Lam­pic­kų mar­gu­čiai gy­vi šim­ta­me­čiais sim­bo­liais ir iš pra­ei­ties ne­ša­ma ži­nia (1)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Keturių kartų margintojos: Danguolė Dikšienė, Audronė Lampickienė, Banga Vaicekauskienė ir Saulė.
Keturių kartų margintojos: Danguolė Dikšienė, Audronė Lampickienė, Banga Vaicekauskienė ir Saulė.
Šven­ti­nis in­ter­viu su aly­tiš­ke Aud­ro­ne Lam­pic­kie­ne, puo­se­lė­jan­čia mar­gu­čių iš­ra­šy­mo karš­tu vaš­ku tra­di­ci­jas, šim­tais vaš­ko po­te­pių iš­mar­gi­nu­sia tūks­tan­čius kiau­ši­nių.

– Aly­taus kul­tū­ros cen­tre iki ba­lan­džio 20 die­nos veiks Jū­sų pa­ro­da in­tri­guo­jan­čiu pa­va­di­ni­mu „Bun­dam“. Ką už­ko­da­vo­te po šiuo žo­džiu – ti­kė­ji­mo ak­cen­tą, sim­bo­li­nį mū­sų pra­ei­ties pa­bu­di­ni­mą ar dar kaž­ką?


– Dė­kui, kad pa­ro­dos pa­va­di­ni­mą mi­ni­te kaip in­tri­guo­jan­tį. Bun­dam – tai ga­li bū­ti at­ski­ra po­kal­bio te­ma. Taip, tai ir ti­kė­ji­mas, ir ry­šys su pra­ei­ti­mi. Bet dar no­ri­si „pa­bus­ti“ ir įdė­miau pa­žvelg­ti į tai, ką mums ro­do, įsi­klau­sy­ti į tai, ką mums kal­ba. Kal­bant me­ta­fo­riš­kai, ner­ti gi­liau, ne­plaukt pa­vir­šiu­mi. Nu­plėš­ti ryš­kų, links­mai iš­pieš­tą pa­kuo­tės po­pie­rių ir pa­ma­ty­ti, įsi­gi­lin­ti, kas gi po juo. Koks tu­ri­nys? Pa­vyz­džiui, vais­tų re­kla­mo­je gir­di­me tei­gi­nį, kad vais­tas mums ga­li pa­kenk­ti, jei­gu jį var­to­si­me ne­tei­sin­gai. Bet kiek­vie­no vais­to in­for­ma­ci­nia­me la­pe­ly­je per­spė­ja­ma apie dau­gy­bę ša­lu­ti­nių po­vei­kių. Vadinasi, vais­tas ga­li mums pa­kenk­ti var­to­jant tei­sin­gai. Ir juo­kin­ga, ir grau­du.


– Skai­čiuo­ja­te su­reng­tas pa­ro­das?


– Pa­ro­dų ne­be­skai­čiuo­ju. Tik kas­kart ieš­ko­me ori­gi­na­laus mar­gu­čių pa­tei­ki­mo. Eks­po­na­tai ma­ži, tra­pūs, šim­tą jų ga­li­ma su­tal­pin­ti į di­des­nį du­be­nį. Pa­ro­do­je toks du­buo ga­li bū­ti vie­nas eks­po­na­tas. O jei­gu mar­gu­čius žiū­ro­vui pa­teik­si­me po vie­ną, tu­rė­si­me šim­tą. Šie­met mar­gu­čių pa­ro­dą su­ren­gė­me Aly­tu­je, la­bai džiau­giuo­si ar­ti­mes­ne pa­žin­ti­mi su AKC di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Kri­če­nai­te Gu­že­vi­čie­ne – ma­lo­nu­mas su ja dirb­ti.

– Kai Jū­sų duk­ros Ban­gos pa­klau­siau apie nau­jo­ves, įneš­tas į šią mar­gu­čių pa­ro­dą, ju­tau nu­ste­bi­mą – mar­gu­čių iš­ra­šy­mo karš­tu vaš­ku tra­di­ci­jos ne­si­kei­čia. Ne­gi lai­kas, ap­lin­ky­bės šia­me ama­te iš tie­sų nie­ko ne­pa­kei­čia, ne­pa­leng­vi­na?


–  Ži­no­ma, kad pa­leng­vi­na! Ne­pe­ri­na­me, ne­au­gi­na­me de­dek­lių viš­tų, daž­nai ne­ren­ka­me gam­ti­nės me­džia­gos da­žams iš­si­vir­ti – nu­si­per­ka­me ir kiau­ši­nius, ir da­žus. Bet pats vaš­ko pie­ši­nys ant lukš­to šian­dien at­si­ran­da to­kiu pa­čiu bū­du, kaip ir prieš šim­tus me­tų. Die­viš­ka. Esu įsi­mi­nu­si ei­lu­tę iš ei­lė­raš­čio, ku­rio au­to­riaus ne­ži­nau: „Kaip die­vis­ka tai, kas kar­to­jas“. Ar­gi įma­no­ma pa­sa­ky­ti gra­žiau?

– Kiek prie pa­ro­dos me­ni­nės vi­su­mos pri­si­dė­jo Jū­sų vy­ras, taip pat tau­to­dai­li­nin­kas Sau­lius Lam­pic­kas? Ap­skri­tai, kiek lie­čia­si, są­sa­jų tu­ri Jū­sų, kaip tau­to­dai­li­nin­kų, ku­ria­mi dar­bai?


– Pa­ro­da la­biau­siai ir kvie­čia ar­ba „švie­čia“ Sau­liaus kū­ri­niais. Mar­gu­čiai ten tar­si tarp kit­ko. Nors kiek­vie­nas iš jų yra gy­vas šim­ta­me­čiais sim­bo­liais ir ne­ša ži­nią iš pra­ei­ties. Rei­kia tik per­skai­ty­ti. O Sau­liaus spar­nuo­čiai – at­skri­dę iš mis­ti­nio kū­ry­bos pa­sau­lio, to­dėl na­tū­ra­li paukš­čio ir kiau­ši­nio der­mė pa­ro­do­je tar­si pa­ky­lė­ja­ma virš kas­die­ny­bės.


Jei­gu tarp mud­vie­jų ne­bū­tų są­sa­jų, gal­būt ne­bū­tų nei kryž­dir­bio skulp­to­riaus Sau­liaus, nei gau­sy­bės ma­no po pa­sau­lį pa­skli­du­sių mar­gu­čių. Mes kar­tu „au­gam“ jau be­veik 40 me­tų (nors abu esa­me vie­ni­šiai, ypač kū­ry­bo­je), to­dėl kar­tais net sun­ku nu­sa­ky­ti, jam ar man pir­miau at­ėjo min­tis įgy­ven­di­nant ko­kį nors ben­drą su­ma­ny­mą.

– Prieš sė­dant mar­gin­ti mar­gu­čių, re­ko­men­duo­ja­ma  šva­riai nu­si­plau­ti ran­kas, kad jos ne­bū­tų rie­ba­luo­tos – blo­gai įkibs da­žai. Bet tur­būt la­bai svar­bu šio dar­bo im­tis ir ra­mia ne­sku­bia šir­di­mi?

– Ne­ra­mia šir­di­mi ne­nu­mar­gin­si­me, ga­li­me tik nu­ke­ver­zo­ti, nu­tep­lio­ti. Bet jei­gu no­ri­me nu­ra­min­ti šir­dį, gal­būt pa­vyks. Vie­ną, du, tris pa­ke­ver­zo­sim, o jau se­kan­tys už­lies šir­dį ra­mu­ma.

–  Kiek me­tų Jū­sų šei­mos se­niau­siam ko­lek­ci­jos mar­gu­čiui? Tur­būt jis Jū­sų ma­mos mar­gin­tas?


– Mū­sų šei­mo­je in­ten­sy­viai mar­gin­ti ir da­ly­vau­ti pa­ro­do­se pra­dė­jau aš. Ma­ma Ve­ly­koms mar­gi­na kas­met, bet pa­ro­doms mar­gin­ti ją pa­ska­ti­no­me mu­du su Sau­liu­mi. Ne­tu­ri­me la­bai se­nų mar­gu­čių. Me­di­nu­kų tu­ri­me gal 20 me­tų se­nu­mo, jų ko­lek­ci­ja kas­met pa­si­pil­do nau­jais. Na­tū­ra­lūs tuš­čio lukš­to mar­gu­čiai daž­niau­siai kei­čia vie­ni ki­tus – pir­miau­sia ke­liau­ja į pa­ro­das, o vė­liau į Vil­niaus Ka­ziu­ko mu­gę.

– Ko­kie mar­gu­čiai puo­šia Jū­sų šei­mos Ve­ly­kų sta­lą? Kuo šie­met ga­li­te pa­si­džiaug­ti?


– Ve­ly­koms tu­ri­me ne tik vaš­ku iš­ra­šy­tų, bet ir žo­ly­nais mar­gin­tų mar­gu­čių, nes prie pro­ce­so pri­si­jun­gia ir vy­rai. Da­žus ver­da­me tik au­ga­li­nius. Di­džiau­sias džiaugs­mas yra tai, kad anū­kės Sau­lė ir Lie­pa jau no­riai sė­da­si prie vaš­ko šil­dyk­lės. Šie­met prie vie­no sta­lo sė­si­me ke­tu­rių kar­tų mar­gin­to­jos.

– Kam prieš šven­tes pa­ti­ki­mos na­mų de­ko­ra­to­riaus pa­rei­gos?


– Mū­sų na­muo­se nė­ra to­kių pa­rei­gų. Bū­na daug žmo­nių, daug šur­mu­lio, to­dėl vi­si sten­gia­mės. Duk­ra ke­pa tor­tą, sū­nus su mar­čia ga­mi­na la­za­ni­ją, Sau­lius at­sa­kin­gas už da­žus mar­gu­čiams ir lau­ko keps­nius. 93-ejų mo­čiu­tė­lė (ma­no ma­ma Dan­guo­lė Dik­šie­nė) pie­šia ar­ba žai­džia su pro­anū­kė­mis. O ką gi da­rau aš? Rei­kia pa­gal­vo­ti... Bū­nu są­var­žė­le, su­se­gan­čia la­pus – vi­sus sa­vo šei­mos na­rius.


–  Ir klau­si­mas, ku­rio ne­pa­klau­siau, o tu­ri­te ką pa­sa­ky­ti.


– Tik­rai tu­riu, ką pa­sa­ky­ti – BUN­DAM!

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.