Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų va­dų va­da­vie­tė Kas­čiū­nuo­se at­sta­ty­ta ge­ros va­lios žmo­nių dė­ka

Pra­na­šiš­ki žo­džiai, o gal tie­siog am­ži­nos tie­sos pri­mi­ni­mas mums? Jie ak­tu­a­lūs kaip nie­ka­da šian­die­nos mo­der­niu lai­ko­mo pa­sau­lio ir tech­no­lo­gi­jų lai­kais, skai­tant ir ma­tant tūks­tan­čių pa­si­rink­tą lais­vą gy­ve­ni­mą no­rė­ju­sių gy­ven­ti pa­pras­tų žmo­nių mir­tis ir bru­ta­lias jų žu­dy­nes ka­re Uk­rai­no­je.

Par­ti­za­no Juo­zo Ja­ka­vo­nio-Tig­ro il­ga­me­tis sie­kis ir veik­la bu­vo ne tik kiek­vie­na pro­ga vi­siems pri­min­ti de­šimt­me­čiais men­kin­tą bei iki da­bar dar ne­pa­kan­ka­mai vi­suo­me­nė­je su­pras­tą ir įsi­są­mo­nin­tą po­ka­rio par­ti­za­ni­nės re­zis­ten­ci­jos ypa­tin­gą reikš­mę mū­sų vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui ir jo­je pa­dė­tus pa­grin­dus šiam tie­siog ste­buk­lui pri­lygs­tan­čiam fak­tui. Ta­čiau jam taip pat bu­vo la­bai svar­bu au­ten­tiš­kais pa­vyz­džiais liu­dy­ti is­to­ri­nę at­min­tį – Juo­zas Ja­ka­vo­nis-Tig­ras sva­jo­jo at­kur­ti jo so­dy­bo­je eg­zis­ta­vu­sį Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų va­dų Juo­zo Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio ir Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go bun­ke­rį su įlin­di­mo an­ga. Šį slap­tą bun­ke­rį po že­me 1945 m. iš­ka­sė pats par­ti­za­nų va­das A.Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas kar­tu su jo ad­ju­tan­tu Vin­cu Iva­naus­ku-Ge­gu­čiu, par­ti­za­nais Al­ber­tu Per­mi­nu-Jū­ri­nin­ku, Bro­niu­mi Čap­li­ku-Straz­du ir J.Ja­ka­vo­niu-Tig­ru.

Bū­tent šia­me bun­ke­ry­je bu­vo su­pla­nuo­tas oku­pan­to vie­ti­nin­kams daug nuos­to­lių su­kė­lęs Mer­ki­nės mies­te­lio stri­bų būs­ti­nės už­puo­li­mas, pa­reng­tos vi­suo­ti­nai nau­do­tos pa­si­žy­mė­ju­sių par­ti­za­nų ap­do­va­no­ji­mo tai­syk­lės, spaus­di­na­mas par­ti­za­nų laik­raš­tis „Lais­vės var­pas“, įvai­rūs at­si­šau­ki­mai ir krei­pi­mai­si į gy­ven­to­jus bei ki­ti do­ku­men­tai.

A.Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas iki šių die­nų iš­li­ku­siuo­se sa­vo me­mu­a­ruo­se ap­ra­šė bū­tent čia jo iš­gy­ven­tas va­lan­das, ką žmo­gus jau­čia at­si­dū­ręs prie mir­ties slenks­čio, kai pats aiš­kiai gir­dė­jo, kaip če­kis­tai įnir­tin­gai ba­do plie­ni­niais stry­pais ap­link bun­ke­rį ir ka­si­nė­ja že­mę tvar­te... To­kio­se kaip ši vie­to­se „slaps­tė­si“ mū­sų vi­sų Lais­vė nu­ož­miau­siais po­ka­rio oku­pa­ci­jos ir vė­les­niais il­gais tam­sos me­tais po jos įsi­tvir­ti­ni­mo.

Par­ti­za­nas J.Ja­ka­vo­nis-Tig­ras vi­suo­met gy­ve­no su vil­ti­mi įam­žin­ti bu­vu­sios jo ko­vos už Lie­tu­vos lais­vę va­dų ir ben­dra­žy­gių at­mi­ni­mą. De­ja, pats ne­su­spė­jo šios die­nos su­lauk­ti. Ar­ti­mie­ji ver­ti­na jo to­lia­re­giš­kų idė­jų svar­bą ir tę­sia my­li­mo Tė­ve­lio prie­sa­kus bei va­lią. To­dėl, pa­lai­kant ir pa­ska­ti­nus ben­dra­min­čiams, bu­vo įkur­tas „Juo­zo Ja­ka­vo­nio-Tig­ro lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das“ (ko­das 305956051, a. s. Nr. LT987300010170506444, AB Swed­bank), ku­rio veik­la bus skir­ta ir šių, ir dau­gy­bės ki­tų J.Ja­ka­vo­nio-Tig­ro tu­rė­tų idė­jų ir sie­kių, su­si­ju­sių su po­ka­rio re­zis­ten­ci­jos ju­dė­ji­mo ir jo pa­mo­kų mū­sų da­bar­čiai puo­se­lė­ji­mu ir įgy­ven­di­ni­mu Kaš­čiū­nų kai­me.

J.Ja­ka­vo­nio ne­nuils­ta­mą nuo­šir­du­mą ir at­vi­ru­mą žmo­nėms ži­no­jo dau­ge­lis. Jo di­di ir lais­va sie­la, pa­si­rin­ki­mas ne­nuils­ta­mai liu­dy­ti ir skelb­ti il­gus de­šimt­me­čius nu­ty­lė­tą, šmei­ži­kiš­kai men­kin­tą mū­sų ša­lies lais­vės is­to­ri­ją su­tel­kia jį pa­ži­no­ju­sius žmo­nes ge­riems jo pra­dė­tiems ir įkvėp­tiems dar­bams jau iš ana­pus.

Štai pui­ki ir dos­ni dzū­kų šei­ma Ži­vi­lė ir Ma­rius Va­lu­ky­nai, iš­gir­dę ži­nią, kad pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti bun­ke­rį ir įkur­ti mu­zie­jų, tie­siog pa­tys, sa­vo ini­cia­ty­va su­si­sie­kė ir pa­siū­lė pa­gal­bą ir pa­ra­mą. Ge­rų­jų dzū­kų Ži­vi­lės ir Ma­riaus su­teik­ta net 10 tūkst. eu­rų fi­nan­si­nė pa­ra­ma bun­ke­rio at­kū­ri­mo dar­bams ir mu­zie­jaus įkū­ri­mui bei pa­pil­do­mai at­lik­ti ap­lin­kos su­tvar­ky­mo dar­bai bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta, iš­skir­ti­nė pa­gal­ba ir au­ka. Bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, kad žmo­nės, nors ir su­vok­da­mi pa­si­rink­tos mū­sų kraš­to par­ti­za­nų veik­los įpa­min­kli­ni­mo svar­bą, ga­lė­jo pa­au­ko­ti to­kią di­de­lę pi­ni­gų su­mą, ku­rių daug kur sto­ko­ja­ma. To­kia pa­ra­ma la­bai įpa­rei­go­ja ir su­da­rė ga­li­my­bę pra­dė­ti re­a­lius par­ti­za­nų va­da­vie­tės at­sta­ty­mo (at­nau­ji­ni­mo) dar­bus.

Nors M.Va­lu­ky­nas tu­ri daug įsi­pa­rei­go­ji­mų ir dar­bų, nes yra aso­cia­ci­jos LIT­BIO­MA pre­zi­den­tas, taip pat Pie­tų Lie­tu­vos įmo­nės „Dzū­ki­jos me­die­na“ va­do­vas, ta­čiau su­spė­jo pa­gel­bė­ti ir tvar­kant ap­lin­ką prie bun­ke­rio bei iš­ker­tant pa­svi­ru­sius ant bun­ke­rio me­džius.

Ž.Va­lu­ky­nie­nė, pui­kaus tiek ap­lin­ka, tiek iš­skir­ti­nio sko­nio pa­tie­ka­lais res­to­ra­no „Dzū­ky­nė“ sa­vi­nin­kė, pa­siū­lė pa­ga­min­ti vai­šių bei la­bai pri­si­de­da prie bū­si­mo šių­me­tės lie­pos 23 die­ną įvyk­sian­čio gra­žaus ren­gi­nio „Is­to­ri­jos at­gar­siai Mer­kio kran­te“ Kaš­čiū­nų kai­me.

Prie kil­naus tiks­lo pri­si­dė­jo ir ki­tas pui­kus miš­ki­nin­kas, Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­jos Drus­ki­nin­kų re­gio­ni­nio pa­da­li­nio va­do­vas Ze­no­nas Nau­jo­kas. Esa­me nuo­šir­džiai jam dė­kin­gi už vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą ir pa­ta­ri­mus at­sta­tant va­da­vie­tę.

To­kią iš­skir­ti­nai nuo­šir­džią Dzū­ki­jos miš­ki­nin­kų pa­ra­mą la­bai bran­gi­na­me ir to­dėl, kad par­ti­za­nas J.Ja­ka­vo­nis-Tig­ras, pa­leis­tas iš so­vie­ti­nių la­ge­rių po skir­tos baus­mės ir grį­žęs į Lie­tu­vą, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą dir­bo to me­to są­ly­go­mis fi­ziš­kai la­bai sun­kius miš­ki­nin­ko dar­bus, nors jau ir sa­va­me kraš­te.

J.Ja­ka­vo­nis la­bai džiau­gė­si ir vi­są gy­ve­ni­mą bu­vo dė­kin­gas tuo­me­ti­niam vy­riau­sia­jam miš­ki­nin­kui Al­gir­dui Va­la­vi­čiui, ku­ris tuo­met lai­ki­nai ėjo di­rek­to­riaus pa­rei­gas ir la­bai ri­zi­ka­vo įdar­bin­da­mas bu­vu­sį par­ti­za­ną J.Ja­ka­vo­nį, ku­rį uo­liai se­kė KGB dar­buo­to­jai ir na­muo­se nuo­lat da­ry­da­vo kra­tas.

„Juo­zo Ja­ka­vo­nio-Tig­ro lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das“ nuo­šir­džiai dė­ko­ja ir vi­siems ki­tiems ge­ros va­lios žmo­nėms ir įmo­nėms, ku­rie sa­vo au­ko­mis pri­si­dė­jo ir dar pri­si­dės prie iš es­mės jau baig­to par­ti­za­nų va­da­vie­tės at­kū­ri­mo ir pla­nuo­ja­mo ne­di­de­lio mu­zie­jaus įkū­ri­mo dar­bų.

Is­to­ri­ja gy­va ne kny­go­se, o mū­sų vi­sų šir­dy­se. Puo­se­lė­ki­me sa­vo Tau­tos at­min­tį ir bet ku­rią mi­nu­tę bū­ki­me pa­si­ruo­šę ap­gin­ti sa­vo Lais­vę. O mū­sų par­ti­za­nų dva­sio­je yra gy­vas ir tvir­tai lai­ko­si mū­sų tau­tos stip­ry­bės ko­das. Vi­sų ge­ros va­lio žmo­nių dė­ka ne tik bus at­sta­ty­ta Dai­na­vos apy­gar­dos va­dų va­da­vie­tė. Lie­pos 23-iąją vyks pui­kus ren­gi­nys „Is­to­ri­jos at­gar­siai Mer­kio kran­te“.

Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja „Par­ti­za­no Juo­zo Ja­ka­vo­nio-Tig­ro lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das“.

PROGRAMA.

14.00–15.00 val. Dalyvių registracija, partizaninio judėjimo eksponatų ir dokumentų paroda skambant Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro „Laisvė“ atliekamoms dainoms.

15.00 val. Dainavos apygardos partizanų vadų J.Vitkaus-Kazimieraičio ir A.Ramanausko-Vanago vadavietės atidarymo ceremonija.

15.30 val. Partizanų dainas atliks operos solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, solistė Agnė Sabulytė, smuikininkė Vilija Pranskienė, Vilniaus įgulos karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“.

16.30 val. Dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis-Tigras“ premjera.

18.00 val. Grupės „Thundertale“ koncertas, kareiviška košė ir arbata.

Pro­jek­to va­do­vė – Mig­lė Rukš­te­ly­tė.

Ren­gi­nį re­mia LR Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba ir pri­va­tūs rė­mė­jai.

Ma­lo­niai kvie­čia­me da­ly­vau­ti!

An­ge­lė Ja­ka­vo­ny­tė