Kokie buvo 2024-ieji

Kaip 2024-uosius vertina alytiškiai? „Alytaus naujienų“ žurnalistės Aldona Kudzienė, Alma Mosteikaitė ir Saulė Pinkevičienė pakalbino miesto ir rajono žmones.

Laura: „Nuoširdžiai tikiu, kad žmonių gerumas sugrįžta su kaupu“

Laura Misiukevičiūtė (nuotr.), labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Alytaus skyriaus koordinatorė:
„Vienas didžiausių 2024-ųjų iššūkių, o kartu ir džiaugsmų, pakeitusių „Maisto banko“ veiklą, – atiduotuvių atidarymas. Jos iš esmės pakeitė „Maisto banko“ veiklos principą visoje Lietuvoje, žmonėms nebereikia laukti prie sandėlių atsiimti jau supakuotų maisto produktų, atėję į atiduotuves jie priimami į šiltas ir jaukias patalpas, kuriose tarsi mažoje parduotuvėlėje gali rinktis tai, ko patys nori. Atiduotuvės stipriai pakeitė ir „Maisto banko“ veiklą Alytuje. Jei prieš daugiau nei metus, mes kaip skyrius, tik pradėjome pirmuosius žingsnius mieste, ir kaip vietinė organizacija buvome mažai žinomi, šiemet įvyko milžiniškas proveržis. Šiuo metu Alytaus skyrius remia 4300 sunkiau gyvenančių žmonių.
Džiaugiamės, kad turime būrį nuolatinių savanorių, prie mūsų veiklų noriai prisijungia vietinių Alytaus mokyklų moksleiviai su mokytojais. Vis didėjanti puiki Alytaus „Maisto banko“ savanorių bendruomenė yra didžiausias mūsų pasiekimas. Bendruomenė, kurioje telpa maži ir dideli, kuri supranta apie pagalbos svarbą, atjaučia, nieko neteisia. Juk prašyti išties daug sunkiau nei duoti. Čia alytiškiai renkasi ir tam, jog kovotų su maisto švaistymų, kad kiekvienas savo prisidėjimu parodytų, jog geras maistas gali būti išsaugotas ir virsti ne atlieka, o taip reikalinga, oria pagalba. Labai didžiuojamės ir esame be galo dėkingi kiekvienam prie „Maisto banko“ veiklos prisidėjusiam alytiškiui. Nuoširdžiai tikiu, kad žmonių gerumas sugrįžta su kaupu. Labai tikiuosi, jog ir toliau sklandžiai vykdysime savo veiklą, daugiau bendradarbiausime su ūkininkais ir išsaugosime dar daugiau maisto.“

Audrius: „pradėjome vienytis po nauju stogu“

Birželį įsikūrė Alytaus regiono pramonės ir verslo asociacija, jos prezidentu tapo Dzūkijos sostinėje veikiančios, baldus parduotuvėms ir viešbučiams gaminančios bendrovės „Tankos“ savininkas Audrius Dailidonis. 

Būtent šį faktą Audrius įvardija, kaip išskirtinį šiais metais jo gyvenime: „Asociaciją įkūrėme paskatinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos, nes Alytaus krašte nebuvo aktyviai veikiančio jos padalinio. Birželį, kai įkūrėme asociaciją, turėjome septinis narius, dabar – jau keturiolika. Tai Alytaus miesto ir Alytaus rajono įmonės bei viena iš Lazdijų rajono. Mūsų nariai gauna daug reikalingos ir naudingos informacijos iš jau 35-erius metus veikiančios Pramonininkų konfederacijos.“

A. Dailidonis sako, kad Alytaus regiono įmones siekianti suvienyti asociacija gali prisidėti prie regiono ekonomikos kilimo, taip pat jos tikslas – kurti stiprią verslo bendruomenę mūsų krašte.  Asociacijos prezidento teigimu, dabar ekonominiai skaičiai Alytaus apskrityje nėra džiuginantys: čia sukuriama tik 2,8 proc. bendro šalies vidaus produkto (BVP), pagal tai iš dešimties Lietuvos apskričių Alytaus apskritis yra devintoje vietoje, po jos – tik Tauragės apskritis, mus aplenkusios Marijampolės ir Telšių apskritys.

Anot Audriaus, BVP yra  vienas svarbiausių rodiklių ekonomikoje ir Alytaus apskrityje dėl  jo pagerinimo reikia padirbėti: „Tačiau reikia pastebėti, kad  šiais metais ekonomika ir eksportas augo visoje šalyje. Jų lėtas, stabilus augimas fiksuotas ir Alytaus regione. Tad yra vilčių padidinti BVP rodiklį mūsų krašte. Manau, kad ir asociacija galės prie to prisidėti.“

Rolandas: „Sportuoti Alytuje gera“

Rolandas Baranauskas, Alytaus apskrities neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubo „Alytupis“ vadovas:

„2024-aisiais dalyvavome 8 šalies neįgaliųjų čempionatuose, iškovojome 15 apdovanojimų, taip pat startavome 8 šalies ir tarptautinėse šaudymo iš lanko sveikųjų varžybose, iškovoti 9 apdovanojimai.

Nueinantys metai dosnūs laimėjimais buvo ir man asmeniškai: Lietuvos sveikųjų šaudymo iš lanko čempionate, mišrių porų Lietuvos čempionate, komandinėje rungtyje pelnyta antroji vieta. Tapau Baltijos šalių šaudymo iš lanko sveikųjų čempionu asmeninėje įskaitoje, mišrių porų rungtyje buvome pirmos ir trečios vietų laimėtojais, o tarptautinėse šaudymo iš lanko sveikųjų varžybose „Klaipėdos taurė“ – varžybų nugalėtojas.

Ir 2025 metais planuojame garsinti Alytaus ir Lietuvos vardą, tęsti pradėtus darbus, siekti sportinio meistriškumo, užimtumo ir tolimesnio bendradarbiavimo organizuojant treniruotes neįgaliesiems vaikams.

Alytuje sportuoti neįgaliesiems tikrai buvo gera.“

Leonilė: „Linkiu daugiau pakantumo vieni kitiems“

Visuomenininkė Leonilė Tretiak: 

„Metai man buvo kovingi, karingi ir labai sunkūs, nes drauge su kitais tėveliais pasipriešinome švietimo pertvarkai, kai buvo naikinama priešmokyklinukų grupė, kurią lankė mano sūnus. Teko keliauti į mokyklą. Pasirinkom Dainavos progimnaziją, radom nuostabią priešmokyklinukų mokytoją Liną. Sūnui adaptacija ir keli mėnesiai buvo labai sunkūs. Supratau, kad prieš politikų sprendimus nepakovosi. Nėra žmonių vienybės, visuomenė abejinga darželių problemoms. Aš bijau, kad kitais metais bus sunaikintos likusios priešmokyklinukų grupės. Bijau, kad per kitus penkerius metus bus uždaryti keli darželiai.

Noriu palinkėti Alytaus miesto valdžiai kitais metais pagaliau atsižvelgti į žmonių nuogąstavimus, linkiu įsiklausyti į jų problemas, o alytiškiams – džiaugtis, tuo ką turi, linkiu daugiau pakantumo vieni kitiems.“

Arūnas: „Idėjų, nevaržomų kultūros finansavimo“

Menininkas, pedagogas Arūnas Vaitkus: 

„Mano požiūriu, 2024 metais išskirtiniai yra patys alytiškiai. Jie – bene labiausiai į kultūrinį gyvenimą įsitraukiantys Lietuvos gyventojai, šalia jų rikiuojasi kauniečiai ir klaipėdiečiai, o tai jau nemažas išskirtinumas! Šiai metais vėl nudžiugino tradicinis „Com.media“ tarptautinis teatrų festivalis, ,,Imbierų vakarai“ J. Kunčino viešojoje bibliotekoje, medžio skulptūrų simpoziumas Anzelmo Matučio parke, dailės parodos audiovizualiųjų menų centre (Alytaus sinagogoje) ir, be abejo, brolių Algirdo ir Remigijaus Gateveckų  moderni skulptūra „Skubėk lėtai“. Ko tikiuosi iš ateinančių? Galbūt gerų, tvarių idėjų įgyvendinimo, nevaržant kultūros finansavimo.“

Arūnas: „Žuvinto pelkėse braidė egzotiški paukščiai“

Gamtoje kiekvienas rastume kažkokį metų išskirtinumą, bet išskirti vieną yra nelengva. Vis tik mažai kas ginčysis, jog neatkreipti dėmesio į šilčiausius metus, kokie kad buvo 2024-ieji Dzūkijoje, būtų neteisinga.  Meteorologinės suvestinės liudija, kad praėję metai visoje Lietuvoje dviem laipsniais buvo šiltesni už klimato normą, o Dzūkijoje – dar gerokai šilčiau, apie 4 laipsnius nei įprasta. 
Metai buvo kur kas sausesni. Kritulių kiekis, ypač antroje metų pusėje, gerokai mažesnis nei įprasta. Gerai, kad apsieita be didelių sausrų, nors upeliai liko vos čiurlenantys. 

Karščio ir sausrų išvargintas egles be gailesčio graužė vabalai tipografai, o miškininkai skubėjo iškirsti kiek įmanoma daugiau pažeisto miško.  Iki žemiausių bet kada išmatuotų lygių nukrito vandens lygis pelkėse, kaime daug kur išdžiūvo šuliniai. Metų pradžioje tik sausis buvo lietuviškas, o žiema susitraukė iki pusantro mėnesio. Pavasarį gamtos stebėtojai registravo ankstyviausius augalų vegetacijos, paukščių parskridimo rekordus, kai kovo pabaigoje Druskininkuose registruoti 22 laipsniai šilumos, tos datos dažniausiai buvo dviem savaitėmis ar daugiau ankstyvesnės nei įprasta.

Tas pats ir su rudeniu ar žiema, kuri iki Naujųjų –  2025 metų taip ir neatėjo. Iki Naujųjų Žuvinto ežeras buvo užšąlęs vos tris dienas, o dabar besisupantys bangose ančių, žąsų, gulbių būreliai manęs visai nebestebina. Kaip ir dešimtys paukščių rūšių, kurios turėtų būti seniai išskridę žiemoti, bet vis dar yra čia. Šiemet paukščių stebėtojai registravo kaip niekad daug pietinių užskrendančių rūšių. Žuvinto biosferos rezervato pelkėse braidė ir ibiškasis garnys, ilgakojis kojūkas – tokios rūšys anksčiau atrodė per daug egzotiškos mūsų kraštui.

Kas žino, ar tie pasikeitimai neprimena įžangos į šilčiausio poledyninio klimato laikotarpį – Atlantį (prieš 7 – 5 tūkstančius metų), kai mūsų kraštuose didžiąją miškų dalį sudarė lapuočiai, ypač plačialapiai - liepos, ąžuolai, bukai ir guobos, buvo aptinkamos visai kitos augalų ir gyvūnų rūšys;. Ar neteks mums perbraižyti biogeografinių žemėlapių zonų ribų, priskiriant Lietuvą tipiškam Vidurio Europos regionui. 

Prisimenant nueinančius metus, negali pamiršti gerų darbų Dzūkijos gamtos išsaugojimui, prie kurių labai daug prisidėjo visuomenė – ministrų kabinetas pritarė Punios šilo gamtinio rezervato ploto didinimui, o stumbro klajūno, apie kurį daug rašė „Alytaus naujienos“, nušovimas, atrodo, atidėtas neapibrėžtam laikui.

Arūnas Pranaitis, Ornitologas, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis specialistas

Meilė: „Jauni mokytojai, kur jūs?“

Etikos mokytoja, profsąjungietė Meilė Platūkienė: 

„Metai baigiasi – problemos lieka.  Mokytojų trūksta – dalį pamokų veda ne specialistai, kas mažina ugdymo kokybę. Kiti mokytojai grąžinami iš pensijos, tačiau tai tik laikinas sprendimas. Nepakankamai dėmesio skiriama naujų mokytojų pritraukimui.
Trūksta kompensavimo modelių – mokytojai, atvykstantys iš kitų rajonų, nesulaukia finansinės paramos, kokia taikoma kai kuriose kitose savivaldybėse. Tai riboja galimybes pritraukti ypatingai jaunus specialistus.

Mokiniai su specialiaisiais poreikiais negali gauti tinkamos pagalbos. Neefektyvūs sujungimai – švietimo įstaigų sujungimas, kuris turėjo sutaupyti resursų, to nepadarė. Be aiškios strategijos šie sprendimai nesukuria ilgalaikės naudos. Nėra jaunų specialistų pritraukimo programos – miestas nesiūlo stipendijų, pradinio būsto nuomos subsidijų ar kitų iniciatyvų, galinčių pritraukti jaunus pedagogus.
Tikimės, kad 2025 m. bus sukurta programa su finansinėmis ir socialinėmis paskatomis naujiems mokytojams.“

Luko metai: sužadėtuvės, politiniai pasiekimai ir augantis ūkis

Vilniaus universitete verslo ir teisės studijas baigęs jauniausias Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Lukas Grigaravičius, paklaustas, kuo jam buvo išskirtiniai šie besibaigiantys metai, pirmiausia pradeda kalbą nuo jam labai sėkmingo debiuto dabartiniuose Seimo rinkimuose. Daugiamandatėje apygardoje vienos partijos kandidatų sąraše jis buvo 126-as, tačiau rinkėjai pakylėjo į 46-ą vietą. 

„Pasitikrinau žmonių pasitikėjimą, prieš Seimo rinkimus aplankiau didelę dalį Alytaus rajono gyventojų, pamačiau, kuo jie gyvena, kokius lūkesčius turi ne tik savivaldos, bet ir respublikiniu lygmeniu“, – sakė Lukas, kuris dabartiniuose savivaldos rinkimuose į Alytaus rajono tarybą taip pat buvo gerai išreitinguotas, iš 50-os vietos į 8-ą, atstovaujamos tos pačios partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše.

...

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14060-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas