Ku­ror­to her­bas, vė­lia­va tel­kia se­niū­nai­ti­jos žmo­nes ben­drys­tei: my­lė­ti gam­tą, pa­žin­ti is­to­ri­ją, puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas ir ki­tiems kil­niems dar­bams (170)

Kurorto šventė
Di­džio­sios ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės ulo­nų ba­ta­lio­no pu­čia­mų­jų or­kest­ras su­tei­kė šven­tei iš­kil­min­gu­mo. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Tar­pu­ka­riu Aly­taus ku­ror­tas bu­vo ži­no­mas Lie­tu­vo­je, net ly­gi­na­mas su Pa­lan­ga ir Drus­ki­nin­kais. Po­il­siau­ti Aly­tu­je po­nios iš Kau­no ir ki­tų mies­tų pa­si­rink­da­vo dėl ne­pa­pras­tai gra­žios gam­tos, sau­so pu­šy­no, pri­ei­na­mų kai­nų ir to­dėl, kad Aly­taus mies­te gy­ve­no daug dau­giau vy­rų ne­gu mo­te­rų.

Tuo­me­tė­je Ku­ror­tu va­di­na­mo­je mies­to da­ly­je kū­rė­si Aly­taus mies­to in­te­li­gen­ti­ja, ver­slo žmo­nės, nes dėl smė­lė­to Ne­mu­no kran­to pa­si­sta­ty­ti na­mus bu­vo ne­leng­vas iš­šū­kis, su­si­mo­kė­ti už že­mės skly­pą taip pat ne vi­si bu­vo pa­jė­gūs.

Įdo­mi, įkve­pian­ti Ku­ror­to is­to­ri­ja, su­si­for­ma­vu­si dar iš­li­ku­si me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra, gar­baus am­žiaus žmo­nių pri­si­mi­ni­mai apie gy­ve­nu­sius ir kū­ru­sius žmo­nes mums, da­bar­ti­nės Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos ak­ty­vis­tams ir vi­siems Ku­ror­to gy­ven­to­jams, bu­vo at­spir­ties taš­kas ku­riant se­niū­nai­ti­jos em­ble­mą, vė­liau her­bą ir vė­lia­vą, gal­būt net him­ną.

Or­ga­ni­zuo­da­mi šven­tę su­si­dū­rė­me su dau­gy­be iš­šū­kių, kaip ir kur or­ga­ni­zuo­ti Ku­ror­to die­ną, kai nė­ra se­niū­nai­ti­jai pri­skir­tos vie­šos erd­vės. Nu­ta­rė­me iš­kil­min­ga­jai da­liai pa­nau­do­ti Ben­ja­mi­no Pet­ro­vo bu­vu­sios pir­mo­sios pri­va­čios li­go­ni­nės kie­me­lį.

Il­gai svars­tė­me, kur or­ga­ni­zuo­ti ku­ror­tie­čių pa­šne­ke­sius. Ne­slėp­sim, vil­tin­gai žvilg­čio­jo­me į Ni­jo­lės ir Vy­tau­to Ko­les­ni­ko­vų uni­ka­lios me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros, bū­din­gos Ku­ror­tui, na­mus, kol iš­drį­so­me į juos pa­si­bels­ti... Ne­si­ti­kė­jo­me to­kio pa­pras­to tie­saus at­sa­ky­mo „Taip“.

Su­pra­to­me, kad at­ver­ti sa­vo kie­mo var­tus ga­li žmo­nės, ku­rie yra švie­sios as­me­ny­bės, ku­rian­tys ir sau­gan­tys tai, kas tik­ra, au­ten­tiš­ka.

At­ver­ti sa­vo kie­mo var­tus jiems ne­bu­vo staig­me­na, nes šiuo­se na­muo­se rink­da­vo­si Aly­taus Są­jū­džio na­riai, vyk­da­vo Aly­vų va­ka­rai, me­ni­nin­kų ir in­te­lek­tu­a­lų pa­šne­ke­siai.

Ko­les­ni­ko­vų eru­di­ci­ja, jų po­žiū­ris į gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką pa­ro­dė, kad bū­tent gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos na­tū­ra­lu­mas yra tik­ra­sis gro­žis. Šia­me kie­me nė­ra mies­čio­niš­ku­mo, per­dėm iš­puo­se­lė­tos ve­jos ar eg­zo­tiš­kų au­ga­lų – vis­kas lie­tu­viš­ka, pa­pras­ta, jau­ku, o jų abie­jų su­reng­ta me­no dar­bų pa­ro­da at­spin­di šei­mos svar­biau­sius įvy­kius ir su­ku­ria jau­kią erd­vę vi­siems ku­ror­tie­čiams bei šven­tės sve­čiams.

Šv. Mi­šios Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čio­je, ku­rių in­ten­ci­ja už vi­sus gy­vus ir mi­ru­sius ku­ror­tie­čius, Di­džio­sios ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės ulo­nų ba­ta­lio­no pu­čia­mų­jų or­kest­ras, Ku­ror­to vė­lia­vos pa­kė­li­mas B.Pet­ro­vo pir­mo­sios pri­va­čios li­go­ni­nės kie­me su­tel­kė di­džiu­lį bū­rį iš­si­puo­šu­sių, vy­res­nių ir jau­nes­nių ku­ror­tie­čių, ku­rių vei­duo­se – šyp­se­nos, sma­gios ir šil­tos emo­ci­jos.

Iš­kil­min­go­je šven­tės da­ly­je se­niū­nai­tė Ge­no­vai­tė Žiu­rins­kie­nė kal­bė­jo: „Aš ti­kiu, kad mes, da­bar Ku­ror­te gy­ve­nan­tie­ji, pa­vel­dė­jo­me anks­čiau gy­ve­nu­sių, dir­bu­sių, kū­ru­sių in­te­li­gen­tų dva­sią, ki­taip šian­dien čia ne­bū­tu­me taip gau­siai su­si­rin­kę.

Ku­ror­to her­be pa­žy­mė­tas rel­je­fas – smė­lė­tas Dug­nas, Ne­mu­nas ir Pu­šis, ku­ri sim­bo­li­zuo­ja ne tik Ku­ror­to pu­šy­ną, bet ir Pa­sau­lio gy­vy­bės me­dį. Iš vi­sų: Li­nos ir Sta­sio Pil­ko­nių šei­mos, Vy­tau­to Ko­les­ni­ko­vo, Vid­man­to Jan­kaus­ko, Alos Bag­do­nie­nės, Jad­vy­gos Mai­ne­lie­nės kur­tų es­ki­zų ir mū­sų iš­sa­ky­tų įsi­vaiz­da­vi­mų ga­lu­ti­nę Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos em­ble­mą su­kū­rė Ku­ror­to mar­ti Rū­ta Bag­do­nie­nė, ją her­bu pa­ver­tė Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tas Ar­tū­ras Ma­žei­ka.

Te Ku­ror­to her­bas ir vė­lia­va ska­ti­na mus tau­so­ti ir sau­go­ti Ku­ror­to gam­tą, tap­ti drau­giš­kes­niais kai­my­nais, tik­rais ku­ror­tie­čiais. Ne­svar­bu, ko­kių pa­žiū­rų ar įsi­ti­ki­ni­mų bū­tu­me, te Ku­ror­to her­bas, vė­lia­va mus vi­sus vie­ni­ja. Te­gul nuo šios die­nos Ku­ror­to vė­lia­va ple­vė­suo­ja ša­lia Lie­tu­vos vals­ty­bės, is­to­ri­nės ir Aly­taus mies­to vė­lia­vų.“

N. ir V.Ko­les­ni­ko­vų kie­me ku­ror­tie­čiai ir sve­čiai rin­ko­si pa­ben­drau­ti, pa­si­bū­ti ir pa­si­džiaug­ti. Vi­sų čia lau­kė ku­li­na­ri­nio pa­vel­do pa­tie­ka­lai: dzū­kiš­kos ban­dos, šim­ta­la­pis, ku­rį pa­do­va­no­jo Lai­ma Bag­da­na­vi­čie­nė.

Nors pa­ti šven­tė­je ne­da­ly­va­vo, įteik­da­ma py­ra­gą sa­kė, kad tai jos šei­mos do­va­na Ku­ror­to šven­tei. Dau­gu­ma ku­ror­tie­čių į šven­tę at­ėjo ne­ši­ni sa­vo mėgs­ta­mais ku­li­na­ri­nio pa­vel­do pa­tie­ka­lais, to­dėl šven­ti­nis sta­las bu­vo ska­nus, vi­lio­jan­tis pa­si­da­ly­ti re­cep­tais ir pa­sma­gu­riau­ti.

To­mas Kun­či­nas pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais iš vai­kys­tės, pra­leis­tos pas Kun­či­nus, skai­tė Jur­gio Kun­či­no kū­ry­bą. Al­ber­tas An­ta­na­vi­čius-Šeks­py­ras sa­vo at­lie­ka­mo­mis dai­no­mis vir­pi­no ku­ror­tie­čių sie­los sty­gas, ypač jam dė­kin­gi už dai­ną „Vyš­nia ant tor­to“, kaip jis pats ra­šo: „Al­do­nos Juo­džiu­ky­nie­nės ir Al­ber­to „kok­tei­lis“, skir­tas Ku­ror­to šven­tei“.

Šią dai­ną ku­ror­tie­čiai pri­ėmė bi­su, yra pa­svars­ty­mų, kad gal­būt ji taps Ku­ror­to him­nu. Vi­są sek­ma­die­nio po­pie­tę ku­ror­tie­čiai ben­dra­vo, da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais ir dė­ko­jo Ku­ror­to ak­ty­vis­tams už la­bai lauk­tą pras­mės ir jau­du­lio ku­pi­ną die­ną.

Pir­mo­sios ku­ror­to die­nos or­ga­ni­za­to­riai nuo­šir­džiai dė­ko­ja šven­tės rė­mė­jui gar­bin­gam ver­sli­nin­kui ku­ror­tie­čiui Vla­dis­la­vui Gu­ne­vi­čiui, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai, sky­ru­siai lė­šų ben­druo­me­nių stip­ri­ni­mui, Aly­taus kraš­to laik­raš­čiui „Aly­taus nau­jie­nos“, Aly­taus ra­di­jui „FM99“, Dzū­ki­jos te­le­vi­zi­jai.

Pro­jek­to „Ben­druo­me­nė kaip šei­ma“, įgy­ven­di­na­mo kar­tu su Aly­taus cen­tro ben­druo­me­ne, da­ly­vių dar lau­kia Vaiž­gan­to 100-me­čio mi­nė­ji­mas, ku­ris bus or­ga­ni­zuo­ja­mas J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je, bei kon­fe­ren­ci­ja drau­ge su Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­mi.

 

Šven­tės da­ly­vių įspū­džiai

Ais­tė Pil­ko­ny­tė, Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos vie­na iš „Fa­ce­bo­o­ko“ tin­kla­raš­ti­nin­kų, sa­va­no­rė: „Ku­ror­to šven­tė­je da­ly­va­vau pir­mą kar­tą. Kar­tu su drau­ge Ga­bi­ja Ba­ny­te mums te­ko gar­bė neš­ti Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos vė­lia­vą, dirb­ti re­gist­ruo­jant da­ly­vius, ku­rių Ni­jo­lės ir Vy­tau­to Ko­les­ni­ko­vų kie­me­ly­je bu­vo per šim­tą. Jau­čiau­si ypa­tin­ga, kad to­kį svar­bų da­ly­ką pa­ti­kė­jo mums. Kaip nie­kad jau­čiau­si esan­ti Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos da­li­mi. Jei­gu ma­nęs pa­klaus­tų, kur aš gy­ve­nu, iš­di­džiai at­sa­ky­siu – Ku­ror­te.“

 

As­ta Ka­pu­čins­kie­nė iš Pa­ne­vė­žio: „Džiau­giuo­si, kad man te­ko da­ly­vau­ti pir­mo­jo­je Ku­ror­to šven­tė­je. Šiuo me­tu gy­ve­nu Pa­ne­vė­žy­je. Ma­no švie­saus at­mi­ni­mo tė­ve­liai mo­ky­to­jai Juo­zas ir Vla­dis­la­va Au­gus­taus­kai Ku­ror­te gy­ve­no nuo 1951 me­tų. Tai­gi, ma­no vai­kys­tė su se­sė­mis Jū­ra­te ir Ni­jo­le pra­bė­go J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je. Man Ku­ror­tas – tai kve­pian­tys že­muo­gė­mis pu­šy­nai, se­na­sis plia­žas, Ne­mu­no pa­kran­tės, Dai­li­dės eže­rė­lis, Mies­to so­das. Sma­gu, kad da­bar tė­viš­kė­je įlei­do šak­nis ma­no duk­ra Jus­ti­na su šei­ma. Ji en­tu­zias­tin­gai įsi­trau­kė į Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos veik­lą. Se­niū­nai­ti­ja gy­vuo­ja vos me­tus, o kiek daug dar­bų jau nu­veik­ta: yra her­bas, vė­lia­va. Ku­ror­tas at­gy­ja, ku­ria­si vie­nin­ga ben­druo­me­nė, ku­riai yra svar­bu Ku­ror­to is­to­ri­ja, tra­di­ci­jos, žmo­nės. Šven­tė­je ju­tau vir­pu­lį šir­dy­je klau­sy­da­ma po­ezi­jos ir dai­nų apie Aly­tų, Ku­ror­tą. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju už nuo­sta­bią šven­tę ir Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jai lin­kiu nau­jų idė­jų, min­čių ir kū­ry­bi­nės sėk­mės. Iš tik­rų­jų – KU­ROR­TAS GY­VAS!!!“

V. Ku­dir­kos gat­vės gy­ven­to­ja Ina Ba­niu­ly­tė: „Va­sa­rai bai­gian­tis Ku­ror­to gy­ven­to­jai pa­ty­rė ma­lo­nų vi­sų gat­vių žmo­nių su­si­bū­ri­mą. Tur­būt tai vyks­ta ne­daž­nai, kai gy­ven­da­mi be­veik ša­lia ma­žai ži­no­me vie­nas apie ki­tą.

Ger­bia­mos mū­sų se­niū­nai­tės dė­ka su­si­rin­ko­me tam, kad pa­jus­tu­me šio ypač gra­žaus Aly­taus mies­to ra­jo­no gy­ven­to­jų ben­dra­vi­mą. Man at­ro­do, kad vi­sas ren­gi­nys vy­ko taip nuo­šir­džiai, dzū­kiš­ko­je dva­sio­je, kad ta­po­me la­bai ar­ti­mi, su­ži­no­jo­me, jog Ku­ror­to ra­jo­ne gy­ve­na ne­ma­žai jau­ni­mo, ku­ris, su­pran­ta­ma, yra se­nų­jų aly­tiš­kių dar­bų tę­sė­jas.

To­kios jau­kios po­pie­tės me­tu no­ri ne­no­ri pri­si­mi­nėm ir se­nuo­sius, jau iš­ėju­sius ku­ror­tie­čius. O dau­ge­lio jų bū­ta įdo­mių, pro­tin­gų, vi­suo­me­niš­kų ir drau­giš­kų žmo­nių. Tai Vy­dū­nai, Sve­ti­kai, Vidz­be­liai, Pet­ruš­ke­vi­čiai, Vo­sy­liai, Kli­ma­vi­čiai, Pa­vi­lo­niai, Kun­či­nai, Mu­lers­kai, Pin­kai­čiai, Stri­maus­kai, Ta­mu­le­vi­čiai, Gu­dai­čiai, Če­pu­kai­čiai... Ach, dar ne vi­sus pa­mi­nė­jau, at­leis­ki­te...

Po to­kio gra­žaus su­si­ti­ki­mo ky­la ir daug gra­žių min­čių: pir­miau­sia, žūt­būt rei­kia puo­se­lė­ti ir my­lė­ti miš­ką, ku­ris taip nuo­sta­biai įsi­lie­ja į Aly­taus mies­tą, ku­rį vi­sų lai­kų va­do­vai sau­go­jo net ta­da, kai bu­vo vi­sos „są­ly­gos“ miš­ką su­nai­kin­ti var­dan pra­mo­nės ir mies­to plėt­ros pla­nų.

Bū­tų la­bai sma­gu, kad nau­jie­ji Ku­ror­to gy­ven­to­jai su­si­pa­žin­tų su se­nai­siais, kad jaus­tu­me di­des­nę at­sa­ko­my­bę už to­les­nį Ku­ror­to kles­tė­ji­mą.

Mies­to sa­vi­val­dy­bė tik­rai ga­lė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio šiai mies­to da­liai pri­žiū­rė­ti ir gra­žin­ti. Ma­nau, kad tu­rė­da­mi to­kią veik­lią Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos ben­druo­me­nę tap­si­me tik­rais Ku­ror­to ir vi­so Aly­taus mies­to pat­rio­tais.“

Ku­ror­to se­niū­nai­ti­jos inf

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.