Dvi­de­šimt me­tų Aly­tu­je vei­kian­čios „Ir­se­vos” įkū­rė­jas ir va­do­vas apie ver­slo pra­džią: „Ki­tos to­kios pro­gos ga­lė­jo ne­pa­si­tai­ky­ti”

Kaip su­ži­no­jo apie vo­kie­čių kom­pa­ni­jos pa­ieš­kas?

Vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je pa­va­rų ga­min­to­ja, 1931 me­tais įkur­ta, šei­mos val­do­ma vo­kie­čių kom­pa­ni­ja „SEW-EU­ROD­RI­VE“ vi­so­je Lie­tu­vo­je, tuo pa­čiu ir Aly­tu­je, ieš­ko­jo ga­li­my­bių čia įkur­ti sa­vo at­sto­vy­bę, ku­ri pre­kiau­tų jos ga­mi­na­mais pro­duk­tais ir ieš­ko­tų klien­tų.

Aukš­tą­jį in­ži­ne­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis I.Amb­ra­zie­jus tuo me­tu dir­bo vie­no­je Aly­taus pra­mo­nės įmo­nė­je, čia ir su­ži­no­jo apie mi­nė­tas vo­kie­čių kom­pa­ni­jos pa­ieš­kas.

„Taip prieš dvi­de­šimt me­tų aš vie­nas ir star­ta­vau su „Ir­se­va“. Iš­si­nuo­mo­jau aš­tuo­nio­li­kos kvad­ra­ti­nių met­rų dy­džio pa­tal­pas tuo­me­čia­me Ver­slo in­ku­ba­to­riu­je, Pir­ma­ja­me Aly­tu­je, ir pra­dė­jau ieš­ko­ti klien­tų. Ta­da man bu­vo šiek tiek dau­giau nei tris­de­šimt, vai­kai ma­ži, dau­giau­sia vie­nai žmo­nai te­ko jais rū­pin­tis, nes aš va­ži­nė­jau po Lie­tu­vą ir ieš­ko­jau klien­tų“, – pri­si­mi­nė Ir­man­tas.

Be­je, „Ir­se­va“ su­kur­ta iš pir­mų dvie­jų jo var­do rai­džių ir vo­kie­čių kom­pa­ni­jos pa­va­di­ni­mo pir­mo žo­džio.

Pa­klaus­tas, kaip se­kė­si su­ras­ti klien­tus, „Ir­se­vos“ įkū­rė­jas šyp­so­da­ma­sis pa­reiš­kė: „Ge­rai. Jei ne­bū­tų se­kę­si, ne­bū­tu­me su­lau­kę dvi­de­šimt­me­čio.“

Iš­si­nuo­mo­tos di­des­nės pa­tal­pos ir pa­ga­liau – nuo­sa­vas pa­sta­tas

Ka­dan­gi „Ir­se­vai“ se­kė­si su­si­ras­ti klien­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je, bu­vu­sio Ver­slo in­ku­ba­to­riaus ma­žo­se pa­tal­po­se ben­dro­vė vei­kė tik dve­jus me­tus. Ėmė ieš­ko­ti di­des­nės bu­vei­nės ir ją ra­do iš­si­nuo­mo­ti vie­no­je Aly­taus įmo­nė­je Nau­jo­jo­je gat­vė­je.

Iš in­ku­ba­to­riaus ben­dro­vė iš­si­kė­lė, jau tu­rė­da­ma ke­tu­ris dar­buo­to­jus, ku­rie vi­si už­si­ė­mė par­da­vi­mais.

„Jau ta­da ki­lo min­tis, kad rei­kia in­ves­tuo­ti į nuo­sa­vą įmo­nės pa­sta­tą. Pra­dė­jau ieš­ko­ti skly­pų Pra­mo­nės ra­jo­ne, krei­piau­si į sa­vi­val­dy­bę, bet ji nie­ko ge­ro ne­pa­siū­lė. Su­si­ra­dau 30 arų skly­pą da­bar­ti­nė­je įmo­nės vie­to­je – Sta­ty­bi­nin­kų gat­vė­je. Tuo­met bu­vo vie­nin­te­lis pri­va­čių as­me­nų par­duo­da­mas ko­mer­ci­nės pa­skir­ties skly­pas. Jo sa­vi­nin­kai bu­vo Pa­ne­vė­žy­je, tad te­ko va­ži­nė­ti į Pa­ne­vė­žį ir tar­tis dėl par­da­vi­mo“, – pa­sa­ko­jo I.Amb­ra­zie­jus..

Įsi­gy­ta­me skly­pe au­go men­ka­ver­čiai me­džiai, bu­vo kaž­koks grio­vys. To­dėl prieš sta­ty­bas te­ko at­lik­ti daug jo tvar­ky­mo dar­bų.

Ka­dan­gi skly­pas įmo­nės pa­sta­tui sta­ty­ti įsi­gy­tas, tu­rint idė­ją ja­me įreng­ti pre­kiau­ja­mos pro­duk­ci­jos ser­vi­są, „Ir­se­vos“ sa­vi­nin­kas ap­lan­kė ne­ma­žai „SEW-EU­ROD­RI­VE“ šių pa­slau­gų tie­ki­mo vie­tų, ga­vo daug pa­ta­ri­mų.

Pa­sak Ir­man­to, iš­si­rink­tas op­ti­ma­liau­sias va­rian­tas.

2009-ųjų pa­va­sa­rį pra­dė­tas sta­ty­ti 900 kv. met­rų dy­džio „Ir­se­vos“ pa­sta­tas Sta­ty­bi­nin­kų gat­vė­je, o jau tų pa­čių me­tų ru­dens pa­bai­go­je ben­dro­vė į jį per­si­kraus­tė. Ser­vi­sui bu­vo nu­pirk­ta nau­ja įran­ga.

300 klien­tų – vi­so­je Lie­tu­vo­je

Šian­dien „Ir­se­vo­je“ dir­ba de­šimt žmo­nių, dau­gu­ma jų tu­ri aukš­tą­jį in­ži­ne­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. O jos klien­tai – vi­so­je Lie­tu­vo­je, ku­rių da­bar – 300. Stam­biau­si – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Aly­tu­je vie­ni di­džiau­sių šios įmo­nės pre­kiau­ja­mų pro­duk­tų už­sa­ko­vai yra ma­ši­nų ga­myk­la „Ast­ra“ bei me­die­nos ap­dir­bi­mo ben­dro­vė „Sto­ra En­so“.

Da­bar me­ti­nė ben­dro­vės apy­var­ta – 3 mln. eu­rų. Kaip ofi­cia­liai skel­bia­ma, „Ir­se­vos“ dar­buo­to­jų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas – 3 tūkst. 700 eu­rų iki mo­kes­čių.

Kaip pa­vy­ko su­kur­ti iš tie­sų ge­rai fi­nan­siš­kai be­si­ver­čian­čią įmo­nę Aly­tu­je?

„Kai ją įkū­riau, ma­nęs nie­kas ne­ži­no­jo, bet už ma­nęs sto­vė­jo ge­rai ži­no­mos kom­pa­ni­jos var­das. Kad pa­vy­ko iš­si­lai­ky­ti rin­ko­je, di­de­lis vi­so ko­lek­ty­vo dar­bas. Mū­sų pre­kiau­ja­mi pro­duk­tai – re­duk­to­riai, mo­to­re­duk­to­riai, pa­va­rų val­dy­mo elek­tro­ni­kos įren­gi­mai – rei­ka­lin­gi prak­tiš­kai vi­sų rū­šių pra­mo­nei. Mais­to, me­die­nos, me­ta­lo ap­dir­bi­mo. Juk čia nau­do­ja­mi kon­ve­je­riai, pre­sai, kra­nai, va­žia­vi­mo me­cha­niz­mai, mai­šyk­lės, pjūk­lai. Ku­ria­si nau­jos įmo­nės su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, mū­sų pre­kiau­ja­mi pro­duk­tai joms rei­ka­lin­gi. Pa­žiū­rė­ki­me, kiek nau­jų įmo­nių įsi­kū­rė, pa­vyz­džiui, bu­vu­siuo­se Aly­taus mė­sos ar Med­vil­nės kom­bi­na­tuo­se“, – min­ti­mis da­li­jo­si „Ir­se­vos“ di­rek­to­rius.

Par­duo­da­mų pro­duk­tų ser­vi­so pa­slau­gas ben­dro­vė at­lie­ka ne tik sa­vo pa­tal­po­se, bet pa­gal ga­li­my­bes – ir pas klien­tus ar­ba siun­čia į spe­cia­li­zuo­tas „SEW-EU­ROD­RI­VE“ dirb­tu­ves.

Link ko­kių min­čių di­rek­to­rių pluk­dys ko­lek­ty­vo pa­do­va­no­tas lai­vas?

„Ir­se­vos“ dvi­de­šimt­me­čio šven­tė­je ko­lek­ty­vas di­rek­to­riui pa­do­va­no­jo me­ta­li­nį lai­vą, sim­bo­li­zuo­jan­tį sėk­min­gai tiek me­tų pluk­do­mą įmo­nę.

Link ko­kių min­čių jis da­bar pluk­dys ben­dro­vės įkū­rė­ją ir sa­vi­nin­ką?

„Rei­kia plės­tis, trūks­ta pre­kiau­ja­mų pro­duk­tų san­dė­lio. Žval­go­mės tam vie­tos ir Aly­tu­je. Kol kas tik gal­vo­ja­me. Bet vi­si ži­no, kad pir­miau­sia tu­ri gim­ti min­tis. Man ji jau tar­si gi­mu­si“, – su­ma­ny­mus at­ei­čiai at­sklei­dė I.Amb­ra­zie­jus.