Ką ki­ne ga­li­ma veik­ti nak­tį ir dar per Ve­ly­kas?

– Ka­dai­se ki­ne „Dai­na­va“  vy­ko re­po, brei­ko va­ka­rė­lis, bu­vo ro­do­mas te­ma­ti­kai tin­ka­mas fil­mas. Kaip su­ma­nė­te po il­ges­nės per­trau­kos pa­siū­ly­ti įdo­mes­nį for­ma­tą – nak­ti­nį et­no­kul­tū­ros va­ka­rė­lį?

– Kaip ži­nia, Aly­taus ki­no te­at­ras ne­už­il­go už­si­da­ro re­mon­tui ir tai mums ge­ras su­ta­pi­mas. Tu­riu ome­ny­je, kad ga­li­me kaž­ką iš­sig­ręž­ti, pa­ka­bin­ti ir pa­na­šiai. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad po re­konst­ruk­ci­jos ki­ne atsiras dar dau­giau ga­li­my­bių įvai­riems ren­gi­niams, nes šiuo me­tu net­gi nė­ra tri­fa­zio elek­tros įva­do. Pa­na­šių „Why pe­op­le dan­ce“ va­ka­rė­lių Aly­tu­je esa­me or­ga­ni­za­vę Stik­li­nia­me pa­sta­te ir ki­tur, bet vi­są lai­ką dai­rė­mės ne­stan­dar­ti­nės erd­vės. Ki­nas pa­si­ro­dė tin­ka­ma vie­ta, ži­no­ma, įde­da­me daug dar­bo į in­fra­struk­tū­rą, pa­pil­do­mi tu­a­le­tai, ap­švie­ti­mas, sten­gia­mės pa­sirengti renginiui kuo to­bu­liau. 

– Ar sun­ku bu­vo gau­ti lei­di­mą ne­įpras­to for­ma­to ren­gi­niui kul­tū­ros įstai­gos erd­vė­je?

– La­bai  džiau­giuo­si, kad ir mies­to sa­vi­val­dy­bė, ir ki­no te­at­ro ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­ta­rė idė­jai, ku­rią ap­vil­ko­me į gra­žų rū­bą ir ti­ki­mės, jog rei­kės an­tro se­an­so, tai yra kon­cer­to. Nes bent jau į   pir­mą da­lį, fil­mą ir kon­cer­tą, vi­si no­rin­tys tur­būt ne­tilps, nes yra 170 vie­tų, ta­da jau nak­ti­nė da­lis, ant­ras dub­lis, šo­ki­nis for­ma­tas. Fo­jė tal­pi­na dau­giau žmo­nių. Gal­vo­ja­me, kad gal­būt įlei­si­me pa­pil­do­mai žmo­nių po ki­no se­an­so. 

Ren­gi­nys idė­ji­ne pras­me sėk­min­gai su­si­jun­gė po ve­ly­ki­ne dzū­kų et­no­kul­tū­ros šiuo­lai­ki­nių puo­se­lė­to­jų vė­lia­va, at­li­kė­jai – gy­ve­nan­tys Dzū­ki­jo­je ar ki­lę iš čia, iš­ei­viai, pa­vyz­džiui, Si­mas Sla­ba­čiaus­kas, da­bar dau­giau lai­ko pra­lei­džian­tis Is­pa­ni­jo­je. 

– Ne­kils pro­ble­mų dėl sau­gu­mo tvarkos?

– Vi­są lai­ką, kiek tik įma­no­ma, rū­pi­na­mės ren­gi­nių sau­gu­mu, aš pats vaikš­tau po sa­lę, tu­riu ra­di­jo ry­šį su ap­sau­ga. Tik­ri­na­me ki­še­nes. Bet rei­kia su­pras­ti, kad  svai­gi­ni­mo­si kul­tū­ra yra  vi­sa­me pa­sau­ly­je, gal iš­sky­rus Šiau­rės Ko­rė­ją, į ku­rią ne­si­ly­giuo­ja­me. Joks mies­tas to ne­iš­gy­ven­dins, vis­ko pa­si­tai­ko va­ka­rė­liuo­se, o si­tu­a­ci­jos spren­džia­mos, nie­ka­da ne­už­si­mer­ki, jei ma­tai, kad kaž­kas ne­ge­rai.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, pra­šau, apie plat­for­mą „Why pe­op­le dan­ce”. 

– Plat­for­ma, jei ofi­cia­liau, ją da­bar taip va­di­na­me, at­si­ra­do po le­gen­di­nės va­ka­rė­lių „Hou­sec­las­sics” ban­gos, po to, kai gro­ti pub­li­kai nu­sto­jo disk­žo­kė­jai (DJ) Po­vi­las (re­dak­ci­jos pa­sta­ba – Po­vi­las Dap­ke­vi­čius, šiuo me­tu „Ap­ple“ Bal­ti­jos ša­lių va­dy­bi­nin­kas) ir Mu­kas (vie­nas iš da­bar­ti­nių ry­šio ope­ra­to­riaus „Bi­tė” va­do­vų Au­ri­mas Ka­po­čius). „Why pe­op­le dan­ce“ užuo­maz­gos Aly­tu­je su­dy­go mums dar mo­kan­tis mo­kyk­lo­je. Į mū­sų va­ka­rė­lius at­va­žiuo­da­vo ir di­džė­jai iš už­sie­nio, o kaž­ka­da ir „Aly­taus nau­jie­nos“ ra­šė, kad vyks­ta nau­jas DJ ju­dė­ji­mas mies­te. Kai iš­si­skirs­tė­me, li­ko tam tik­ra tuš­tu­ma. Ją už­pil­dė „Why pe­op­le dan­ce”, gy­vuo­jan­ti jau apie 10 me­tų. Aly­tu­je ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­ja­me su Do­man­tu Šim­ku­mi, vi­sa ki­ta da­rau pats, tiek pri­žiū­riu plat­for­mą, tiek įra­šus. Iš­au­go­me iki tarp­tau­ti­nės plat­for­mos, ku­ri tu­ri se­kė­jų vi­suo­se kon­ti­nen­tuo­se.  Man ši veik­la yra ho­bis, kaip ir mu­zi­ka ap­skri­tai. Ma­no ma­ma dir­bo vi­ni­lo plokš­te­lių par­duo­tu­vė­je Aly­tu­je, vei­ku­sio­je ten, kur da­bar įsi­kū­ręs „Ka­vos skve­ras”. Tu­riu ma­mos vi­ni­lų ko­le­ci­ją, nuo Ba­cho iki Pres­lio, dau­gy­bę plokš­te­lių.

– „Why pe­op­le dan­ce“ žen­klas feis­bu­ko pa­sky­ro­je – uk­rai­nie­tiš­kų spal­vų. Gal ten­ka ben­drau­ti su šios ša­lies mu­zi­kan­tais?

– Kai pra­si­dė­jo Ru­si­jos ag­re­si­ja Uk­rai­no­je,  pra­dė­jau rink­ti pa­ra­mą.  Su „Why pe­op­le dan­ce” ir ke­liais ko­le­go­mis  pa­da­riau  mu­zi­kos al­bu­mus su 162 kū­ri­niais, iš jų par­da­vi­mo pa­au­ko­jo­me įvai­riems fon­dams per 13 tūkst. eu­rų. Ir to­liau ren­ka­me pa­ra­mą. So­li­da­ri­zuo­ja­mės su Uk­rai­na, ku­rio­je tu­riu ne­ma­žai pa­žįs­ta­mų mu­zi­kos in­dust­ri­jo­je, daug ben­drau­ja­me. 

– Jei jau pra­bi­lo­me apie „Hou­sec­las­sics“, Aly­tu­je bū­ta ke­lių DJ kar­tų, nuo „Stu­dio-3“ dis­ko­te­kų med­vil­nė­je, „Dyzgo“, „Ufo­lo­gų”, ku­rių gre­to­se  di­džė­ja­vo ir da­bar­ti­nis me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis (DJ Plastic). Šian­dien mies­tas šia pras­me at­ro­do ty­lo­kas, ar ne?

– Sa­ky­čiau Aly­tus ak­ty­vus, tik gal ko­ky­bės pras­me bū­čiau kiek skep­tiš­kas. Se­niau, at­ro­do, ir tech­ni­kos bu­vo sun­kiau gau­ti, ir at­li­kė­jus pa­si­kvies­ti. Da­bar ga­li­my­bių dau­giau, bet mies­tas yra al­ka­nas ki­to­kių ren­gi­nių. Su­ti­ki­me, pro­ble­ma gal­būt yra ir žmo­nių kie­ky­je, aš gal no­rė­čiau reng­ti va­ka­rė­lius kiek­vie­ną mė­ne­sį, kaip anks­čiau su „Hou­sec­las­sics“, bet nė­ra tiek jau­ni­mo. Gal ras­tu­me ir ge­rą vie­tą, bet vėl­gi, pa­si­žiū­ri – kai­my­nai skun­džia­si. Ir da­bar dar ne­si­lan­kėm pas ki­no te­at­ro kai­my­nus, kol kas de­da­me gar­so izo­lia­ci­ją ant lan­gų, du­rų. Rei­kia vis­ką ap­gal­vo­ti, nes ki­taip bus su­ga­din­tas ren­gi­nys. Ko no­rė­tų­si as­me­niš­kai man, tai ma­siš­kes­niuo­se ren­gi­niuo­se iš­girs­ti dau­giau al­ter­na­ty­vios elek­tro­ni­nės mu­zi­kos. Pa­vyz­džiui, te­at­ro nak­ty­je „Komuna“. Kol kas ne­no­riu at­kleis­ti pla­nų, bet (kry­žiuo­ja­me pirš­tus) gal­būt kaž­kas įdo­mes­nio dar šie­met pa­vyks ir ta­me pa­čia­me ki­no te­at­re, prieš pat jo už­da­ry­mą re­mon­tui, ar per mies­to gim­ta­die­nį.   

„Why pe­op­le dan­ce“ projektą „Naktis kino teatre“ iš dalies remia Alytaus miesto savivaldybė.