Maskva siekia nukreipti dėmesį nuo Kursko

Šiaurės Osetijoje jis aplankė Beslano miestą, kuriame lygiai prieš du dešimtmečius čečėnų teroristai mokykloje įkaitais paėmė daugiau nei tūkstantį vaikų bei mokytojų. Rusijos saugumo pajėgos trečiąją įkaitų dramos dieną ėmė šturmuoti mokyklą. Šios operacijos metu oficialiais duomenimis žuvo 333 žmonės. Vaikai, mokytojai, teroristai ir mokyklą šturmavę specialiųjų pajėgų pareigūnai.

Rusijos komentatoriai pažymi, esą V.Putinas šioje sau itin nemalonioje vietoje paskutinįsyk lankėsi prieš 19 metų žinodamas, kad Beslane daugybė vietinių yra pasiruošę pateikti tiesiogines atsakomybės už tragediją sąskaitas.

Čečėnijoje V. Putinas turėjo kitokių reikalų. Ten jis susitiko su vietos karaliuko Ramzano Kadyrovo suformuotos asmeninės gvardijos pareigūnais. Oficiali Rusijos propaganda dažniausiai šlovina šį dalinį girdama už aktyvų dalyvavimą kare su Ukraina.

Nors Ukrainos operacijos Rusijos Kursko srityje metu padaugėjo, regis, pagrįstų pastabų, kad R.Kadyrovo Čečėnijoje sutelkta ir žuvusio tėvo vardu Achmat pavadinta karinė jėga kare Ukrainoje tėra tik karinės jėgos imitacija. Rusijos pusėje veikiantys čečėnai ne kartą užfiksuoti šaudantys atviras erdves, į ištuštėjusius namus, tačiau vienas per kitą grobstantys nuo karo pabėgusių ukrainiečių paliktą turtą, terorizuojantys kitus Rusijos kariškius.

Vos prieš savaitę net Rusijos karą Ukrainoje remiantys tinklaraštininkai platino saugumo kameromis viename mobiliojo ryšio salone Kursko srityje padarytą įrašą, kur du čečėnų kovotojai grobė mobiliojo ryšio priemones. Be to tuose kanaluose  buvo atvirai teigiama, kad vos išgirdę apie ukrainiečių kariuomenės puolimą Kursko srityje profesionalūs „Achmat” kovotojai tiesiog pabėgo valstybės sienos apsaugą palikę nepatyrusiems šaktiniams, kurie dešimtimis pasidavė ukrainiečiams į nelaisvę.

V.Putinas po II Čečėnijos karo neslėpdamas didžiuojasi „Kadyrovo projektu” šiame Rusijos regione, kuriame jo statytinio R. Kadyrovo savivale atkurtas “stabilumas”. V.Putinas ir R.Kadyrovas gana dažnai susitinka (daugiausiai Maskvoje), todėl Rusijos interneto erdvėje yra klausiančių: kas gi tokio įvyko, kad Rusijos prezidentui teko aplankyti Čečėniją?

Vieno Vakaruose gyvenančio rusų politologo atsakymas man pasirodė įdomus. Jis tvirtino, esą V.Putinas  Čečėnijoje savo kariaunai ieškojo gyvosios jėgos. Taip pat ir pastangoms sustabdyti į Kursko sritį įsiveržusius ukrainiečius. Esą buvo laikas, kada R. Kadyrovas vaizdo įrašais viešai gyrėsi po „Achmat” (formaliai Rusijos gvardijos) vėliava sutelkęs apie 30 tūkst. žmonių kariuomenę. Ir tik nedidelė jos dalis šiuo metu dalyvauja kare Ukrainoje. Dabar bent keli tūkstančiai ginkluotų čečėnų Kremliui labai praverstų, nes atrodo, kad šiuo metu V.Putino gynybos ministerija susiduria su rimtu iššūkiu: ką vis dėlto siųsti į Kursko sritį ukrainiečius stabdyti. “Laisvų” kariškių šiuo metu Rusijoje nėra. Kita vertus V. Putinas nesiruošia atsisakyti pagrindinio savo “specialiosios karinės operacijos”, trunkančios trečius metus Ukrainoje, tikslo – užgrobti tas Ukrainos žemes, kurias jis jau įrašė į Rusijos konstituciją.

R.Kadyrovo galimybės čia būtų labai vertingos, kada V.Putinas vis dar nėra nusiteikęs organizuoti naujos mobilizacijos bangos, tuo pat metu senkant ir savanorių-samdinių srautui.  Nors kai kuriuose šalies regionuose  į kariuomenės rekrūtus užsirašiantiems žmonėms jau pažadėtos 2 mln. rublių (beveik 20 tūkst. Eur.) siekiančios vienkartinės išmokos.

Keli papildomi milijardai Čečėnijos karaliukui iš Rusijos biudžeto ir neoficiali teisė „Achmat” galvažudžiams plėšti ginamų ir saugomų teritorijų  gyventojus (taip, kaip buvo Ukrainoje) už kelis tūkstančius rekrūtų, vertinant šiuolaikinės Kremliaus politikos principus, būtų efektyvus sprendimas.