Lai­mu­tė Glie­bie­nė: „Su­au­gu­sie­ji tu­rė­tų bū­ti nuo­šir­des­ni ir ti­kė­ti, kad vi­sa­da yra iš­ei­čių“ (1)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@alytausnaujienos.lt
Laimutė  ir Audrius Gliebai.
Laimutė ir Audrius Gliebai.
Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­ne aš­tun­tus me­tus vei­kian­čia­me vai­kų die­nos cen­tre „Ga­li“ vai­kai ir jų tė­vai šur­mu­liuo­ja ir va­sa­rą. Die­nos sto­vyk­la ne­su­tal­pi­na vi­sų no­rin­čių jo­je tu­ri­nin­gai leis­ti die­nas. Cen­tro va­do­vę Lai­mu­tę Glie­bie­nę re­tai ra­si sė­din­čią dar­bo krės­le, ji vi­suo­met vai­kų ap­sup­ty­je, ko­kia veik­la be­vyk­tų. Veik­lią so­cia­li­nio dar­bo spe­cia­lis­tę vis­gi pa­vy­ko su­stab­dy­ti ir pa­kal­bin­ti.

– Už­si­i­ma­te iš­ties la­bai at­sa­kin­ga veik­la – ne kiek­vie­nas ryž­tų­si dar­bui su vai­kais, jų tė­vais. Kas jus mo­ty­vuo­ja dirb­ti to­kį dar­bą?

– Nuo ma­žens no­rė­jau da­ry­ti kaž­ką ge­ro, pra­džiu­gin­ti nu­liū­du­sį, pra­kal­bin­ti ty­lin­tį. Au­gau gam­tos ap­sup­ty­je, šei­mo­je bu­vau vien­tur­tė, tad ma­no drau­gais tap­da­vo įvai­rūs gy­vū­nė­liai, va­ba­liu­kai. Ste­bė­jau jų elg­se­ną ir gam­to­je vy­rau­jan­čią har­mo­ni­ją. Pra­dė­ju­si lan­ky­ti mo­kyk­lą, ra­dau tik­rų drau­gų, no­rė­jo­si bū­ti drau­giš­kai, ypač tiems, ku­rie bu­vo ki­tų ne­su­pras­ti. Ma­tyt, tai ir nu­lė­mė ma­no pa­si­rin­ki­mą. Pa­laips­niui tai ta­po gy­ve­ni­mo bū­du.

– So­cia­li­niai dar­buo­to­jai rei­ka­lin­gi be­ne kiek­vie­no­je švie­ti­mo įstai­go­je, ko­dėl pa­si­rin­ko­te dar­bą vai­kų die­nos cen­tre, o da­bar jau esa­te cen­tro „Ga­li“ va­do­vė?

– 2016 me­tais Aly­tu­je VO „Gel­bė­kit vai­kus“ įkū­rė vai­kų die­nos cen­trą „Ga­li“. Kaip tik tuo me­tu vy­ko se­mi­na­ras, ku­rį ve­dė „Gel­bė­kit vai­kus“ at­sto­vė, ji ir pa­kvie­tė ma­ne dirb­ti nau­ja­me vai­kų die­nos cen­tre. Jai pa­si­ro­džiau tin­ka­miau­sia kan­di­da­tė.

– Vi­suo­me­nė dar ne­la­bai su­pran­ta, kas yra so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, ne vi­siems ži­no­ma jo veik­la. Esu ra­du­si to­kį pa­ly­gi­ni­mą, kad so­cia­li­nis dar­buo­to­jas yra kaip ma­žas vo­riu­kas, ku­ris, nuo­lat jung­da­mas plo­nas vo­ra­tin­klio gi­jas, ple­čia šei­mai di­de­lį pa­gal­bos tin­klą. Kaip Jūs pa­ti api­bū­din­tu­mė­te tai, ką da­ro­te?

– So­cia­li­nio dar­buo­to­jo veik­la iš tie­sų ne­ap­si­ri­bo­ja ben­dra­vi­mu tik su vai­kais, įtrau­kia­ma ir šei­ma. Svar­bu, kad vai­kai jaus­tų­si sau­gūs, pa­si­ti­kė­tų ir ti­kė­tų čia dir­ban­čiais žmo­nė­mis. Kai at­si­ran­da ry­šys ir su šei­ma, ta­da ga­li pa­dė­ti jai spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas.

– Kiek ger­bia­mas Jū­sų dar­bas?

– Šiuo me­tu vi­suo­me­nė jau dau­giau su­pran­ta apie so­cia­li­nį dar­bą, jau­čia­me, kad ir dau­giau do­mi­si, ką vei­kia so­cia­li­niai dar­buo­to­jai.

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 14024-ąjį numerį.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai