LVŽS Alytaus miesto taryboje: valdančiojoje daugumoje nebeliko politinės kultūros

– Tai kaip apibūdintumėte besibaigiančius dar vienus politinius metus?

– Sunkūs metai. Darbas taryboje yra labai sudėtingas, nes tvirtos daugumos nėra ir tą mato bei jaučia visas miestas. Iki – kitų rinkimų lieka vos pusantrų metų ir jau jaučiasi politinės varžybos. Keliami tokie klausimai, kurių prieš rinkimus net neverta spręsti, nes siekiant išlaikyti rinkėjų simpatijas to padaryti paprasčiausiai neįmanoma. Manome, kad rinkiminėms lenktynėms dar gerokai per anksti ir reikėtų iki tol nuveikti miestui reikšmingų darbų.

– Kas konkrečiai paskatino priimti sprendimą antrą kartą trauktis iš valdančiosios daugumos? Kas nutiko iš tiesų?

– Iš tikrųjų viskas galėjo būti gerai, bet politinis gyvenimas koalicijos viduje, mūsų įsivaizdavimu, turėjo būti kiek kitoks – daugiau atvirumo, diskusijų, bendro sutarimo sprendimų priėmimo klausimais, daugiau geranoriškumo. Viso to trūko. Mes visą buvimo daugumoje laikotarpį jautėme tarsi mums užnugaryje būtų laikoma špyga, į mus kaip koalicijos partnerius nebuvo žiūrima rimtai.

Mūsų siūlyti kompetentingi kandidatai į administraciją buvo atmesti nepaaiškinant, kodėl. Žodžiu, daugumoje nebeliko kultūros politikoje. Deja, tenka išgirsti, kad yra arogantiškai bendraujama ir su miestelėnais, švietimo darbuotojais.

Išėjome iš koalicijos nekeldami jokių skandalų, sąlygų. Savo išėjimu nenorime niekam pakenkti, bet galime dirbti ir atskirai, nes mūsų balsai irgi yra svarbūs. Ir toliau ieškosime Alytaus miestui svarbių sprendimų.

Ir toks sprendimas buvo priimtas tikrai ne dėl neskirtų postų, kurių niekada mes ir nereikalavome. Sprendimas trauktis iš koalicijos buvo priimtas apgalvotai, įvertinus visus niuansus.

– Įvyko skyrybos ne tik su koalicija, bet ir partijos bei frakcijos kolege Skaiste Ulčickaite, kas lėmė LVŽS frakcijos Alytaus miesto taryboje išnykimą. Kokia tikroji šių skyrybų priežastis?

– Viskas įvyko labai natūraliai. Tiesiog išsiskyrė mūsų nuomonės dėl traukimosi iš koalicijos. Skaistė tam nepritarė, todėl dirbti kartu toliau nematėme galimybės. Supratome, kad dirba ne mūsų komandai, nes galbūt norėjo išlaikyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės postą? O kokie tolesni jos planai, mes nežinome. Dabar LVŽS Alytaus miesto taryboje atstovaujame dviese, dirbame ir tariamės kartu su LVŽS Alytaus miesto skyriaus valdyba.

– Ar jau turite viziją, kaip dirbsite toliau – galbūt planuojate burti naują frakciją ar jungtis prie kurios nors kitos, o gal yra planų papildyti opozicijos gretas?

– Neturime planų nei burti naują darinį, nei jungtis prie ko nors. O ir opozicijoje nebūsime. Galime sėkmingai dirbti būdami centro kairės pozicijoje.

– Jeigu jau nusprendėte trauktis iš koalicijos, turbūt natūralu, kad turite ir priekaištų valdantiesiems?

– Taip, kritikuoti yra už ką.

Praėjo tiek laiko, o kadencijos pradžioje žadėtų pokyčių administracijoje nebuvo atlikta iki šiol.

– Daug emocijų ir ambicijų būta dėl aerodromo žemės ir laisvosios ekonominės zonos steigimo, dar daugiau bereikalingų aistrų, susiskaldymo pasėta su švietimo tinklo pertvarka. O koks Alytaus medelyno teritorijos likimas ir kokie planai?

– Labai garsiai buvo girtasi apie ledo areną, bet dabar apie tai nieko negirdėti. Apie tai nutylima ir jokios informacijos niekas neteikia. Susidaro įspūdis, kad šioje kadencijoje nutylima, užgniaužiama tai, kas nepatogu, bet nepraleidžiamos progos pasigirti.

Meras džiaugiasi, kad buvo atidėtas sprendimas dėl automobilių aikštelių miesto centre apmokestinimo. O kas šį sprendimo projektą įtraukė į tarybos posėdžio darbotvarkę? Juk meras pats ją ir sudaro. Kam reikėjo sukelti tokį ažiotažą? Tam, kad rinkėjų akyse vėl suspindėtų kaip gelbėtojas? Gyventojai yra nusivylę tokiu šou. Viso labo tai tik politinė taktika manipuliuoti rinkėjais.

Kodėl reikia apmokestinti ir neišnaudojamos kitos galimybės? Nejaugi negalima su buvusios autobusų stoties teritorijos savininkais leistis į diskusijas, derybas, kad čia būtų galimybė įrengti aikštelę automobiliams?

Kalbant apie negalią turinčius žmones, mažai uždirbančius gyventojus, socialinis jautrumas jų atžvilgiu yra smarkiai kritęs, ignoruojamos skirtingos sporto šakos, neadekvatūs finansiniai jų paskirstymai.

Nerimą kelia ir miesto valdančiųjų negebėjimas efektyviai išnaudoti turimas laisvas patalpas. Pavyzdžiui, Alytaus miesto valdžia jau seniai žinojo, kad buvusių Vaikų globos namų, Kūdikių namų, Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos patalpos liks laisvos, tačiau nesiėmė spręsti, ką toliau su jomis daryti.

Kai pamatėme, kaip tos patalpos atrodo, išsigandome, kaip savivaldybė nesaugo savo turto.

Jeigu esame išrinkti tarybos nariai, mums turėtų būti prieinama bet kokia informacija ir ateities planai. Tačiau meras nesiteikia atsakyti net į tarybos narių paklausimus.

Viskas susidėjo į vieną vietą ir tai iš esmės lėmė mūsų sprendimą palikti koaliciją. Ne taip įsivaizduojame miesto valdymą.

– Ar tikite, kad, nebūnant koalicijoje, jums pavyks įgyvendinti likusius rinkėjams duotus pažadus?

– Daugiau ar mažiau visų politinių jėgų rinkiminės programos labai panašios, tik jų įgyvendinimo būdai skiriasi.

Kadencijos pradžioje buvo baigtas renovuoti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Vaikų infekcinis skyrius, kurio labai laukė alytiškiai.

Galime pasidžiaugti, kad vienas pagrindinių mūsų siekių jau įgyvendinamas – pagaliau renovuojamas Alytaus ligoninės Chirurgijos skyrius ir pavasarį visi darbai turėtų būti baigti.

Įgyvendinti savo programas sudėtingiau visoms koalicijoje nesančioms politinėms jėgoms, nes, kaip jau minėjome, dirbti šioje taryboje labai sudėtinga.

– Alytaus miesto valdžia gavo pasiūlymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri norėtų tapti viena iš ligoninės dalininkių. Ar Alytaus miesto politikai, Jūsų manymu, turėtų sutikti su šiuo pasiūlymu?

– Pasiūlymas yra logiškas, mat didžioji dalis piniginių srautų, metodinių rekomendacijų atkeliauja būtent iš ministerijos. Investiciniai projektai taip pat atkeliauja per ministeriją.

Mūsų ligoninė yra nemaža ir labai svarbi visam regionui, todėl nemanome, kad valstybė blogintų jos situaciją. Su ministerijos atėjimu, tikėtina, ligoninėje atsidarys ir skirtingų rezidentūrų bazė, kas leistų lengviau prisitraukti jaunų specialistų likti dirbti regione.

Kolegas kviestume palaikyti šią iniciatyvą ir rimtai pažiūrėti į laukiančią visą sveikatos srities reformą, kuri Alytaus miestui yra be galo reikšminga. Labai nesinorėtų, kad ji būtų taip iškraipyta, kaip nutiko su švietimo tinklo pertvarka.

Visos reformos turėtų kažką pagerinti žmonėms – paslaugų teikimą, jų prieinamumą, patogumą, kompleksiškumą ir pan.

Įgyvendinant Alytaus miestui itin svarbią sveikatos apsaugos reformą, pirmiausia turėtų būti galvojama apie žmones, o ne apie postus, juolab kad Alytus numatomas kaip Pietų Lietuvos medicinos centras. Taip pat labai rimtai spręsti medikų trūkumo problemą, kuri didėja, ir dar po kelerių metų, jos nesprendžiant, sistemą gali ištikti krachas. Kad taip neįvyktų, labai svarbu didinti ir medikų darbo užmokestį.

– Ne mažiau svarbi ir kitų Alytaus miesto sveikatos įstaigų reforma ir čia bus labai svarbi politinė valia. Į tai reikėtų pasižiūrėti globaliai, atsiribojant nuo esamų įstaigų vadovų noro išlaikyti darbo vietas. Kol viršų ims interesai, tol reformos niekada neįvyks. Reikėtų rimtai pasvarstyti, ar reikia atskirų savivaldybės sveikatos įstaigų, turinčių atskirus valdymo organus. Gal jas galima sujungti ir palikti tik vieną valdymo organą?

– Veikiausiai šiuos klausimus teks spręsti dar šiai tarybai, kuri turėtų susiimti ir priimti mūsų gyventojams naudingus sprendimus.

Taip pat svarbu išnaudoti visus šansus derantis su ministerija dėl tapimo ligoninės dalininke.

– Užsiminėte apie neseniai patvirtintą švietimo tinklo pertvarką. Balsuodami šiuo klausimu abu susilaikėte. Kodėl?

– Vargu ar tai būtų galima vadinti pertvarka. Gaila, kad savivaldybė nuėjo švietimo bendruomenės skaldymo keliu.

Nėra apibrėžtumo, yra diskriminacijos apraiškų. Visos mokyklos turėtų būti vienodai svarbios, o ne visas sustatyti prie starto linijos ir duoti signalą bėgti su tikslu nužudyti paskutinę likusią mokyklą.

Dokumente nurodoma labai daug aptakių tikslų, tačiau jiems pasiekti nėra nurodyti kriterijai. Nėra atsižvelgta į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus iki 2024 metų visose mokyklose įdiegti įtraukųjį ugdymą, skirtą vaikams su negalia. Pertvarkos plane apie tai net neužsimenama.

– Taip pat ministerijos planuose yra gimnazijose klasės mokinių skaičių didinti iki 31. Ar tokiu atveju Alytuje viena gimnazija nebus per daug?

– Pertvarkos planas priimtas, tačiau jis turi tęstis galvojant apie tai, kad kažkada ateis kita reforma, o jos turėtų būti įgyvendinamos žmonių labui. Tiesa, yra ir kuo pasidžiaugti – mokytojų padėjėjų etatų skaičius buvo padidintas. Dabar tereikia tuos žmones toliau ruošti darbui, suteikti jiems sąlygas tobulintis.

Taip pat jau atėjo laikas peržiūrėti visų savivaldybės finansuojamų švietimo, kultūros sričių darbuotojų darbo užmokesčio dydžius ir juos kelti.

Tikimės, kad džiuginančių sprendimų per likusius pusantrų šios kadencijos metų dar bus daugybė.

Kaip bebūtų, gyvenimas vienaip ar kitaip nesustos, norime jums, mieli alytiškiai, palinkėti sveikatos,  gražių bei ramių prasmingų ateinančių šv. Kalėdų!

Laura Baliukonienė

Užs. Nr. 172