Maskva toliau kala geopolitinius kuolus

Priežastis - jų kartografija galiojo praėjusiojo amžiaus aštuntajame-devintajame dešimtmečiuose ir per tą laiką dėl natūralių pokyčių tapo nebeaktuali. Toje žinioje nebuvo pateikta kažin kokių konkretybių ar intencijų.   Nors “nevyriausybinio leidinio” apibūdinimas skamba kiek keistai, tačiau faktas it blynas: MT yra Rusijoje leidžiamas nepriklausomas leidinys. Dar prieš kurį laiką valdžios įtrauktas į “užsienio agentų” sąrašus. Nuo normalių, konvencinių medijų jis skiriasi nebent tuo, kad neturi viešai skelbiamos metrikos ir nenurodo, kas yra yra jo vadovai, žurnalistai.  Galbūt dėl to, kad MT informaciją nudrožė iš Rusijos vyriausybinės interneto svetainės, kuri anonsuoja, kokius sprendimus numato svarstyti ir priimti Rusijos federacijos ministrų kabinetas.  

Vienok to fakto užteko, kad į informaciją gana santūriai sureaguotų Suomijos bei Lietuvos politikos lyderiai. Ką reiškia Rusijos noras vienašališkai keisti savo valstybės sienas jūroje atsakingų šios šalies pareigūnų klausė kiti žurnalistai. Prezidento Vladimiro Putino komandos žmonės vijosi iš gaidžio, taip pat vengė bet kokių konkretybių. Tad ir aiškumo neatsirado daugiau. 

 Lietuvoje dar buvo pakalbintas ambasadorius Zenonas Kumetais – URM pareigūnas, kuris apie šalies sienas, jų nustatymą, susiderėjimą ir delimitavimą žino, ko gero, geriau už bet kurį kitą žmogų. Jo nuomone, bet kokios vienašališkos Maskvos intencijos sienos klausimu yra pasmerktos žlugti, nes prieštarauja kelioms Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėms sutartims, kurios anksčiau buvo pasirašytos, ratifikuotos ir galioja “amžinai”, be to yra deponuotos Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus biure Niujorke.  Buvo girdėti ir aštresnių komentarų aptariamu klausimu. Ypač Lietuvos nevyriausybinių analitikų. Kurie subtiliai priminė V. Putino Vakarams paskelbtą diplomatinį ultimatumą 2021 pabaigoje (su pagrindine mintimi - “NATO, mėžkis į 1991-ųjų ribas”) prieš jam pradedant plataus masto įsiveržimą į Ukrainą. Kada paaiškėjo, kad tarptautinių normų ir nuosavų įsipareigojimų paisymas -  nėra pirminė Kremliaus šeimininko mintis, kurią jis patiria keldamasis iš lovos. Greičiau – atvirkščiai. 

 Praėjus pusdieniui MN paskelbė, esą informacija apie sienos keitimo intencijas  iš pirminio šaltinio buvo pašalinta.  Šioje vietoje dera pridurti, kad ideologinė Maskvos kariauna nieko nedaro šiaip sau. Todėl ir ši informacija teoriškai galėjo tebūti tam tikras dangaus kryptimi iškeltas oro balionas, kurio tikslas – patikrinti oponuojančių šalių budrumą bei reakciją.  

Kita vertus, po 2022-ųjų patirties verta prisiminti, kad bene pirmasis Maskvos konfliktas su Ukraina kilo net 2003 m. Tąsyk Juodąją ir Azovo jūras skiriančiame sąsiauryje rusai ėmė link Tuzlos salos (kitur ji vadinta kopa) tiesti dirbtinę dambą, kad saloje būtų patvirtintas Rusijos suverenitetas ir būtų užtikrinta laivybos į Azovo jūrą kontrolė.  Tada viskas galų gale baigėsi taikiai, nors po kelių metų Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma atsiminimuose rašė, esą Ukrainos pasieniečiams buvo duotas įsakymas  atidengti ugnį į “dambos statytojus”, jei šie priartėtų.  Dar vėliau L.Kučma su V Putinu pasirašė specialų susitarimą, kuris reglamentavo laivybą Azovo jūroje. Dokumentas galiojo iki Krymo pusiaisalio aneksijos 2014-aisiais. O dar po kurio laiko Tuzlos kopa tapo natūralia gamtos dovana – pamatu rusams tiesti Kerčės (kitaip – Krymo) tiltą.