Lietuvos dvarai, apie kuriuos pasakojamos legendos (1)

dvarai
Lietuvos dvarai – įspūdingas architektūrinis ir istorinis paminklas. Daugelis jų stūkso šimtus metų, o tarp jų sienų prabėgo daugybės žmonių gyvenimai. Nenuostabu, kad apie kai kuriuos dvarus yra pasakojamos neįtikėtinos legendos.

Pakruojo dvaras – kankinimų buveinė

Pakruojo dvarą nuo XVIII a. pab. valdė baronai von der Roppai. Tuomet dvaro sodybą sudarė maždaug 50 hektarų žemės ir 43 pastatai. Apie vieną iš von der Roppų pasakojama, jog jis buvęs labai griežtas ir fizinių bausmių nevengęs valdytojas. Vietiniai gyventojai jį praminė Žiauriuoju. Baronas buvo pastatęs atskirą pastatą bausmių vykdymui. Sklinda legendos, jog ten buvo negailestingai nuplakti ir nužudyti dešimtys baudžiauninkų.

Negana to, nustatyta, kad ūkinė dvaro dalis yra pastatyta ant XVI a. kapinių. Dar pasakojama, kad sovietmečiu dvare pasikorė kūrikas, o nukritęs nuo laiptų užsimušė vaikinas. Nenuostabu, jog kai vyko dvaro rekonstrukcija, darbininkai dalinosi antgamtiškais reiškiniais: šmėkščiojantys judesiai, savaime užsidegančios rūmų šviesos, nuo laiptų stumianti jėga.

Dabar dvaro svirno rūsyje yra įrengtas bausmių muziejus. Jame stovi kankinimų suolas, kur žmogaus rankos buvo pririšamos suolo gale, o kūnas tempiamas virvėmis, pririštomis prie kojų, kol galiausiai plyšdavo per pusę. Kankinimų kėdėje, nusėtoje vinimis, sėdintysis kęsdavo tikrą agoniją, vinims smingant į kūną. Čia taip pat galima pamatyti tokius žiaurius dalykus kaip galvos spaustuvą ir kaulių bei kaukolių krūvą.

 

Trakų Vokės dvaras ir laumės

Trakų Vokės dvaras įsikūręs legendomis apipintoje vietoje. Dar XIV a., kai pro čia žygiuodavo kryžiuočiai, buvo pasakojama apie vyrus viliojančias ir giriose klaidinančias gražuoles seseris. Jos – laumės, vadintos Vokės vardais. Būtent 1375 m. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Vokės vardas, o 1396 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose belaisviais paimtus totorius.

 

Plungės dvaras – alko vietoje

Pasakojama, kad Plungės dvaro parkas įkurtas senosios pagoniškos šventvietės, alko, vietoje. Dar dabar lankytojai čia gali išvysti vieną seniausių Lietuvos ąžuolų, vadinamą Perkūno, apie kurį sekamos mįslingos istorijos. Kalbama, kad aplink ąžuolą vis dar sklando karžygį įsimylėjusios vaidilutės Galindos dvasia.

O kiekvieną pavasarį parke pražysta tūkstančiai neužmirštuolių. Juk prieš šimtus metų gražuolė baudžiauninkė jomis gražindavo dvarą. Jauną merginą pastebėjo į pilį atvykęs architektas iš Italijos. Greitai tarp jų užsimezgė meilės ryšys, tačiau istorijos pabaiga – tragiška.

Atėjus vasarai, šiltais vakarais virš tvenkinių pakyla rūkas. Tuomet parke auganti Verkiančioji liepa prisimena žmogaus, kuris ją pasodino, meilės istoriją. Pasakojama, kad dabar ji laukia kito jaunuolio, kuris tik vieną kartą ir tik taip karštai kaip tas bus mylėjęs, kad galėtų papasakoti pamirštą meilės istoriją.

Parke auga ir Penkiakamienis uosis. Jį pasodino 5 sūnų tėvas. Šis medis ypatingas – jis jaunoms poroms padeda susilaukti kūdikio.

 

Paežerių dvaras ir besivaidenanti tarnaitė

Gražiajame Paežerių dvare XIX a. dvarininkas pamilo tarnaitę, vežėjo dukrą. Tuo metu dvare gyveno Gauronskiai, tad tikėtina, jog istorijoje minimas dvarininkas – šios giminės atstovas. Legenda prasidėjo nuo dvaro vežėjo lažybų. Jis turėjo 3 gražuoles dukteris ir sūnų, o dvarininkas kiekvieną sekmadienį keliaudavo į bažnyčią. Vieną kartą jis susilažino su vežėju, ar tas galėtų kieme su 5 žirgais pakinkyta karieta apsukti ratą, valdydamas juos vien balsu. Dvarininkas užtikrino, kad jei vežėjui pavyks, jis gaus pinigų. Tačiau kartą vežėjas nenuvežė dvarininko į bažnyčią laiku ir dvarininkas labai įsižeidė, tad sudarė sutartį su kitu vežėju. Rūstybę užsitarnavęs vežėjas tapo labai nelaimingas, tad pakėlė prieš save ranką ir likimo valiai paliko vaikus.

Dvarininkas norėjo padėti našlaičiams, tad berniuką priėmė dirbti pasiuntiniu, o vyriausiąją dukrą – tarnaite. Ją jis beprotiškai įsimylėjo. Mergina ėmė lauktis dvarininko kūdikio ir, siekiant išvengti gėdos, buvo išsiųsta į kitą dvarą pas dvarininko pusbrolį. Kai pagimdė, mergina dukrą paliko dvarininkui ant rūmų laiptų ir nusiskandino ežere. Dvarininkas dukterį užaugino, o skenduolei buvo pastatytas paminklas. Pasakojama, kad mergina negali palikti šio pasaulio ir vis dar vaidenasi ne tik dvare, bet ir apylinkėse. Dvare miegančioms tarnaitėms kažkas naktimis traukydavo paklodes, girdėdavosi balsai. DŽmonės teigia kartais matantys baltą merginos su vualiu šešėlį, kuris ištirpsta ankstyvo ryto rūke.

 

Gelgaudiškio dvaras: medžiotojai ir teisėjas

Gelgaudiškio dvaras apsuptas didžiulio parko. Kalbama, kad kadaise dvare medžiodavę dvarininkai pietaudavo parko aikštelėje, vadinamoje „žvaigžde“. Norėdami gerai matyti žvėris, jie įsakė iškirsti proskyną tiesiais takais visomis 8 pasaulio šalių kryptimis.

Kita legenda pasakoja, kad čia palaidotas dvaro teisėjas. Jis skirdavo žiaurias bausmes baudžiauninkams ir neretai pats jas įvykdydavo. Staiga žmonės pastebėjo, kad teisėjas pasikeitė ir pradėjo švelniau bausti. Išaiškėjo, kad jis įsimylėjo jauną baudžiauninkę, tačiau dėl luomų skirtumo jų santykiai buvo pasmerkti. Sielvarto apimtas teisėjas užmušė šunį ir žirgą bei nusižudė pats. Jis buvo labai turtingas – aukso ieškotojai čia ne kartą slapčiomis kasė duobes, ieškodami lobių.

 

Liubavo dvaras – romantika ir gulbės

Liubavo dvaras – romantiškiausias Lietuvoje. Dvaras priklausė Barboros Radvilaitės pirmajam vyrui, Stanislovui Goštautui, o vėliau atiteko Žygimantui Augustui. Viename sename žemėlapyje dvaro teritorijoje pažymėtas mažas pastatas, kuriame būdavo priglaudžiamos gulbės. Ilgą laiką buvo manyta, kad gulbės į Lietuvą atkeliavo kaip dovana Barborai nuo Žygimanto. Šis dvaras amžiais buvo žinomas ne tik kaip romantiškos valdovų istorijos, bet ir talentingų menininkų bei aristokratų rezidencija.

 

Verkių dvaras: čia buvo rastas Lizdeika

Verkių dvaro teritorija – itin vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Verkių pavadinimo kilmę atskleidžia senovinė legenda. Čia medžiojęs Lietuvos didysis kunigaikštis išgirdo vaiko verksmą. Medyje, erelio lizde, buvo rastas verkiantis kūdikis. Vaiko tėvas buvo vyriausiasis pagonių žynys. Jis paaiškino, kad nesantuokinį sūnų į lizdą įkėlė pats, tikėdamas, kad dievų valia kūdikis užims jo vietą. Vaikelis, pavadintas Lizdeika, tapo krivių krivaičiu, o vietovė, kurioje pasigirdo jo verksmas, vis dar vadinama Verkiais. Lizdeika tapo svarbiausiu žyniu Lietuvoje ir išaiškino kunigaikščiui Gediminui jo sapną apie Geležinį vilką, taip duodamas paskatą įkurti Vilnių.

 

Lietuvoje stovintys dvarai – kur kas daugiau nei puošni kraštovaizdžio detalė. Apie juos pasakojamos neįtikimos ir net šiurpą keliančios legendos. Tačiau drąsiai keliaukite Lietuvoje ir savo pačių akimis išvyskite aprašytas vietas.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.