Da­rak­to­riaus anū­kei skai­ty­mas – įdo­miau­sias už­si­ė­mi­mas

„Su „Aly­taus nau­jie­no­mis“ tris kar­tus per sa­vai­tę ma­ne pa­sie­kia mies­to ir ra­jo­no ži­nios. Mie­la ras­ti ge­rų nau­jienų, bet skai­tau ir iš­ke­lia­vu­siems Ana­pi­lin skir­tus at­si­svei­ki­ni­mus. Spau­dos ko­ky­bė ge­ra, laik­raš­tį ma­lo­nu į ran­kas pa­im­ti, tu­ri­nys įdo­mus – žmo­gus, gam­ta, is­to­ri­ja, dai­lė, tur­gus… Man pa­lie­ka ge­rą įspū­dį. La­bai pa­tik­da­vo Jur­gio Ko­chans­ko ra­ši­niai, o ir jis pats – te­ko ben­drau­ti – la­bai mie­las, sma­gus, jud­rus ir la­bai ger­bian­tis sa­vo uoš­vę.

Kai­my­nas Lai­mu­tis Ja­na­vi­čius už­si­sa­ko „Sa­vai­tę“, per­skai­tę, pa­si­da­li­ja­me lei­di­niais. Tė­vų lai­kais ėjo „Ko­mu­nis­ti­nis ry­to­jus“, ne­ma­žai jo nu­me­rių pa­lė­pė­je su­dė­ta ir pui­kiai iš­si­lai­kė iki šių die­nų. Kar­tais at­si­ne­šu ir skai­tau, daug pa­žįs­ta­mų pa­var­džių ir var­dų dar iš ko­lū­kio lai­kų ran­du. Įdo­mu, nes lai­kas bė­ga, vis­kas kei­čia­si ir daž­nas se­nas straips­niu­kas jau ke­lia juo­ką“, – pa­sa­ko­ja ge­ra nuo­tai­ka spin­du­liuo­jan­ti Onu­tė, ne­gai­lin­ti pa­gy­rų ir laiš­ki­nin­kei Ge­nu­tei.

O.Tur­či­nie­nė – pen­si­nin­kė, tad lai­ką lei­džia sa­vo ma­lo­nu­mui, lan­ko­si kon­cer­tuo­se. Nuo Sa­pa­tiš­kių iki San­tai­kos – trys ki­lo­met­rai. Šil­tuo­ju me­tu puo­se­lė­ja gė­ly­nus, at­ei­na drau­gės jais pa­si­gė­rė­ti, ko­kią puokš­tę pri­sis­kin­ti. „Man pa­tin­ka ben­drau­ti su ti­kin­čiais, drau­giš­kais žmo­nė­mis, ku­rie tau ir džiaugs­me, ir var­ge šir­dį ati­duo­da“, – sa­ko il­ga­me­tė „Aly­taus nau­jie­nų“ pre­nu­me­ra­to­rė O.Tur­či­nie­nė.