Kaip beveik 60 tonų akmuo atsirado Butrimonių aikštėje? (FOTO) (0)

Laiką reikia atsukti 45 metais atgal
Algimantas Pangonis per visą savo gyvenimą iš Alytaus rajono niekada nebuvo toli nuklydęs. Išskyrus tą laiką, kai mokėsi agronomijos tuometėje Žemės ūkio akademijoje.
Gimė Simno krašte, Navininkų kaime. Tuomečiame Santaikos kolūkyje atliko visas praktikas. Kadangi mokytų žmonių tais laikais buvo nedaug, tuoj po baigtų mokslų išrinktas ir paskirtas pirmininku viename kolūkyje Butrimonių krašte, o jis netrukus įgijo šio miestelio pavadinimą. Ir pastarasis žingsnis Algimanto darbinėje veikloje žengtas lygiai prieš 55-erius metus. Tai buvo vienas pirmųjų kolūkių Butrimonių krašte, jis tada priklausė Jiezno rajonui, dabar šis miestas yra Prienų rajone.
Algimanto atmintyje – Butrimonyse pastatyti gyvenamieji individualūs namai ir daugiabučiai, fermos, mechaninės dirbtuvės, ambulatorija, mokykla, vaikų darželis, numelioruoti laukai.
Būtent melioruojant laukus netoli Butrimonių esančiame Plasapninkų kaime ir buvo aptiktas šio miestelio istorinėje trikampėje aikštėje stovintis akmuo.
„Turėjome tris tiesiog nepakeičiamus artojus – Petrą Patinską, Juozą Kamblevičių ir Bujanauską, jo vardo neprisimenu, iš Plasapninkų. Dirbdami laukus po melioracijos ir radę didelius akmenis visada mums pranešdavo, nes žinojo, kad jų ieškome aplinkai papuošti ar kažkokiam paminklui pastatyti. Taip atsitiko ir su didžiuoju akmeniu, kuris yra Butrimonių aikštėje, ir su kitais, pavyzdžiui, pastatytais prie dirbtuvių. Gaila, bet šių darbščių artojų jau nėra tarp mūsų, jie jau amžinybėje“, – pasakojo Algimantas.
Miestelio aikštės akmuo Plasapninkų laukuose buvo rastas ir atkastas, kai Butrimonių kolūkiui dar vadovavo A.Pangonis, atvežtas į aikštę irgi tais pačiais 1979 metais, bet Algimantas jau buvo išsiųstas pirmininkauti ūkiui Ūdrijoje. Ir taip atsitiko prieš 45 metus.
Nuo Butrimonių A.Pangonis nebuvo nutolęs, vadovavo tarpūkiniam susivienijimui, kuris statė Butrimonių paukštyną. Čia jis nuolat lankėsi ir žinojo didžiojo akmens atgabenimo į aikštę istoriją.
Kodėl sumąstyta atvežti į aikštę?
„Tada ir kolūkio specialistams, ir rajono vadovams kilo mintis tą didelį atkastą akmenį iš Plasapninkų laukų atvežti į Butrimonių aikštę. Jis buvo tikrai įspūdingo dydžio. Nors pasverti tada nebuvo kuo ir net mintis nebuvo kilusi jį sverti, bet visi sutiko, kad tokių didelių šiame krašte – mažai. Kodėl sumąstyta atvežti į aikštę? Ogi galvota ne tik papuošti aikštę, bet ir kažkokį įvykį įamžinti iškalant raides ar pakabinant lentelę. Tačiau jokie užrašai tais laikais ant akmens nebuvo iškalti, nes tiesiog nebuvo apsispręsta, kokiai atminčiai skirti šį akmenį“, – mintimis dalijosi Algimantas.
O akmenį ant metalinio lakšto į miestelio centrą iš laukų partempė galingas tuomečio Butrimonių paukštyno buldozeris. Jis buvo pastatytas su keliu Onuškis – Butrimonys – Punia besiribojančioje aikštės pusėje.
1999 metais minint šio miestelio 300 metų jubiliejų, ant akmens užrašą „Kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ iškalė kraštietis skulptorius, Alytaus rajono garbės pilietis Antanas Kmieliauskas su broliu Jeronimu, dabar jie jau abu mirę.
Akmuo minėtoje Butrimonių aikštės vietoje stovėjo iki 2018 metų, kuomet prasidėjo jos rekonstrukcija. Tada perkeltas į kitą aikštės pusę – ties įėjimu į Kultūros namus. Čia iki aikštės rekonstrukcijos buvo atviras priešgaisrinis vandens rezervuaras – baseinas.
Būtent akmens perkėlimo metu paaiškėjo, kad jis sveria 58 tonas. Tai užfiksavo akmenį perkėlusi technika.
Akmenys nuo dirbtuvių – privačiame muziejuje
Ne vienas laukų riedulys iš Plasapninkų melioruotų laukų buvo atvežtas į tuomečio Butrimonių kolūkio mechanines dirbtuves anksčiau, nei didysis akmuo iš to pačio kaimo į Butrimonių aikštę.
„Ir tam buvo proga. Artėjo respublikinis technikos kiemų seminaras, kurį turėjome surengti Butrimonyse. Galvojome, kaip papuošti mūsų tokį kiemą. Pažinojau darbštų, prie meno linkusį Vaclovą Jankauską iš kaimyninio Eičiūnų kaimo. Pasikviečiau jį tapti dirbtuvių vedėju prieš pat respublikinį seminarą“, – apie pasiruošimą respublikiniam renginiui, Butrimonių kolūkiui atnešusiam trečią vietą šalyje aiškino A.Pangonis.
Tuo metu prie technikos kiemo atsirado akmuo su kaltiniu užrašu „Mechaninės dirbtuvės“, o pačiame kieme – ant akmenų puikavosi skardinis, tvarką prižiūrintis velnias. Metalo darbus atliko kolūkio tekintojas Paplauskas, kurio vardo Algimantas taip pat neprisimena.
O kas įdomiausia Butrimonių kolūkio mechaninių dirbtuvių akmenų istorijoje – jie visi su kaltiniais dirbiniais atsidūrė...
Daugiau apie tai skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14005 numeryje.
© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma
℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *
* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis.
Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt
Informacija telefonu 060444141
Komentarai
Palikite savo komentarą