Daugų technologijos ir verslo mokyklai – 95-eri (0)
– Keliose srityse šiandien veikiate?
– DTVM veikia šešiose švietimo srityse: Verslo ir administravimo, Inžinerijos ir inžinerinės profesijos, Žemės ūkio, Sveikatos priežiūros, Socialinės gerovės, Paslaugų asmenims ir siūlo per 40 įvairių profesinio mokymo programų.
– Kaip finansuojamas mokymas?
– Profesinį mokymą valstybė finansuoja pagal nustatytas kvotas. Kvotų skaičius ribotas ir ne visi norintys į jas patenka. Todėl norintiems mokytis ne valstybės finansuojamose vietose tenka kalbėtis su darbdaviais, kad jie mokėtų už mokslą, o kartais tenka mokėti ir patiems. Suprantama, kad tas, kas moka už mokslą, kelia ir papildomas sąlygas, dažniausiai tai siejama su mokymosi būdais, dažnai darbdaviai moka ne už visą mokymo programą, o tik už atskirus modulius.
– Kiek tokių besimokančių turite per metus?
– Per metus asmenų, kurie patys ar darbdaviai moka už mokslą, mūsų mokykloje mokosi 400–600. Vis labiau plečiasi dirbantiems asmenims ir darbdaviams palanki pameistrystės forma, kai pagrindinis mokymasis vyksta darbo vietoje, o mokykloje vykdomas tik teorinis mokymas.
– Kokie didžiausi jūsų iššūkiai šiandien?
– Mokymo programų, mokymo formų ir būdų įvairovė kelia didžiulius iššūkius teorinio ir praktinio mokymo bazei. Mokymo bazė turi būti pritaikyta ne tik mokymo programoms, mokymo būdams, bet ir įrangai, kuri naudojama šiuolaikiniame versle. Be geros praktinio mokymo bazės neužtikrinsi kokybiško profesinio mokymo, o juo labiau darbdaviai ar privatus fizinis asmuo nemokės už mokymą. Mokymo bazės modernizavimui ir atnaujinimui lėšos neskiriamos, tam gali būti naudojamos ES projektų lėšos (kai laimi tokį projektą) ir mokyklos uždirbti bei sutaupyti pinigai.
– Ar tiesa, kad esate gerai besilaikanti mokykla?
– Smagu, kad mokykla, vykdydama mokymo, kvalifikacijos tobulinimo, ekologinio ūkininkavimo, mokinių vasaros poilsio veiklas, turi galimybę nuolat atnaujinti įrangą, mokymo priemones, kurti modernią, estetišką mokymosi aplinką. Mokykla kasmet užsidirba apie 300 tūkst. eurų.
Gautos pajamos ir laimėtų projektų lėšos naudojamos teorinio ir praktinio mokymo bazės kūrimui. Visų profesinio mokymo programų praktinio mokymo bazė yra gera, bet išskirtinai modernias praktinio mokymo laboratorijas, panaudodami uždirbtas ir ES projekto lėšas, sukūrėme Slaugytojo padėjėjo ir Individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programoms.
– Esate ir vertinami. Koks naujausias jūsų įvertinimas ir už ką?
– Smagu tai, kad ši veikla buvo pastebėta ir 2023 m. lapkričio 28 d. „Litexpo“ parodų rūmuose vykusiuose „Europos burės 2023“ apdovanojimuose viešajai įstaigai Daugų technologijos ir verslo mokyklai įteikta Finansų ministerijos įsteigta nominacija „Europos burės 2023“ „Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą“.
– Papasakokite apie projektinę veiklą plačiau.
– Mokyklos bendruomenė daug dirba projektinėje srityje, kasmet įgyvendiname 2–5 įvairius projektus. Daugų technologijos ir verslo mokykla parengė tarptautiškumo strategiją ir Švietimo mainų paramos fondo profesinio mokymo srityje įgijo „Erasmus“ akreditacija 2022–2027 metams. Ši akreditacija leidžia mokyklai pačiai planuoti ir vykdyti mokinių ir mokytojų stažuotes ES šalyse, laisvai rinktis šalį, laiką, stažuotės trukmę, vykstančių skaičių, todėl kasmet mokiniai ir mokytojai važiuoja į įvairias ES šalis. Džiaugiamės mokinių ir mokytojų įgyta patirtimi, smagiais įspūdžiais, išaugusiomis kompetencijomis. Mokytojai šypsosi iš stažuotėje buvusio mokinio išgirdę, kad mūsų mokymo įranga ir mokymo metodai ne tik kad nenusileidžia Europos mokyklų, o kartais ir lenkia.
– Europa prieš penkerius metus ir šiemet – visai kitokia, su daugiau reikalavimų, kaip prisitaikote?
– Šiandien ES ir Lietuva rengia teisės aktus, įvairius projektus, skatinančius „Žaliąjį kursą“, viešojoje erdvėje nuolat skamba, kad sparčiai besivystančioje visuomeninėje aplinkoje efektyvus energetinių ir kitų išteklių valdymas yra gyvybiškai svarbus organizacijoms, siekiančioms maksimaliai padidinti savo produktyvumą ir sėkmę.
– Koks jūsų, DTVM, „Žaliasis kursas“?
– Mūsų mokyklos „Žaliojo kurso“ patirtis kiek kitokia, ji prasidėjo, kai dar nebuvo „Žaliojo kurso“. Dar 2004–2006 metais, svarstydami kuria linkme vystyti mokyklos 60 ha mokomąjį ūkį, pastebėjome, kad „mūsų pieskynuose“ pilk nepylęs trąšas, derliumi suvalkiečiams neprilygsi. Daugų apylinkės nuostabios, ežerai, žmonės... vienintelė išeitis – ekologija. Ekologinis ūkininkavimas be modernios technikos – neįmanomas, o pinigų niekas neduoda. Taupėm, kaupėm, skaičiavom ir po „biškuci“ senus taršius traktorius, kombainą keitėme į modernius, našius.
– Daug viešojo sektoriaus įstaigų susiduria su dideliais energetinių išteklių kaštais, kokia situacija pas jus?
– Daugai susidūrė su išskirtiniu iššūkiu – decentralizavus šildymą, mokykloje paskubomis buvo įrengta gana galinga kieto kuro (biokuro) katilinė, sunaudojanti kelis tūkstančius kubinių metrų biokuro per šildymo sezoną. Tačiau šiluma kaulų nelaužė. Laimė – biokuro kaina buvo maža. Išeitis? Analizuojame, skaičiuojame, taupome uždirbtas lėšas ir 2013 metais rekonstravome katilinę. Rezultatas – dvigubai sumažėjusios kuro sąnaudos ir džiuginanti šiluma.
– Teko girdėti ir gyvą „anekdotą“ apie jus, kaip apie elektros gamintojus. Papasakokite.
– Mes – dzūkai, neskūpūs, dalinamės viskuo, įskaitant patirtimi. Atvykę kolegos juokauja, kad esame elektros gamintojai. Na, savo poreikiams pasigamintos elektros energijos pakanka, neperkame, o tai nėra ir mažai, apie 140–150 tūkst. kilovatvalandžių per metus. Tie kas nori skaičiuoti... prašom. Mums svarbu – ji žalia ir nieko nekainuoja.
1930 m.
Pirmasis ir ilgametis mokyklos vadovas buvo Žemės ūkio kultūros mokyklą Vienoje (Austrija) baigęs inžinierius, agronomas Alfonsas Našliūnas. Prie mokyklos nuo 1930 m. veikė meteorologinė stotis, lauko bandymų stotis. Iki 1939 m. mokyklai vadovavo J.Bertašius.
1959 m.
Prieš 65 metus Lietuvoje įvykdyta administracinė reforma. Prieš tų pačių metų gruodį panaikintas tuometinis Daugų rajonas (Daugai prijungiami prie Alytaus rajono). 1960 m. balandį Alytaus rajono vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 208 Alytaus žemės ūkio technikumas perkeliamas į Daugus, o jo vietoje įsteigtas Mechanikos technikumas (dabartinis Kauno kolegijos Alytaus fakultetas). Mokymo bazei Dauguose skirtos buvusių tarybos rūmų ir gyventojų buitinio aptarnavimo įmonės patalpos. Tais pačiais metais gegužę Daugų kolūkis ir Daugų gyvulių priėmimo punktas reorganizuotas į Daugų žemės ūkio technikumo mokomąjį ūkį. Naujose patalpose įkurta 14 mokomųjų kabinetų ir laboratorijų, įrengtas kolekcinis augynas.
Komentarai
Palikite savo komentarą