Kaip beveik 60 tonų ak­muo at­si­ra­do But­ri­mo­nių aikš­tė­je? (FOTO)

Lai­ką rei­kia at­suk­ti 45 me­tais at­gal

Al­gi­man­tas Pan­go­nis per vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą iš Aly­taus ra­jo­no nie­ka­da ne­bu­vo to­li nu­kly­dęs. Iš­sky­rus tą lai­ką, kai mo­kė­si ag­ro­no­mi­jos tuo­me­tė­je Že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je.

Gi­mė Sim­no kraš­te, Na­vi­nin­kų kai­me. Tuo­me­čia­me San­tai­kos ko­lū­ky­je at­li­ko vi­sas prak­ti­kas. Ka­dan­gi mo­ky­tų žmo­nių tais lai­kais bu­vo ne­daug, tuoj po baigtų mokslų iš­rink­tas ir pa­skir­tas pir­mi­nin­ku vie­na­me ko­lū­ky­je But­ri­mo­nių kraš­te, o jis ne­tru­kus įgi­jo šio mies­te­lio pa­va­di­ni­mą. Ir pas­ta­ra­sis žings­nis Al­gi­man­to dar­bi­nė­je veik­lo­je ženg­tas ly­giai prieš 55-erius me­tus. Tai bu­vo vie­nas pir­mų­jų ko­lū­kių But­ri­mo­nių kraš­te, jis ta­da pri­klau­sė Jiez­no ra­jo­nui, da­bar šis mies­tas yra Prie­nų ra­jo­ne.

Al­gi­man­to at­min­ty­je – But­ri­mo­ny­se pa­sta­ty­ti gy­ve­na­mie­ji in­di­vi­du­a­lūs na­mai ir dau­gia­bu­čiai, fer­mos, me­cha­ni­nės dirb­tu­vės, am­bu­la­to­ri­ja, mo­kyk­la, vai­kų dar­že­lis, nu­me­lio­ruo­ti lau­kai.

Bū­tent me­lio­ruo­jant lau­kus ne­to­li But­ri­mo­nių esan­čia­me Pla­sap­nin­kų kai­me ir bu­vo ap­tik­tas šio mies­te­lio is­to­ri­nė­je tri­kam­pė­je aikš­tė­je sto­vin­tis ak­muo. 

„Tu­rė­jo­me tris tie­siog ne­pa­kei­čia­mus ar­to­jus – Pet­rą Pa­tins­ką, Juo­zą Kam­ble­vi­čių ir Bu­ja­naus­ką, jo var­do ne­pri­si­me­nu, iš Pla­sap­nin­kų. Dirb­da­mi lau­kus po me­lio­ra­ci­jos ir ra­dę di­de­lius ak­me­nis vi­sa­da mums pra­neš­da­vo, nes ži­no­jo, kad jų ieš­ko­me ap­lin­kai pa­puoš­ti ar kaž­ko­kiam pa­min­klui pa­sta­ty­ti. Taip at­si­ti­ko ir su di­džiuo­ju ak­me­niu, ku­ris yra But­ri­mo­nių aikš­tė­je, ir su ki­tais, pa­vyz­džiui, pa­sta­ty­tais prie dirb­tu­vių. Gai­la, bet šių darbš­čių ar­to­jų jau nė­ra tarp mū­sų, jie jau am­ži­ny­bė­je“, – pa­sa­ko­jo Al­gi­man­tas.

Mies­te­lio aikš­tės ak­muo Pla­sap­nin­kų lau­kuo­se bu­vo ras­tas ir at­kas­tas, kai But­ri­mo­nių ko­lū­kiui dar va­do­va­vo A.Pan­go­nis, at­vež­tas į aikš­tę ir­gi tais pa­čiais 1979 me­tais, bet Al­gi­man­tas jau bu­vo iš­siųs­tas pirmininkauti ūkiui Ūd­ri­jo­je. Ir taip atsitiko prieš 45 metus.
Nuo But­ri­mo­nių A.Pangonis ne­bu­vo nu­to­lęs, va­do­va­vo tar­pū­ki­niam su­si­vie­ni­ji­mui, ku­ris sta­tė But­ri­mo­nių paukš­ty­ną. Čia jis nuo­lat lan­kė­si ir ži­no­jo di­džio­jo ak­mens at­ga­be­ni­mo į aikš­tę is­to­ri­ją.

Kodėl sumąstyta atvežti į aikštę?

„Ta­da ir ko­lū­kio spe­cia­lis­tams, ir ra­jo­no va­do­vams ki­lo min­tis tą di­de­lį at­kas­tą ak­me­nį iš Pla­sap­nin­kų lau­kų at­vež­ti į But­ri­mo­nių aikš­tę. Jis bu­vo tik­rai įspū­din­go dy­džio. Nors pa­sver­ti ta­da ne­bu­vo kuo ir net min­tis ne­bu­vo ki­lu­si jį sver­ti, bet vi­si su­ti­ko, kad to­kių di­de­lių šia­me kraš­te – ma­žai. Ko­dėl su­mąs­ty­ta at­vež­ti į aikš­tę? Ogi gal­vo­ta ne tik pa­puoš­ti aikš­tę, bet ir kaž­ko­kį įvy­kį įam­žin­ti iš­ka­lant rai­des ar pa­ka­bi­nant len­te­lę. Ta­čiau jo­kie už­ra­šai tais lai­kais ant ak­mens ne­bu­vo iš­kal­ti, nes tie­siog ne­bu­vo ap­si­spręs­ta, ko­kiai at­min­čiai skir­ti šį ak­me­nį“, – min­ti­mis da­li­jo­si Al­gi­man­tas.

O ak­me­nį ant me­ta­li­nio lakš­to į mies­te­lio cen­trą iš lau­kų par­tem­pė ga­lin­gas tuo­me­čio But­ri­mo­nių paukš­ty­no bul­do­ze­ris. Jis bu­vo pa­sta­ty­tas su ke­liu Onuš­kis – But­ri­mo­nys – Pu­nia be­si­ri­bo­jan­čio­je aikš­tės pu­sė­je. 

1999 me­tais mi­nint šio mies­te­lio 300 me­tų ju­bi­lie­jų, ant ak­mens už­ra­šą „Ko­vo­ju­siems už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę“ iš­ka­lė kraš­tie­tis skulp­to­rius, Aly­taus ra­jo­no gar­bės pi­lie­tis An­ta­nas Kmie­liaus­kas su bro­liu Je­ro­ni­mu, da­bar jie jau abu mi­rę.

Ak­muo mi­nė­to­je But­ri­mo­nių aikš­tės vie­to­je sto­vė­jo iki 2018 me­tų, kuo­met pra­si­dė­jo jos re­konst­ruk­ci­ja. Ta­da per­kel­tas į kitą aikš­tės pusę – ties įė­ji­mu į Kul­tū­ros na­mus. Čia iki aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos bu­vo at­vi­ras prieš­gais­ri­nis van­dens re­zer­vu­a­ras – ba­sei­nas. 

Bū­tent ak­mens per­kė­li­mo me­tu pa­aiš­kė­jo, kad jis sve­ria 58 to­nas. Tai už­fik­sa­vo ak­me­nį per­kė­lu­si tech­ni­ka.

Ak­me­nys nuo dirb­tu­vių – pri­va­čia­me mu­zie­ju­je

Ne vie­nas lau­kų rie­du­lys iš Pla­sap­nin­kų me­lio­ruo­tų lau­kų bu­vo at­vež­tas į tuo­me­čio But­ri­mo­nių ko­lū­kio me­cha­ni­nes dirb­tu­ves anks­čiau, nei di­dy­sis ak­muo iš to pa­čio kai­mo į But­ri­mo­nių aikš­tę.

„Ir tam bu­vo pro­ga. Ar­tė­jo res­pub­li­ki­nis tech­ni­kos kie­mų se­mi­na­ras, ku­rį tu­rė­jo­me su­reng­ti But­ri­mo­ny­se. Gal­vo­jo­me, kaip pa­puoš­ti mū­sų to­kį kie­mą. Pa­ži­no­jau darbš­tų, prie me­no lin­ku­sį Vac­lo­vą Jan­kaus­ką iš kai­my­ni­nio Ei­čiū­nų kai­mo. Pa­si­kvie­čiau jį tap­ti dirb­tu­vių ve­dė­ju prieš pat res­pub­li­ki­nį se­mi­na­rą“, – apie pa­si­ruo­ši­mą res­pub­li­ki­niam ren­gi­niui, But­ri­mo­nių ko­lū­kiui at­ne­šu­siam tre­čią vie­tą ša­ly­je aiš­ki­no A.Pan­go­nis.

Tuo me­tu prie tech­ni­kos kie­mo at­si­ra­do ak­muo su kal­ti­niu už­ra­šu „Me­cha­ni­nės dirb­tu­vės“, o pa­čia­me kie­me – ant ak­me­nų pui­ka­vo­si skar­di­nis, tvar­ką pri­žiū­rin­tis vel­nias. Me­ta­lo dar­bus at­li­ko ko­lū­kio te­kin­to­jas Pa­plaus­kas, ku­rio var­do Al­gi­man­tas taip pat ne­pri­si­me­na.

O kas įdo­miau­sia But­ri­mo­nių ko­lū­kio me­cha­ni­nių dirb­tu­vių ak­me­nų is­to­ri­jo­je – jie vi­si su kal­ti­niais dir­bi­niais at­si­dū­rė...

Daugiau apie tai skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14005 numeryje.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt

Informacija telefonu 060444141