du dėl to, kad yra la­bai di­de­lis su­sve­ti­mė­ji­mas, nors iš tik­rų­jų biu­dže­ti­nės kul­tū­ros įstai­gos ir ma­žos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos tik­rai ga­lė­tų ben­dra­dar­biau­ti. Ta­čiau šio tiks­lo ne­pa­vy­ko pa­siek­ti net ta­da, kaip Aly­tus bu­vo Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė. Vie­nas ki­to pa­lai­ky­mo, ben­drų idė­jų ir veik­lų mū­sų mies­te la­bai trūks­ta”, – pa­ste­bi L.Skrui­bie­nė.

Šiuo me­tu „Ait­va­ro“ va­do­vė tu­ri ne­įpras­tą kū­ry­bi­nį už­sa­ky­mą...

___________________________

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 13984-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas yra draudžiamas (*)

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Dėl informacijos perskelbimo sutarties kreiptis: 

redakcija@alytausnaujienos.lt, +37060444141