Stumbras bus „išteisintas“?

Keli epizodai ir nesėkmingi žingsniai

Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad agentūra, gavusi prašymą dėl tokio veiksmo, kreipėsi į urėdiją dėl stumbro agresyvumą pagrindžiančios informacijos pateikimo. Argi neparadoksalu: po skubaus reikalavimo nušauti – abejonės dėl Raudonosios knygos atstovo agresyvumo?

Girdi, agresyvus stumbras, klaidžiojantis po Alytaus, Lazdijų, Prienų rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijas, puola žmones, kai šie ateina pas gyvulius, kelia grėsmę naminiams gyvūnams. Tokia informacija nurodoma Aplinkos ministerijos rašte Valstybinių miškų urėdijai, kuri turi organizuoti letaliu būdu iš gamtos paimti Raudonosios knygos atstovą. Apie tai rašėme publikacijoje „Nušauti. Tokį nuosprendį ministerija paskelbė Žuvinto krašto stumbrui“ (Nr. 14047). 

Didžiausias Lietuvoje saugomas laukinis gyvūnas minėtuose kraštuose klaidžioja daugiau nei metus laiko, o vietiniai aplinkosaugininkai mano, kad jis greičiausiai yra atklydęs iš Lenkijos ar Baltarusijos. Paskutinįkart Žuvinto rezervate stumbras buvo stebėtas prieš keturis dešimtmečius.

Informaciją apie stumbro neva agresyvumą pateikusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė nurodė kelis epizodus apie esą užpultus žmones, badomus naminius gyvulius. Girdi, buvo priimtas sprendimas jį užmigdyti, bet nesėkmingai, po to organizuotas jo baidymas nuo naminių galvijų. Kadangi tokie žingsniai naudos nedavė, saugomą stumbrą prireikė nušauti.

Ar stumbras tikrai agresyvus?

„Alytaus naujienų“ kalbinti vietiniai ūkininkai ir aplinkosaugininkai tvirtino nežinantys nė vieno atvejo apie stumbro agresyvumą, o apie jo draugišką pasirodymą Žuvinto krašte ir kitose Alytaus rajono teritorijose teko rašyti ne vieną kartą. Tad užsibrėžėme tikslą gauti konkrečią informaciją apie šio žvėries parodytą agresyvumą. 

Pasirodo, pastaruoju metu atitinkamos tarnybos per Bendrąjį pagalbos centrą 112 numeriu sulaukė 14 pranešimų apie stumbrą, kuriuo norima atsikratyti, ir vadovaujantis tokiais pranešimais, reikalaujama griežto nuosprendžio jo atžvilgiu.

Kas įdomiausia, kad tarp šių pranešimų yra trys, liudijantys stumbro agresyvumą. Konkretūs – tik du, nes pranešta, kad puola naminius gyvulius, trečiame pranešime yra tik žodis „agresyvus“. 

Didžioji dalis pranešimų – visiškai nieko nepasakantys apie stumbro agresyvumą, atvirkščiai – tik eiliniai gyvūno stebėjimai. 

Pavyzdžiui, „netoli Kauno kelio, Miklusėnų k., prie karvių atklydo stumbras“, „pravažiavus tiltą, pievoje ant kalno stovi stumbras“, „stumbras dabar vaikšto kaime“, „prie pranešėjos karvės guli stumbras“, „pas kaimynus į aptvertą gardą priklydo stumbras“. 

Daugeliu atvejų tai pranešdami gyventojai laukė patarimų, ką daryti su atkeliavusiu galingu žvėrimi.

Stumbras yra saugomas gyvūnas, kuriam buvo kilusi reali rūšies išnykimo grėsmė. Dėl gamtosaugininkų pastangų, šios grėsmės pavyko išvengti. Tiesa, laisvėje esančios šių didingų gyvūnų bandos areale iš dalies išlieka izoliuotos. Pavienių stumbrų migracija iš kaimyninių šalių gali būti labai svarbi proga „įnešti šviežio kraujo“ į izoliuotą Lietuvos stumbrų populiaciją ir taip praturtint mūsų stumbrų „genetinę sveikatą“. 

Šis Alytaus stumbras, galimai užklydęs iš Lenkijos ar Baltarusijos, galėtų būti labai naudingas saugant Lietuvos stumbrų populiaciją. Tokių gyvūnų likvidavimas juos nušaunant, galėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, pvz. pasirodant aiškiems faktams, jog jis kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl elgsenos pokyčių jis negali sėkmingai integruotis ir gyventi su gentainiais. 

Ketinant stumbrą nušauti, Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos visuomenę turėtų supažindinti su visa informacija ir aplinkybėmis, parodančiomis, jog visos kitos priemonės išsaugoti šį gyvūną ir pašalinant grėsmes yra padarytos ir nelieka kitos išeities, kaip tik jį likviduoti. 

Kol kas tokia informacija visuomenei nėra pateikta ir, kaip suprantu, institucijos dar vertina, ką daryti.

Pagal turimą informaciją neatrodo, jog šis stumbras keltų grėsmę Alytaus krašto žmonėms, o gyventojams veikiau trūksta informacijos ir patarimo, kaip elgtis jį pamačius. Todėl svarbu, jog mūsų aplinkosaugos institucijos tokią informaciją suteiktų ir parodytų rūpestį ne tik saugomam gyvūnui, bet ir visuomenei, padedant mokytis sugyventi su šiais didingais gyvūnais, o ne juos likviduoti. 
Mano nuomone, būtų tikslinga, jei kompetentingi ekspertai, užmigdę šį stumbrą pervežtų į stumbryną Dzūkijos nacionaliniame parke. 

Šis stumbras galėtų integruotis į Dzūkijoje formuojamą bandą, o pratęsdamas savo giminę – praturtintų naujai formuojamos vietos populiacijos genetinę įvairovę. Žinoma, šiame procese reikėtų atlikti ir genetinius tyrimus.

Žymantas Morkvėnas
Visuomeninės organizacijos, vykdančios veiklą aplinkos apsaugos srityje, Baltijos aplinkos forumo direktorius, gamtos apsaugos ekspertas

.....

Visą publikaciją skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14052-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

„Alytaus naujienų“ laikraščio projekto „Viešojo intereso periskopas“ (VIP) publikacija. Projektą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“. Daugiau skaitykite www.alytausnaujienos.lt/vip