Įsikibk į žemę, žemė į tave penkis kartus labiau įsikibs (182)
Pirmosios daržovės ryškesnius raštus pina
Jazminų turguje pasitiko pavasarinės vyrų kalbos. Iš jų šnekos supratau, kad susitiko to paties kaimo vyrai. „Ar girdėjai, į Sūrmaišį sugrįžo knyvės, net kelios šeimynos. Vargšelės nuo ryto jau knyviuoja, kažkaip net širdį graudina“, – pastebi vienas.
„Kur negirdėsi, net mąstau, kasdien lietus drožia, neturės sausos vietos lizdeliams sukti“, – atjaučiau atitaria kitas, dar su liaudiška mintimi – „pempelė tuo ir bagota, kad jos galvelė kuoduota“.
Vyrai tęsia kalbą ir apie kitus skrajūnus, kurie per tokią šaltą ir vėjuotą naktį iki pat ryto savo klykiančiomis voromis dangų raižė. Gražu stebėti vyrus taip jautriai įsikalbėjusius.
Jau turgaus valdose ir vėl kalba apie paukščius, tik tuos, kurie prie jų lesinimo vietų vis dar laikosi. „Jau begėdžiams turėtų būti gėda lesalo kaulinti, kai visa žemė kurmių ir sliekų išvarpyta“, – girdžiu pažįstamą Onutės Petrauskienės balsą. Garbaus amžiaus moteris pirkusi krepšelį saulėgrąžų. „Kad gi tie maži snapeliai dar labai nori jų“, – teisinasi pensininkė.
Ir manieji dar nori, ir aš ketinu saulėgrąžų kilogramą ar du nupirkti. Pardavėjos klausiu, gal jau paskutinė pirkėja būsiu, ši net nustemba. Pasirodo, šiandien per dvidešimt penkiakilograminių maišelių parsivežė ir, ko gero, kaipmat jų nebeliks.
Vienas buvęs girininkas ką tik tris paėmė, jis beveik apskritus metus paukšteliams saulėgrąžų paberia. Šis garbaus amžiaus paukštijos mylėtojas vien šiemet per dvidešimt maišelių yra pirkęs. Klausantis griūva stereotipai, kad vyrams visai kiti reikalai rūpi.
Jazminų turguje šį kartą vyrauja svogūnai. Bene didžiausia pasiūla ropelių, kurios augina laiškus. Kilogramas tokių svogūnų – 1–1,2 euro, svogūnėlių kilogramo kaina iki 3,5 euro, „šalot“ tipo valgyti skirtų (sodinimui per didelės ropelės) – vienas euras.
Ant prekystalių raudonuoja ridikėliai, kuriuos kaimynai lenkai užauginę, ryšulėlis – iki 60 euro centų, maždaug tiek kainuoja ir krūminė salota. Šviežių lenkiškų agurkėlių kilogramo kaina sumažėjo perpus, iki 3,50 euro. Pirmosios daržovės, pasak turgaus lankytojų, ryškesnius raštus ant prekystalių pina.
Akį traukė rauginti česnakai. Jų skonio žinovai teigia, kad raugti česnakai švelnesni, visai ne tokie kaip žali, ir labai tinkamas pagardas prie mėsos. „Su jais, panašiai kaip su bulvių traškučiais, kartą paragavęs negali sustoti“, – vaizdžiai paaiškina Jonu pasivadinęs vyras. Kilogramas raugintų česnakų kainuoja 10 eurų.
Rauginti agurkėliai penkis kartus pigesni, o raugintų kopūstų kilogramas – 1,2 euro. Apie raugintas daržoves besisukinėdama išgirdau ir dėmesio vertą patarimą – raugiant burokus ar kopūstus reikia įdėti porą riekelių juodos duonos, kad rūgštis būtų geresnio skonio.
Patarimų, patarsiu, reikia klausyti. Štai anąkart, kai susiruošusi išsikepti žagarėlių, parduotuvėje sukiojausi prie miltų lentynos, daugiau patirties turinti moteris ėmė patarinėti, kad speltos miltų būtent šiam kepiniui nepirkčiau, nes nusivilsiu. Nepaklausiau. Bet ir kepiniu neapsidžiaugiau. Svečiai irgi nesimėgavo nauju skoniu. Va, blynai tikrai iš šių miltų būtų skanūs.
Kaip vaidilas drausmino Liudas Gira
Pagaliau išsirinkome merus. Kaip papokštavo ilgametis mūsų laikraščio skaitytojas Vincas, politikų žmonų ir vaikų rodymo metas baigėsi, dabar turi prasidėti rimtas darbas.
Vincas netrukus į darbus visuomenės labui pulsiantiems politikams, tarybų nariams linki produktyvaus darbo. Jis sėkmingas bus nuo kiekvieno į valdžią patekusio atsidavimo, atsakomybės lygio. O tiems, kuriems šių savybių pritruks ir jie bus neaktyvūs, Vincas siūlo pritaikyti bausmes, kokias prieš 98-erius metus ką tik įsteigto valstybinio Kauno teatro aktoriams taikė su jais sutartis pasirašinėdamas tuometis dramos vaidyklos vedėjas Liudas Gira. Tai buvo 1921 metais. Juk dažnai, skaitytojo Vinco pastebėjimu, tarybos nariai savo elgesiu primena artistus.
Kritikų didžiąja saule vadinama maištingoji primadona Ona Rymaitė mėgo chaosą, tad su ja, kaip su vaidila (taip tuomet ši profesija buvo įvardijama) buvo pasirašyta sutartis, kuria remiantis jauna graži artistė turėjo pasižadėti laikytis vaidyklos darbuotės statuto.
Vasaros metu gauti atostogų 1,5 mėnesio, susirgus gauti du mėnesius visą algą, antrus du mėnesius – pusę gaunamos algos. Ligai užtrukus ilgiau kaip keturis mėnesius, alga toliau nemokama, bet sutartis galioja iki 6 mėnesių nuo ligos pradžios.
Alga – 2 tūkst. auksinų.
Už pavėlavimą į repeticiją – baudžiama iki 3 nuošimčių algos, už pavėlavimą į vaidinimą – iki 10 nuošimčių algos. Už neatėjimą į repeticiją – 10 nuošimčių algos, už neatėjimą į vaidinimą – 50 nuošimčių algos.
Baudos pinigai išskaitomi algą mokant. Pavėlavimas, trunkantis iki valandos, traktuojamas kaip neatėjimas.
Įvedus tokią tvarką, tarybos posėdžiai, Vinco nuomone, būtų produktyvūs.
„Aš niekaip nesuprantu politikų, kurie taip veržiasi į pirmųjų gretas, o išrinktųjų gyvybingumas subliūkšta kaip vasarinių grybų po stipresnio lietaus“, – teigia pašnekovas.
Bet dar ne grybavimo metas, dar tik įpusėjo kovas, taip miela žvalgytis į bundančią gamtą.
Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas
Pasak senolių, iš daržovių mūsų protėviai daugiausia augino ir suvartodavo kopūstų ir burokų. Ne vienas garbaus amžiaus mano pašnekovas teigė, kad dar prisimena tėvų augintus dryžuotus burokus, kuriuos vėliau, pokariu, išstūmė raudonieji burokėliai.
Ne kartą ir savo bičiulę Marijoną esu kamantinėjusi, ar tie, dabar sėklų rinkoje pasirodę itališki dryžuoti burokai, nėra atrasti pamirštieji? Tvirtino, kad tikrai ne tie. Anie buvę labai skanūs.
Anuomet kiekvienas, kas turėjo žemės, skirdavo sklypelį kanapėms auginti. Jų sėklas spragindavo ir grūsdavo piestoje į pieną, kuris buvo nepamainomas pasninko metu. Bet apie pasninko valgius pakalbėsime vėliau, dabar laikas rimtai kalbai apie mūsų žemę maitintoją.
Pastaruoju metu daug kalbama apie dirvožemio nykimą, jo derlingumo mažėjimą, kas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta.
Remiantis spauda, pasaulio specialistai perspėja – jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisiais galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų.
Jungtinės Tautos iškėlė tikslą iki 2030 metų sustabdyti pasaulinę dirvožemio degradaciją. Lietuvos mokslininkai taip pat ragina aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą.
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko naujų technologijų centro vadovas dr. Vytautas Liakas akcentuoja ir neatsakingą ūkininkavimą, tai yra pernelyg intensyvų žemės dirbimą, nepagrįstą žemės ūkio technikos naudojimą, gausų tręšimą.
„Kai kurie Lietuvos ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 metais prarado 50–60 proc. dirvožemio humuso. Tai yra milžiniški nuostoliai – beveik dirvožemio sunaikinimas. Žmonės paprastai tos žalos neįvertina, tačiau specialistai fiksuoja, jog kasmet netenkama derlingojo, humusingo sluoksnio. Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas.
Ūkininkai pastebi, kad trąšų ir augalų saugos priemonių sunaudoja vis daugiau, o derlius negerėja. Nuo 1998 metų trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Tačiau žymaus derlingumo padidėjimo nėra. To priežastis – prastėjantis dirvožemis“, – teigia V.Liakas.
Mokslininkas pastebi, kad dirvožemis kadaise buvo smėlis, tik jame per milijonus metų iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų susiformavo organinė dalis – humusas.
Nuolat alinant, ateityje jis vėl gali virsti smėliu. Augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje yra 2 proc. Dabar didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių yra tik 1,2–1,5 proc. humuso.
Lietuvos mokslininkai siūlo tokias pagrindines rekomendacijas šalies dirvožemiui išsaugoti:
Atsisakyti nepagrįsto žemės dirbimo. Lietuvoje derlingas tik 15–20 cm dirvožemio paviršius. Tačiau naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, išariama giliau ir į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis.
Be to, netinkamas arimas padidina piktžolių plitimą, o po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia.
„Ūkininkai niekaip nesuvokia, kad žemę reikia dirbti mažiau. Rekomenduojama supaprastinti žemės dirbimą ir pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus augalus žemė ne ariama, o sėjama iškart. Tai yra vienas populiariausių sprendimų, leidžiantis apsaugoti dirvožemį nuo nykimo“, – aiškino V.Liakas.
Taikyti sėjomainą. Vienus augalus auginti pelninga, kitus – ne. Ūkininkai linkę auginti vien pelninguosius, tai yra kviečius, miežius, rapsus. Šie labiausiai alina dirvožemį, todėl būtina taikyti sėjomainą – augalų kaitą.
Naudoti biologinius preparatus. Jie – nėra trąšos. Tai dirvožemio aktyvintojai, kurie sukurti naudojant tokias technologijas, kurias gamta sėkmingai naudoja milijonus metų. Žemėje yra visų jai reikalingų naudingųjų medžiagų. Tik mes jas užblokavome ilgą laiką gausiai naudodami trąšas ir pesticidus.
Biologiniai preparatai padeda dirvožemiui atsigauti ir aprūpinti augalus būtinomis maistingomis medžiagomis.
Išmintingi daržininkai, ypač turintys ir vertinantys šiltnamius, manau, pasinaudos šiomis naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis ir pasirūpins žemės, kurioje jau ne vienerius metus auginamos tos pačios daržovės, kokybe.
Ir gavėnioje valgyti norisi
Jūsų laiškų kraitelė neišsenka. Violeta savajame pretenzijų reiškia miesto veido kūrėjams – architektams. Jos pastebėjimu, jau net genelio margumą savo spalvomis pranoksta mūsų renovuoti daugiabučiai.
„Kaip smagu važinėti po Europos šalis, kurių miestuose ir miesteliuose dominuoja architektų parinktos spalvos – estetiška, gražu. O kokie mūsų namai? Kam kokia spalva patinka, tokia ir nusidažo. Ar ne laikas truputį pakoreguoti, parinkti gatvei, kvartalui spalvų derinį, kad sau ir turistams atrodytume šiek tiek įspūdingiau?“ – klausia Violeta.
Paskambinęs savo mintis išsakė 80 metų pintinių pynėjas, kuriam nepatiko Simno Kaziuko mugėje prekiavusio devyniasdešimtmečio pynėjo iš Pivašiūnų gaminiai. „Aš pinu daug įdomiau ir sparčiau“, – tikino jis.
Tikime ir dar kartą prašomės į svečius. Mielai atvažiuosime ir meistro patirtį pagarsinsime. Juk mokančiųjų senoviškai pinti vadinamuosius kašikus yra nedaug. Tad laukiame kvietimo.
„Savo kaimynes jau išmokiau, kaip paruošti žemę pomidorams, agurkams auginti, pamokyti noriu ir skaitytojus. Ne vienas nusipirkęs žemės mano, kad belieka išpilti į sodinimo indą ir pasėti sėklas. Pirmiausia durpių substratą reikia išpilti į kibirą ar didesnį dubenį ir patikrinti drėgnumą. Tada daugiau ar mažiau įpilti šilto vandens ir gerai išmaišyti. Po pusvalandžio dar kartą permaišyti ir išpilstyti į sodinimo indus. Nepermaišyta žemė dažnai jau būna supuolusi į grumstelius, ilgiau pastovėjusi pradžiūsta. Pastebėjau, kad į taip paruoštą žemę pasodintos sėklelės greičiau išdygsta“, – gerą patarimą atsiuntė Vilija.
Ponios Valerijos Aleknavičienės laiškas – tarsi kulinarinis lankstinukas. Senjora su bičiulėmis, prieš pusšimtį metų baigusiomis Vilniaus universitetą, surengė pasibuvimo vakarą. Į jį kiekviena turėjo atsivežti savo regiono patį seniausią receptą, paveldinį. Ir ne bet kokį, o pasninkinį. Pasigaminti patiekalo nereikėjo, nes susitiko vienoje Marijampolės kavinėje.
„Labai įdomių receptų gavau, tad griekas būtų jais su skaitytojais nepasidalyti, juo labiau kad dabar pasninkas, gal ne viena šeimininkė pasinaudos“, – teigia Valerija.
Degtienė, anykštietės patiekalo receptas
Reikia:
2 stiklinių rupių ruginių miltų,
saujos džiovintų obuolių,
šaukšto cukraus ar tiek pat paruoštų garstyčių,
dviejų stiklinių vandens.
Miltus užpilti šiltu virintu vandeniu, suberti juostelėmis supjaustytus išmirkytus obuolius, cukrų ar garstyčias, gerai išmaišyti ir dvi dienas rauginti. Valgyti su šiltomis su lupenomis išvirtomis bulvėmis.
Šmotalas pagal žemaitę
Reikės:
3 bulvių,
2 svogūnų,
1 skiltelės česnako,
2 šaukštų grietinės,
stiklinės rūgusio pieno,
2 nedidelių virtų burokėlių,
pipirų, druskos.
Išvirtas bulves sutrinti, sumaišyti su grietine, rūgusiu pienu, pipirais, svogūnu, česnaku. Smulkiai sukapoti burokėlius ir viską išmaišyti.
Šmotalas tiekiamas su karštomis lupenuotomis bulvėmis ir dažniausiai vakarienei.
Pusmarškonė žemaičių košė
Pusei kilogramo bulvių reikia stiklinės ruginių ar kvietinių miltų, pusės litro pieno, 100 g lašiniukų, svogūno, šaukšto grietinės, druskos. Bulves išvirti, sugrūsti, supilti pieną, suberti miltus (ruginiai geriau), maišant pavirti, kad miltų kvapas išnyktų, pasūdyti. Lašiniukus supjaustyti, paspirginti su svogūnu, grietine ir užpilti košę. Valgoma su rūgusiu pienu vakarienei.
Vietoje lašiniukų kartais dedama silkė. Ji išvaloma, supjaustoma ir įmaišoma į košę.
Bulvės pasukų padaže
Reikės:
6–7 bulvių,
50 g aliejaus ar sviesto,
pusės litro pasukų,
2 šaukštų miltų,
2–3 raugintų agurkų, svogūno.
Su lupenomis išvirtas bulves nulupti ir griežinėliais supjaustyti. Miltus pakepinti svieste ar aliejuje, supilti pasukas, supjaustytus agurkus, svogūną ir 10 minučių troškinti. Patiekti su indu vakarienei ar pusryčiams.
Salierų maltinukai šventadieniui suvalkietiškai
Reikės:
600 g salierų,
100g pyrago,
100 g mėsos,
kiaušinio,
druskos,
kmynų,
2 šaukštų miltų,
aliejaus,
sviesto.
Salierus nuvalyti, stambiai supjaustyti ir 10 minučių virti pasūdytame vandenyje. Piene pamirkyti pyragą. Viską sumalti, daryti kukulius, apvolioti juos miltuose ir kepti. Iškeptus apipilti lydytu sviestu.
Valgyti pietums su virtomis bulvėmis, raugintomis daržovėmis.
Valerijos atsiųstų senovinių patiekalų receptų paletę papildysime mūsų nuolatinės skaitytojos, pyragų meistrės Gitanos Stramskienės trupininiu pyragu su juodaisiais serbentais ir obuoliene.
Reikės:
400 g kvietinių miltų,
50 g visų grūdo dalių miltų,
200g cukraus,
vanilinio cukraus,
1 a. š. kepimo miltelių,
3 kiaušinių,
150 g sviesto.
Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir cukrų. Sudėti minkštą sviestą ir kiaušinius. Minkyti, kol sulips į vientisą masę. Tešlą padalyti į dvi dalis. Į vieną įminkyti šaukštą aguonų – tai bus pyrago pagrindas. Tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti kokiai valandai į šaldymo kamerą. Skardą iškloti kepimo popieriumi ir jį patepti sviestu. Išėmus iš kameros vieną gabalėlį tarkuoti į skardą – tai bus pyrago padas. Tada pilti uogienę. Aš pilu apie pusę litro juodųjų serbentų ir tiek pat obuolienės. Tada ant viršaus užtarkuoti likusią dalį tešlos. Kepti 180 laipsnių temperatūroje apie valandą.
Skanumėlis.
Komentarai
Palikite savo komentarą
brand tadalafil - levitra or…
Komentaras
brand tadalafil - levitra or cialis modafinil cost
buy erythromycin online
Komentaras
buy erythromycin online
buy stromectol 6mg -…
Komentaras
buy stromectol 6mg - ivermectin otc levitra pill
order provigil generic…
Komentaras
order provigil generic provigil cheap provigil 200mg generic
purchase modafinil pills…
Komentaras
purchase modafinil pills generic modafinil
order modafinil sale order…
Komentaras
order modafinil sale order generic modafinil
brand ampicillin 500mg -…
Komentaras
brand ampicillin 500mg - order ampicillin 250mg cialis pills 10mg
modafinil 100mg cheap…
Komentaras
modafinil 100mg cheap purchase provigil online cheap
buy modafinil 200mg online
Komentaras
buy modafinil 200mg online
buy modafinil 100mg…
Komentaras
buy modafinil 100mg modafinil 100mg usa
budesonide cost - order…
Komentaras
budesonide cost - order generic cialis disulfiram 500mg pills
buy cephalexin 250mg pills -…
Komentaras
buy cephalexin 250mg pills - order erythromycin 500mg purchase erythromycin pill
bactrim drug - buy…
Komentaras
bactrim drug - buy sildenafil 100mg generic sildenafil 150mg drug
augmentin sale - buy…
Komentaras
augmentin sale - buy augmentin generic buy tadalafil 20mg generic
prednisolone sale -…
Komentaras
prednisolone sale - gabapentin generic cialis tadalafil 20mg
sildenafil 150mg pill -…
Komentaras
sildenafil 150mg pill - vardenafil vardenafil vardenafil com
ciprofloxacin 500mg sale -…
Komentaras
ciprofloxacin 500mg sale - ciprofloxacin 500mg canada tadalafil over the counter
online casinos for usa…
Komentaras
online casinos for usa players - generic finasteride 5mg buy ampicillin 500mg for sale
free casino games - term…
Komentaras
free casino games - term paper service buy a dissertation
order zocor 20mg pill - buy…
Komentaras
order zocor 20mg pill - buy valacyclovir 1000mg online cheap buying a research paper