Gyvenimas ne pagal Torą, o su Tora (0)

Augustina Kizelytė, Lina Valaitytė
Dr. Lara Lempertienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Lara Lempertienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Lara Lempertienė restauruotoje Alytaus sinagogoje vedė paskaitą žydų tautos kultūrai ir Torai pažinti

Rugsėjo 14 dieną Audiovizualiųjų menų centre buvo galimybė dalyvauti paskaitoje „Ji ne danguje“. Tradicinės žydų bendruomenės gyvenimas su Tora“, kurioje buvo kalbama apie žydų tautos svarbiausią religinį traktatą – Torą. Paskaitą vedė dr. Lara Lempertienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė. Jos tyrimų sritis yra Europos ir Lietuvos žydų kultūros istorija. Šių metų liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, 770-ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, dr. Lara Lempertienė buvo pagerbta prezidento Gitano Nausėdos. Valstybinis apdovanojimas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, jai buvo įteiktas už Europos žydų istorijos ir klasikinės raštijos tyrinėjimą, už Lietuvos žydų kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą pasaulyje.

Teksto, suvokiamo kaip Dievo žodis, ir kasdienio žydų gyvenimo istorijos raidoje santykis – vienas daugiausia intriguojančių siužetų judeo-krikščionių kultūroje, todėl ir paskaitos tema buvo pasirinkta apgalvotai – pristatyti tradicinės žydų bendruomenės gyvenimą kartu su Tora. Paskaitos Audiovizualiųjų menų centre metu dr. L.Lempertienė akcentavo, kad Tora Lietuvoje buvo „matoma“.

Paskaita prasidėjo nuo pasakojimo apie Toros ištakas. Buvo pabrėžiama, jog judaizmo išpažinėjams gyvenimas eina ne pagal Torą, o kartu su Tora. Tai yra visai kitoks santykis, o ne tik prievolė, kurios privalu laikytis. Kitaip tariant, tradicinių žydų bendruomenėse Tora ir joje glūdinti išmintis lydi kiekvieną kasdienio gyvenimo žingsnį. Tačiau tai nereiškia, kad Tora nėra griežta. Gyvenimas su Tora, kaip teigė dr. L.Lempertienė, – meno ir atsakomybės santykis.

Dr. L.Lempertienė Alytaus sinagogoje lankėsi jau nebe pirmą kartą. Pasak jos, prikalbinti dar kartą atvykti į Alytų nebuvo sudėtinga, kadangi jau nuo pirmojo apsilankymo lydėjo noras ir vėl čia sugrįžti. Dr. L.Lempertienės teigimu, buvusi Alytaus sinagoga, dabar Audiovizualiųjų menų centras, – vienas gražiausių restauravimo pavyzdžių Lietuvoje. O prie noro vėl čia apsilankyti prisideda žodžiais sunkiai apsakoma, tačiau puikiai jaučiama ypatingai pozityvi ir šilta atmosfera.

„Šiandien kalbėti apie Torą, būnant šioje sinagogoje, iš šitos vietos, yra dviguba, triguba garbė“, – nuskambėjo iš buvusios sinagogos bimos dr. L. Lempertienės lūpomis.

Į paskaitą susirinko žmonės, kuriems išties yra įdomu pažinti ilgą laiką šalia gyvenusios, tačiau sunaikintos žydų bendruomenės kultūrą, kurie domisi tradiciniu žydų bendruomenės gyvenimu su Tora, vadinamąja „religine konstitucija“, ir kurie viliasi pagilinti savo žinias.

„Skaitydamas apie Vilniaus Gaoną, tu nieko nesupranti, todėl reikia papildomų žinių, o internete ne viską gali „pasiguglinti“, todėl ir apsilankome tokiose vietose“, – komentavo paskaitos dalyvė Loreta.

Alytaus sinagoga daugeliui mena sentimentalią praeitį, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės čia apsilanko.

„Aš gyvenau su tais žmonėmis, kurie apie šitą vietą daug žinojo, daug pasakojo, man tiesiog buvo įdomu pasižiūrėti... Šiaip aš esu knygos mylėtoja, ir yra verta žinias kuo daugiau pagilinti tokiose paskaitose“, – po paskaitos dalijosi Lina.

Paskaitos pabaigoje dr. L.Lempertienė sulaukė daugybės klausimų apie moters ir vyro vaidmenis bei pareigas tradicinėje žydų bendruomenėje, apie visuomenės sekuliarizacijos procesą, kurio metu religinės vertybės ir institucijos praranda savo socialinę ir politinę įtaką ir, kaip žydai elgiasi, siekdami toliau diegti ir išlaikyti judaizmo tradiciją. Kodėl žydų šventyklų, sinagogų, puošyboje, priešingai nei yra krikščionių katalikų bažnyčiose, neaptinkama žmogaus vaizdavimo pavyzdžių? Kodėl žydai negali dirbti jokio darbo Šabo metu? Kodėl pagal tradicinę žydų sampratą, paremtą patriarchaline koncepcija, vaiko tautybė apsprendžiama pagal motinos, o ne tėvo liniją? Kas yra košerinis mobilusis telefonas? Akivaizdu, kad iš paskaitoje dalyvavusios publikos užduotų klausimų, į kuriuos dr. L.Lempertienė kantriai, remdamasi Tora bei pasitelkdama pavyzdžius iš realaus gyvenimo ir savo asmeninės patirties, atsakinėjo, galima tikėtis jos apsilankymo Audiovizualiųjų menų centre dar ne kartą.

Spalio mėnesį Audiovizualiųjų menų centre laukia dar dvi viešos paskaitos. Spalio 12-ąją Miglė Anušauskaitė, judaikos tyrėja, vertėja ir komiksų autorė, ves paskaitą „Kabala. Trumpai apie žydų mistiką“, o spalio 24 dieną bus galima pasiklausyti visuomenininko, rašytojo ir žurnalisto Giedriaus Drukteinio paskaitos „Žydiško optimizmo pergalė – kaip įveikti lietuvišką depresiją ir liūdesį“.

Visi šie renginiai yra projekto „Pažinti žydų tautos istoriją ir kultūrą“ dalis. Projektą finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.


 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.