Kaip įkvėp­ti Lie­tu­vai ir Aly­tui nau­jos gy­vy­bės? (15)

Skardzius

Interviu su 30-osios Aly­taus vien­man­da­tė­s apy­gar­do­s kandidatu į Sei­mą, par­ti­jos „Ne­mu­no Auš­ra” sąrašo at­sto­vu Artūru Skardžiumi.

– Artūrai, 30-ojo­je Aly­taus vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je į Sei­mą ba­lo­ti­ruo­ja­tės, kaip Re­mi­gi­jaus Že­mai­tai­čio va­do­vau­ja­mos par­ti­jos „Ne­mu­no Auš­ra” at­sto­vas. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te po­li­ti­nį ke­lią su šia par­ti­ja ir jos ly­de­riu?

– Ti­kiu šiais jau­nais ir pa­si­ry­žu­siais veik­ti žmo­nė­mis, su­si­bū­ru­siais į nau­ją po­li­ti­nę par­ti­ją „Ne­mu­no Auš­ra”. Re­mi­gi­jų Že­mai­tai­tį pa­žįs­tu se­niai. Jis daug me­tų bu­vo ma­no ko­le­ga Sei­me. Kar­tu te­ko dirb­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te ir ne kar­tą gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są su­si­rem­ti su įvai­rio­mis in­te­re­sų gru­pė­mis bei lo­bis­tais. Tai jau­nas, drą­sus, tu­rin­tis vi­zi­ją po­li­ti­kas, ku­ris ne­pa­ran­kus bai­liems pri­si­tai­kė­liams, be­si­sle­pian­tiems už va­di­na­mų „tra­di­ci­nių“ par­ti­jų ly­de­rių si­jo­nų.

Mū­sų ko­man­do­je yra daug ak­ty­vių, iš­min­tin­gų žmo­nių, trokš­tan­čių dirb­ti dėl Lie­tu­vos ir pa­dė­ti sau­giai iš­bris­ti iš si­tu­a­ci­jos, ku­rio­je šian­dien vi­si at­si­dū­rė­me. Drą­sa ir vi­zi­ja – tai, ko šian­dien rei­kia Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms.

– Ko­dėl Sei­mo na­rio man­da­tui siek­ti pa­si­rin­ko­te bū­tent Aly­taus apy­gar­dą?

– To­dėl, kad la­bai ge­rai pa­žįs­tu Dzū­ki­jos kraš­tą ir jo žmo­nes. Dar 2000 me­tais Aly­taus rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo dė­ka ta­pau Sei­mo na­riu. Kar­tu ko­vo­jo­me, kad ne­bū­tų už­tvenk­tas Ne­mu­nas ties Aly­tu­mi, su­sig­rą­ži­no­me ne­vy­ku­siai pri­va­ti­zuo­tą „Aly­taus teks­ti­lę“. Sėk­min­gai re­konst­ra­vo­me sta­dio­ną ir Spor­to rū­mus, ku­riuo­se bu­vo su­reng­tas 2011 me­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas. Pa­sta­tė­me nau­ją til­tą per Ne­mu­ną, suor­ga­ni­za­vo­me ant­rą­jį Dzū­ki­jos kul­tū­ros kon­gre­są ir su­kū­rė­me Dzū­ki­jos her­bą.

Bran­gi­nu tą pa­si­ti­kė­ji­mą iki šiol ir ti­kiu, kad su sa­vo po­li­ti­ne pa­tir­ti­mi ga­liu tin­ka­mai at­sto­vau­ti Aly­tų ir jo žmo­nes Sei­me.

– Su­si­ti­ko­te ir su­si­tin­ka­te su aly­tiš­kiais. Ko­kias bė­das Jums iš­sa­kė ir kaip ga­li­te pa­dė­ti?

– Aly­tu­je bė­dų kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je aps­tu – ma­ži at­ly­gi­ni­mai, il­gos ei­lės pas gy­dy­to­jus, pras­tas svei­ka­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas, ma­žos pen­si­jos ir pa­šal­pos, di­de­lės ener­ge­ti­nių pa­slau­gų ir iš­tek­lių kai­nos, blo­ga ke­lių būk­lė, emig­ra­ci­ja.

Pa­dė­ti vals­ty­bei ir jos žmo­nėms iš­bris­ti iš šios pa­dė­ties ga­li tik nau­ja, at­sa­kin­ga ir kom­pe­ten­tin­ga val­džia. Par­ti­ja „Ne­mu­no Auš­ra“ ne tik ma­to, bet ir ži­no, ką rei­kia da­ry­ti, ką keis­ti ir kaip įkvėp­ti Lie­tu­vai nau­jos gy­vy­bės.

– Ir Jūs, ir ki­ti „Ne­mu­no Auš­ros” kan­di­da­tai į Sei­mą pa­brė­žia, kad da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės spren­di­mai vi­suo­me­nė­je ke­lia vis di­des­nį ne­ri­mą ir su­maiš­tį. Įvar­din­ki­te tuos spren­di­mus.

– Pir­miau­sia ne­ri­mą ke­lią šios Vy­riau­sy­bės bau­gi­ni­mo po­li­ti­ka ir vi­suo­me­nės su­prie­ši­ni­mas. Švie­ti­mo ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tie­ki­mas per­duo­da­mas į pri­va­čias ran­kas, to­dėl žmo­nės pri­vers­ti pla­čiai at­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes. Su ener­ge­ti­niu skur­du Lie­tu­vo­je su­si­du­ria tris kar­tus dau­giau žmo­nių, nei vi­du­ti­niš­kai ES. Mo­no­po­li­zuo­to ir ne­re­gu­liuo­ja­mo elek­tros ir du­jų sek­to­riaus įmo­nės iš gy­ven­to­jų ki­še­nių iš­siur­bia pas­ku­ti­nius eu­rus.

Tu­ri­me SGD ter­mi­na­lą, bet už du­jas mo­ka­me bran­giau­siai. Elek­tros rin­kos „li­be­ra­li­za­vi­mas“ jau se­niai pa­ty­rė fias­ko. „Ža­lia­sis kur­sas“ ta­po naš­ta tiek ver­slui, tiek pa­pras­tiems pi­lie­čiams. Vėl kė­si­na­ma­si į bran­giau­sią mū­sų tur­tą – Lie­tu­vos miš­kus. Dėl nu­gy­ven­tos ke­lių in­fra­struk­tū­ros iš tran­zi­ti­nės vals­ty­bės ne­tru­kus tap­si­me Eu­ro­pos už­kam­piu. Aki­vaiz­du - ši Vy­riau­sy­bė ig­no­ruo­ja tau­tos lū­kes­čius.

– Ar re­a­lus Jū­sų siū­ly­mas įkur­ti vals­ty­bi­nį ban­ką? Kuo jis bus nau­din­gas gy­ven­to­jams?

– Kai dėl ne­si­bai­gian­čių kri­zių gy­ven­to­jai ver­čia­mi verž­tis dir­žus, šios val­džios glo­bo­ja­mi už­sie­nio ban­kai pamps­ta nuo ne­žmo­niš­kai iš­au­gu­sių pel­nų. Ban­ki­nių pa­slau­gų įkai­niai pas mus vie­ni di­džiau­sių, tar­si Lie­tu­va bū­tų koks Ku­vei­tas, kur naf­ta trykš­ta iš po ko­jų.

Fi­nan­si­nių iš­tek­lių pri­ei­na­mu­mas smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui Lie­tu­vo­je vie­nas že­miau­sių vi­so­je ES. Vals­ty­bi­nius ban­kus tu­ri dau­ge­lis ES vals­ty­bių. Vien vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių mi­li­jar­di­nių biu­dže­tų ap­tar­na­vi­mas leis­tų vals­ty­bei su­tau­py­ti mi­li­jo­nus , ku­riuos da­bar su­si­šluo­ja ko­mer­ci­niai ban­kai. Smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas sa­vo veik­los plėt­rai leng­viau gau­tų pa­sko­las, kas taip pat di­din­tų mo­kes­ti­nes vals­ty­bės pa­ja­mas. Vals­ty­bi­nis ban­kas bū­tų re­a­lus kon­ku­ren­tas už­sie­nio ko­mer­ci­niams ban­kams ir jie bū­tų pri­vers­ti ma­žin­ti sa­vo pa­slau­gų įkai­nius.

– Jei­gu bū­si­te Aly­tu­je iš­rink­tas Sei­mo na­riu, ko­kio dar­bo pir­miau­sia im­si­tės?

– Sa­vi­val­dy­bė tik­rai ne­pa­jė­gi val­dy­ti to­kios di­džiau­sios Aly­taus ap­skri­ties gy­dy­mo įstai­gos. – li­go­ni­nės. An­tri me­tai ne­su­ge­ba­ma pa­skir­ti nuo­la­ti­nio va­do­vo, iki šiol li­go­ni­nei va­do­vau­ja lai­ki­na­sis di­rek­to­rius. Bū­ti­na at­si­sa­ky­ti dvi­gu­bo pa­val­du­mo ir siek­ti, kad S. Ku­dir­kos li­go­ni­nė įgy­tų res­pub­li­ki­nės li­go­ni­nės sta­tu­są.

Rei­kia ne­del­siant į Aly­taus li­go­ni­nę su­grą­žin­ti re­a­ni­mo­bi­lį ir tęs­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą su Vil­niaus San­ta­ros kli­ni­ko­mis. Bū­ti­na kuo grei­čiau baig­ti ae­ro­dro­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos gin­čus su sa­vi­val­dy­be ir įveik­lin­ti 100 hek­ta­rų jo te­ri­to­ri­ją. Ši iš­skir­ti­nė mies­to vie­ta ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­ma ne tik avia­ci­jai, bet ir rek­re­a­ci­nėms bei ka­ri­nėms reik­mėms, čia ga­lė­tų kur­tis ka­ri­nės pra­mo­nės įmo­nės su ge­rai ap­mo­kam­mis dar­bo vie­to­mis. Rei­kia kuo sku­biau baig­ti ke­lio Aly­tus – Kau­nas re­konst­ruk­ci­jos dar­bus.

Kal­bė­jo­si Jur­gis Lė­ve­nis


Po­li­ti­nė re­kla­ma bus ap­mo­kė­ta iš partijos „Nemuno Aušra” po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos są­skai­tos. Užs. Nr. 2024/13

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Geriau papasakokit kaip Vytautas Landzbergis dirbo TSRS KGB darbuotoju, kaip Tarybinis profesorius skaite satudentams mokslinio komunizmo paskaitas ir birka skambino ant pjenino TSRS Himna. Kaip TSKP CK nurodymu pasidare Sajudzio vadovu ir kartu su Gorbaciovo gauja pardave TSRS ir LTSR Amerikai, paskui skraidino po Lietuva zemes hektarus ir supirkinejo uz 1 eur. zemes sklypus Vilniuje.

    Komentaras

    statytus pastatus sodyboje prie upės jau nugriovė, ar visgi išsisuko? Nieko nenuveikęs Lietuvai, Alytui - viskas tik sau sau sau. Ar ne apie jį sakė, kad ne tik durnas, bet ir vagis?

    Komentaras

    seniai šlykščiuosi vienu gličiausių ir vingriausiu Seimo sliekų, be skrupulų šliaužiojančiu per partijas bei rinkimų apygardas ir mėšlinuose sluoksniuose besitvarkančiu savo asmeninius reikaliukus. Paklauskite savęs, jeigu jis taip gerai dirbo "žmonių labui", kodėl antrąkart iš eilės nekandidatavo tose apygardose, kuriose buvo išrinktas: 2000-2004 m. Alytaus Nr.30, 2012-2016 m. Pagėgių Nr.32 apygardose, jau nekalbant apie tai, kodėl iš nusususios Darbo partijos skubiai peršliuožė į "ant bangos" kylantį demagogų ir populistų sambūrį? Beje, tokio demagogų ir melagių mišraus dueto, koks yra pirmieji "aušros" balsai, Lietuva dar neregėjo ir negirdėjo.
    P.S. Jeigu norite nuoširdžiai pakvatoti, atidžiai paskaitykite, ką kandidatas sakąs nuveikęs Alytuje 2000-2004-aisiais...

    Komentaras

    Tik jau buvo nuo Alytaus rinktas į Seimą. Tuo met netekta autobusų parko ir šilumos tinklų nuomos sutartis, kuri kaip nepasiteisinus šiuo met tinklai gražinti savivaldybei. Kokia kaina. Tuo met per rinkimus Alytuj jį vedžiojęs meras jau a.a. Tenka tik primint, jei Alytus būt turėjęs stiprių politikų, ypač į Seimą rinktų kur pagal parlamentinės kontrolės principą būt kontroliavęs savivaldybės ir teisėsaugos institucijų laikymąsi įstatymų kad miesto interesas būt aukščiau kitų, šiandien. Alytus ne merdėtų su žemiausiu gyvenimo indeksu tarp didmiesčių. Apie ką ir prabilt bijo. Pas vienintelius į pramonės parką nepritraukti strateginiai investuotojai su gerais atlyhinimais. Neįveiklinti dideli aerodromo bei Medelyno žemių plotai. Atliekų mokestis nuo plotų nepakoreguotas žmonių labui. Pastatas vaiduoklis prie savivaldybės apdengtas plėvėle su nupieštais langais ir atseit gerai dirba politikai. Buvę, esmi ir būsimi net bijantys prabilt šiom temom. Jei didmiesčiai klesti, Alytus kaip vergų mobinginis kaimas.., apart politrukai sotūs savim pasirūpinę.

Kiti straipsniai