Dau­gų tech­no­lo­gi­jos ir ver­slo mo­kyk­lai – 95-eri

– Ke­lio­se sri­ty­se šian­dien vei­kia­te?

– DTVM vei­kia še­šio­se švie­ti­mo sri­ty­se: Ver­slo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo, In­ži­ne­ri­jos ir in­ži­ne­ri­nės pro­fe­si­jos, Že­mės ūkio, Svei­ka­tos prie­žiū­ros, So­cia­li­nės ge­ro­vės, Pa­slau­gų as­me­nims  ir siū­lo per 40 įvai­rių pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų. 

– Kaip fi­nan­suo­ja­mas mo­ky­mas?

– Pro­fe­si­nį mo­ky­mą vals­ty­bė fi­nan­suo­ja pa­gal nu­sta­ty­tas kvo­tas. Kvo­tų skai­čius ri­bo­tas ir ne vi­si no­rin­tys į jas pa­ten­ka. To­dėl no­rin­tiems mo­ky­tis ne vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se ten­ka kal­bė­tis su darb­da­viais, kad jie mo­kė­tų už moks­lą, o kar­tais ten­ka mo­kė­ti ir pa­tiems. Su­pran­ta­ma, kad tas, kas mo­ka už moks­lą, ke­lia ir pa­pil­do­mas są­ly­gas, da­žniau­siai tai sie­ja­ma su mo­ky­mo­si bū­dais, daž­nai darb­da­viai mo­ka ne už vi­są mo­ky­mo pro­gra­mą, o tik už at­ski­rus mo­du­lius. 

– Kiek to­kių be­si­mo­kan­čių tu­ri­te per me­tus?

– Per me­tus as­me­nų, ku­rie pa­tys ar darb­da­viai mo­ka už moks­lą, mū­sų mo­kyk­lo­je mo­ko­si 400–600. Vis la­biau ple­čia­si dir­ban­tiems as­me­nims ir darb­da­viams pa­lan­ki pa­meist­rys­tės for­ma, kai pa­grin­di­nis mo­ky­ma­sis vyks­ta dar­bo vie­to­je, o mo­kyk­lo­je vyk­do­mas tik te­ori­nis mo­ky­mas. 

– Ko­kie di­džiau­si jū­sų iš­šū­kiai šian­dien?

– Mo­ky­mo pro­gra­mų, mo­ky­mo for­mų ir bū­dų įvai­ro­vė ke­lia di­džiu­lius iš­šū­kius te­ori­nio ir prak­ti­nio mo­ky­mo ba­zei. Mo­ky­mo ba­zė tu­ri bū­ti pri­tai­ky­ta ne tik mo­ky­mo pro­gra­moms, mo­ky­mo bū­dams, bet ir įran­gai, ku­ri nau­do­ja­ma šiuo­lai­ki­nia­me ver­sle. Be ge­ros prak­ti­nio mo­ky­mo ba­zės ne­už­tik­rin­si ko­ky­biš­ko pro­fe­si­nio mo­ky­mo, o juo la­biau darb­da­viai ar pri­va­tus fi­zi­nis as­muo ne­mo­kės už mo­ky­mą. Mo­ky­mo ba­zės mo­der­ni­za­vi­mui ir at­nau­ji­ni­mui lė­šos ne­ski­ria­mos, tam ga­li bū­ti nau­do­ja­mos ES pro­jek­tų lė­šos (kai lai­mi to­kį pro­jek­tą) ir mo­kyk­los už­dirb­ti bei su­tau­py­ti pinigai.

– Ar tie­sa, kad esa­te ge­rai be­si­lai­kan­ti mo­kyk­la?

– Sma­gu, kad mo­kyk­la, vyk­dy­da­ma mo­ky­mo, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo, eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo, mo­ki­nių va­sa­ros po­il­sio veik­las, tu­ri ga­li­my­bę nuo­lat at­nau­jin­ti įran­gą, mo­ky­mo prie­mo­nes, kur­ti mo­der­nią, es­te­tiš­ką mo­ky­mo­si ap­lin­ką. Mo­kyk­la kas­met už­si­dir­ba apie 300 tūkst. eu­rų.

Gau­tos pa­ja­mos ir lai­mė­tų pro­jek­tų lė­šos nau­do­ja­mos te­ori­nio ir prak­ti­nio mo­ky­mo ba­zės kū­ri­mui. Vi­sų pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų prak­ti­nio mo­ky­mo ba­zė yra ge­ra, bet iš­skir­ti­nai mo­der­nias prak­ti­nio mo­ky­mo la­bo­ra­to­ri­jas, pa­nau­do­da­mi už­dir­btas ir ES pro­jek­to lė­šas, su­kū­rė­me Slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jo  ir In­di­vi­du­a­lios prie­žiū­ros dar­buo­to­jo pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­moms. 

– Esa­te ir ver­ti­na­mi. Koks nau­jau­sias jū­sų įver­ti­ni­mas ir už ką?

– Sma­gu tai, kad ši veik­la bu­vo pa­ste­bė­ta ir 2023 m. lap­kri­čio 28 d. „Li­tex­po“ pa­ro­dų rū­muo­se vy­ku­siuo­se „Eu­ro­pos bu­rės 2023“ ap­do­va­no­ji­muo­se vie­ša­jai įstai­gai Dau­gų tech­no­lo­gi­jos ir ver­slo mo­kyk­lai įteik­ta Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos įsteig­ta no­mi­na­ci­ja „Eu­ro­pos bu­rės 2023“ „Už in­ves­ti­ci­jas į šiuo­lai­ki­nę mo­kyk­lą“. 

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie pro­jek­ti­nę veik­lą pla­čiau.

– Mo­kyk­los ben­druo­me­nė daug dir­ba pro­jek­ti­nė­je sri­ty­je, kas­met įgy­ven­di­na­me 2–5 įvai­rius pro­jek­tus. Dau­gų tech­no­lo­gi­jos ir ver­slo mo­kyk­la pa­ren­gė tarp­tau­tiš­ku­mo stra­te­gi­ją ir Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do pro­fe­si­nio mo­ky­mo sri­ty­je įgi­jo „Eras­mus“ ak­re­di­ta­ci­ja 2022–2027 me­tams. Ši ak­re­di­ta­ci­ja lei­džia mo­kyk­lai pa­čiai pla­nuo­ti ir vyk­dy­ti mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų sta­žuo­tes ES ša­ly­se, lais­vai rink­tis ša­lį, lai­ką, sta­žuo­tės truk­mę, vyks­tan­čių skai­čių, to­dėl kas­met mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai važiuoja į įvai­rias ES ša­lis. Džiau­gia­mės mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų įgy­ta pa­tir­ti­mi, sma­giais įspū­džiais, iš­au­gu­sio­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis. Mo­ky­to­jai šyp­so­si iš sta­žuo­tė­je bu­vu­sio mo­ki­nio iš­gir­dę, kad mū­sų mo­ky­mo įran­ga ir mo­ky­mo me­to­dai ne tik kad ne­nu­si­lei­džia Eu­ro­pos mo­kyk­lų, o kar­tais ir len­kia.

– Eu­ro­pa prieš pen­ke­rius me­tus ir šie­met – vi­sai ki­to­kia, su dau­giau rei­ka­la­vi­mų, kaip pri­si­tai­ko­te? 

– Šian­dien ES ir Lie­tu­va ren­gia tei­sės ak­tus, įvai­rius pro­jek­tus, ska­ti­nan­čius „Ža­li­ą­jį kur­są“, vie­šo­jo­je erd­vė­je nuo­lat skam­ba, kad  spar­čiai be­si­vys­tan­čio­je vi­suo­me­ni­nė­je ap­lin­ko­je efek­ty­vus ener­ge­ti­nių ir ki­tų iš­tek­lių val­dy­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus or­ga­ni­za­ci­joms, sie­kian­čioms mak­si­ma­liai pa­di­din­ti sa­vo pro­duk­ty­vu­mą ir sėk­mę. 

– Koks jū­sų, DTVM, „Ža­lia­sis kur­sas“?

– Mū­sų mo­kyk­los „Ža­lio­jo kur­so“ pa­tir­tis kiek ki­to­kia, ji pra­si­dė­jo, kai dar ne­bu­vo „Ža­lio­jo kur­so“. Dar 2004–2006 me­tais, svars­ty­da­mi ku­ria lin­kme vys­ty­ti mo­kyk­los 60 ha mo­ko­mą­jį ūkį, pa­ste­bė­jo­me, kad „mū­sų pies­ky­nuo­se“ pilk  ne­py­lęs trą­šas, der­liu­mi su­val­kie­čiams ne­pri­lyg­si. Dau­gų apy­lin­kės nuo­sta­bios, eže­rai, žmo­nės... vie­nin­te­lė iš­ei­tis – eko­lo­gi­ja. Eko­lo­gi­nis ūki­nin­ka­vi­mas be mo­der­nios tech­ni­kos – ne­įma­no­mas, o pi­ni­gų nie­kas ne­duo­da. Tau­pėm, kau­pėm, skai­čia­vom ir  po „biš­ku­ci“ se­nus tar­šius trak­to­rius, kom­bai­ną kei­tė­me į mo­der­nius, na­šius. 

– Daug vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų su­si­du­ria su di­de­liais ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kaš­tais, ko­kia si­tu­a­ci­ja pas jus? 

– Dau­gai su­si­dū­rė su iš­skir­ti­niu iš­šū­kiu – de­cen­tra­li­za­vus šil­dy­mą, mo­kyk­loje pas­ku­bo­mis bu­vo įreng­ta ga­na ga­lin­ga kie­to ku­ro (bio­ku­ro) ka­ti­li­nė, su­naudo­jan­ti ke­lis tūks­tan­čius ku­bi­nių met­rų bio­ku­ro per šildymo sezoną. Ta­čiau ši­lu­ma kau­lų ne­lau­žė. Lai­mė – bio­ku­ro kai­na bu­vo ma­ža. Iš­ei­tis? Ana­li­zuo­ja­me, skai­čiuo­ja­me, tau­po­me už­dirb­tas lė­šas ir 2013 me­tais re­konst­ravo­me ka­ti­li­nę. Re­zul­ta­tas – dvi­gu­bai su­ma­žė­ju­sios ku­ro są­nau­dos ir džiu­gi­nan­ti ši­lu­ma.

– Te­ko gir­dė­ti ir gy­vą „anek­do­tą“ apie jus, kaip apie elek­tros ga­min­to­jus. Pa­pa­sa­ko­ki­te. 

– Mes – dzū­kai, ne­skū­pūs, da­li­na­mės vis­kuo, įskai­tant pa­tir­ti­mi. At­vy­kę ko­le­gos juo­kau­ja, kad esa­me elek­tros ga­min­to­jai. Na, sa­vo po­rei­kiams pa­si­ga­min­tos elek­tros ener­gi­jos pa­kan­ka, ne­per­ka­me, o tai nė­ra ir ma­žai, apie 140–150 tūkst. ki­lo­vat­va­lan­džių per metus. Tie kas no­ri skai­čiuo­ti... pra­šom. Mums svar­bu – ji ža­lia ir nie­ko ne­kai­nuo­ja.

1930 m. 
Pir­ma­sis ir il­ga­me­tis mo­kyk­los va­do­vas bu­vo Že­mės ūkio kul­tū­ros mo­kyk­lą Vie­no­je (Aust­ri­ja) bai­gęs in­ži­nie­rius, ag­ro­no­mas Al­fon­sas Naš­liū­nas. Prie mo­kyk­los nuo 1930 m. vei­kė me­te­o­ro­lo­gi­nė sto­tis, lau­ko ban­dy­mų sto­tis. Iki 1939 m. mo­kyk­lai va­do­va­vo J.Ber­ta­šius.

1959 m.
Prieš 65 me­tus Lie­tu­vo­je įvyk­dy­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė re­for­ma. Prieš tų pa­čių me­tų gruo­dį pa­nai­kin­tas tuo­me­ti­nis Dau­gų ra­jo­nas (Dau­gai pri­jun­gia­mi prie Aly­taus ra­jo­no). 1960 m. ba­lan­dį Aly­taus ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­tvar­kiu Nr. 208 Aly­taus že­mės ūkio tech­ni­ku­mas per­ke­lia­mas į Dau­gus, o jo vie­to­je įsteig­tas  Me­cha­ni­kos tech­ni­ku­mas (da­bar­ti­nis Kau­no ko­le­gi­jos Aly­taus fa­kul­te­tas). Mo­ky­mo ba­zei Dau­guo­se skir­tos bu­vu­sių ta­ry­bos rū­mų ir gy­ven­to­jų bui­ti­nio ap­tar­na­vi­mo įmo­nės pa­tal­pos. Tais pa­čiais me­tais ge­gu­žę Dau­gų ko­lū­kis ir Dau­gų gy­vu­lių pri­ėmi­mo punk­tas re­or­ga­ni­zuo­tas į Dau­gų že­mės ūkio tech­ni­ku­mo mo­ko­mą­jį ūkį. Nau­jo­se pa­tal­po­se įkur­ta 14 mo­ko­mų­jų ka­bi­ne­tų ir la­bo­ra­to­ri­jų, įreng­tas ko­lek­ci­nis au­gy­nas.