Debatai – apsisprendimui (5)

Seimo nario mandato siekimo motyvai – įvairūs
Debatų moderatoriui Ignui Kinčinui paklausus, kodėl politikai kandidatuoja į Seimą, pasipylė skirtingi atsakymai.
Sonata Buzaitienė matydama, „kiek daug gali Seimo narys, bendradarbiaudamas su savivaldos nariais“, save mato socialinės srities komitetuose.
Kaip Raimundas Markauskas teigia, pats yra pastebėjęs daug nelygybės tarp žmonių, todėl norėtų dirbti žmogaus teisių komitete.
Linas Slušnys, išreiškęs norą prisiimti atsakomybę už valstybę ir sprendimus, sveikatą ir švietimą įvardijo, kaip dvi grandis, kuriose jis jaučiasi komfortiškai.
Roberto Šarknicko teigimu, tai, kas vyksta Seime, neleidžia jam sėdėti ramiai sudėjus rankų ir pridūrė, kad ketintų dirbti Konstitucijos komisijoje.
„Politika – tarnystė žmonėms“, – pabrėžė Jurgita Šukevičienė, save matydama sveikatos, švietimo, socialinės srities bei savivaldybių komitetuose.
Anot Skirmanto Tumelio, jis į Seimą nešasi atvirų duomenų iniciatyvą, o save vadindamas „aityšniku“, rinktųsi ekonomikos arba ateities komitetus.
Jaustas žiūrovų spaudimas
Alytaus jaunimo centre susirinkusieji pasiklausyti debatų neleido kandidatams jaustis lyg namuose.
„Sveikatos reforma įvyko“, – išrėžė L.Slušnys, kai buvo paklaustas, kodėl rinkėjai turėtų jam duoti šansą dėl neįvykdytų reformų. Salėje pasigirdus šurmuliui, žurnalistas I.Kinčinas paskatino politiką atsižvelgti į žiūrovų reakciją ir paaiškinti savo atsakymą.
R.Markauskas paklaustas, ar gali tvirtai pasakyti, jog smerkia Rusiją dėl jos pradėto karo Ukrainoje, iš pradžių prakalbo, kad niekam nepatartų neįsigilinus priimti sprendimų, galiausiai pripažino, kad karą smerkia.
Kadangi S.Buzaitienė pasisako už pensijų kėlimą, I.Kinčinui paklausus, kaip konkrečiai Seimo narys gali padidinti pensijas, salėje pasigirdo žiūrovo šūksnis: „Niekaip!“
Vienintelis žiūrovo klausimas ne visiems, o konkrečiai vienam politikui, buvo skirtas J.Šukevičienei. Prieš tai pastebėta, kad Alytus būna paskendęs smoge, o stacionarios oro kokybės matavimo stoties miestas neturi. Paklausęs vicemerės, ką ji atneš į Lietuvos Seimą, kai neva „nesugeba susitvarkyti pagrindinių funkcinių dalykų mieste“, vyras sulaukė aplodismentų iš salės.
Na, o politikams R.Šarknickui bei S.Tumeliui pradėjus Lietuvą lyginti su Japonija, žiūrovų veiduose buvo matomas pasimetimas, o pats debatų moderatorius iškėlė klausimą – kodėl Lietuva lyginama būtent su Japonija.
Jaunimo aktualijos neaplenkė debatų
„Ar mokyklose turi būti dėstomos lytiškumo pamokos?“ Tai klausimas, skėlęs kandidatų nuomones į dvi dalis.
Už pasisakiusių L.Slušnio, J.Šukevičienės ir S.Tumelio atsakymai varijavo. „Komercinės reklamos užkaboriuose rodomas seksualus kūnas – iškart traukia pirkti produktą“, – pareiškė S.Tumelis. Kitu kampu į klausimą pažiūrėjęs L.Slušnys teigė, kad lytiškumo pamokos – būtinas elementas kalbant apie apsaugą nuo seksualinės prievartos. Na, o J.Šukevičienė nepasakė tvirto už, tačiau pasidalino, jog mažose auditorijose šnekantis jaunimas akcentuoja, kad mokytojai patys gali jaustis nepatogiai, mokydami šia tema.
Prieš pasisakiusių S.Buzaitienės, R.Markausko ir R.Šarknicko atsakymai – kiek panašesni. R.Šarknickas sakė, kad šia tema mokytojai turi nesikišti. R.Markauskas pasiteisino, jog pirmiausia, jam reikėtų pamatyti programą, o tada jau spręstų, ar palaiko, ar ne. „Pati užaugau, kai turėjome žymiai mažiau interneto ir nemanau, kad man kažko trūksta“, – diskusiją tarsi uždarė S.Buzaitienė.
Neseniai Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos pirmininko kadenciją baigęs Simas Savukynas uždavė politikams du klausimus, susijusius su jaunimu. Balsavimui nuo 16 metų pritarė visi kandidatai, išskyrus R.Markauską. Tačiau juridinių asmenų vadovų nuo 16 metų projektui tvirtai pritartų tik S.Buzaitienė.
„Norisi, kad sprendimai liestų jaunimą, nes kartais politikai pamiršta mus, todėl tik įsitraukdami galime parodyti, kad mes irgi esame ir kad jie mūsų nepamirštų“, – mintimis po debatų pasidalino šešiolikametė alytiškė Vytė Sabonytė.
Anot aštuoniolikamečių, priklausančių Alytaus liberaliojo jaunimo organizacijai, po debatų vis dar nepavyksta atrasti konkretaus kandidato, bet tokie renginiai padeda susidaryti bendrą nuomonę, kuri palengvins galutinį apsisprendimą.
30-ojoje Alytaus rinkimų apygardoje taip pat kandidatuoja Antanas Kalinauskas, Rasa Pilvelytė, Artūras Skardžius ir Valerijus Vencius.
Viktorija Montvydaitė
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro programos II kurso studentė
Komentarai
Palikite savo komentarą
Tikrai, pirmą kartą gyvenime…
Komentaras
Tikrai, pirmą kartą gyvenime neturiu už ką balsuoti.
Jei būtų nuo Alytaus į Seimą…
Komentaras
Jei būtų nuo Alytaus į Seimą rimtų politikų, niekad nebūtų Alytus su žemiausiu gyvenimo indeksu tarp didmiesčių ir prabilt bijo. Kad į pramonės parką pas vienintelius būt nepravesti strateginiai investuotojai su gerais atlyginimais, pustuščiai ir neįveiklinti miesto labui stovėtų dideli aerodromo bei Medelyno žemių plotai, nors dalim sėkmingai neatlikta Kvartalinė namų renovacija, atliekų mokestis nuo plotų nepakoreguotas žmonių labui, pastatas vaiduoklis prie savivaldybės stovėtų apdengtas plėvėle su nupieštais langais ir visi skaitykit politikai gerai dirba. Kam už visa tai dėkot Alytuj žino, kaip ir meram su tarybom.
nėra verto būti seime, kai…
Komentaras
nėra verto būti seime, kai kurie ir sostinei nereikalingi, trinasi čia meluodami
nei vieno tinkamo kandidato
Komentaras
nei vieno tinkamo kandidato
Nesugeba Alytaus problemų…
Komentaras
Nesugeba Alytaus problemų sprest, veržias valstybę valdyt. Tylu apie mažiausią gyvenimo kokybės indeksą Alytuj tarp didmiesčių rodo. Kad niekad nebuvo politikų,kurie sugebėtų miesto interesą užtvirtint aukščiau kitų. Ypač per parlamentinės kontrolės formą. Kur nuo miesto rinkti seimo nariai turi užtikrint įstatymų laikymąsi tarp institucijų, kaip savivaldybės, teisėsaugos ir kitų kontroliuojančių. Iki šiandien bijomasi per visus lygius garsiau trikt analizes, kodėl Alytuj? Pas vienintelius pramonės parke nėra strateginio investuotojo su gerais atlyginimais, neįveiklinti dideli ir lustuščiai aerodromo bei Medelyno žemių plotai, atliekų mokestis nuo plotų nepakoreguotas žmonių labui, rodo. Kad grupiniai onteresai virš miesto interesų, kaip. Pagal Konst. 46 str.- valstybės ūkinė veikla turi būt reguliuojama taip, kad tarnautų Tautos bendros gerovės lygiui. O ne atskirų grupių kaip turčių ir partinių-uabinių onteresams kitų saskaita.