Aly­tu­je cen­tra­li­zuo­ta ši­lu­ma at­pi­go 30 pro­cen­tų. Kas tai lė­mė? (7)

Alma MOSTEIKAITĖ, alma@ana.lt
siluma
Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba (VERT) pa­skel­bė di­džių­jų Lie­tu­vos cen­tra­li­zuo­tų ši­lu­mos tie­kė­jų šios ener­gi­jos kai­nas lap­kri­čio mė­ne­siui. Tarp 49 to­kių tie­kė­jų Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės kon­tro­liuo­ja­ma ben­dro­vė „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“ yra ket­vir­to­je vie­to­je. Jos tie­kia­ma cen­tra­li­zuo­ta ši­lu­ma Dzū­ki­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jams lap­kri­tį, pa­ly­gin­ti su spa­liu, at­pi­go 30 proc.

Kai­na su­ma­žė­jo pa­kei­tus kai­no­da­rą

VERT kiek­vie­ną mė­ne­sį di­die­siems Lie­tu­vos cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jams, ku­rie per me­tus tei­kia dau­giau nei 10 tūkst. me­ga­vat­va­lan­džių ši­lu­mos ener­gi­jos, su­de­ri­na šios ener­gi­jos kai­ną. To­kių tie­kė­jų ša­ly­je yra 49, o vie­nas iš jų – „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“.

Rin­ko­je ke­lis kar­tus pa­bran­gus bio­ku­rui, ku­rį Aly­taus cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jai nau­do­jo spa­lį, pir­mą­jį šil­dy­mo mė­ne­sį Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ši­lu­mos ki­lo­vat­va­lan­dė kai­na­vo 12,09 cen­to. Be­je, leng­va­ti­nis 9 proc. PVM, va­do­vau­jan­tis pri­im­tais vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų tei­sės ak­tais, cen­tra­li­zuo­tai ši­lu­mai jau ne­tai­ko­mas.

Tad spa­lį, kuo­met Aly­tu­je šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dė­jo šio mė­ne­sio vi­du­ry­je, „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“ su VERT su­de­rin­ta kai­na bu­vo maž­daug per vi­du­rį tarp di­džių­jų ša­lies cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jų.

Lap­kri­tį, pa­ly­gin­ti su spa­liu, to­kios ši­lu­mos kai­na alytiš­kiams su­ma­žė­jo 30 proc. ir da­bar ki­lo­vat­va­lan­dė kai­nuo­ja 8,55 cen­to.

„Aly­taus ši­lu­mos tin­klų“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Min­dau­go Ne­var­daus­ko pa­ste­bė­ji­mu, su to­kia kai­na jau be­veik grįž­ta į pra­ėju­sį šil­dy­mo se­zo­ną bu­vu­sias kai­nas: „Kai šiuo me­tu vi­sos Eu­ro­pos ener­ge­ti­ko­je dėl ka­ro Uk­rai­no­je vy­rau­ja tie­siog cha­o­sas su gam­ti­nių du­jų kai­no­mis, sun­ku prog­no­zuo­ti, kiek ga­li kai­nuo­ti cen­tra­li­zuo­ta ši­lu­ma. Ta­čiau pa­gal da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją ma­to­me, kad at­ei­nan­čiais šil­dy­mo mė­ne­siais cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos kai­na Aly­tu­je stip­riai ne­di­dės. Ji tu­rė­tų bū­ti be­veik to­kia pat kaip pra­ėju­sį šil­dy­mo se­zo­ną.“

O aly­tiš­kiams kai­na nuo lap­kri­čio ėmė ma­žė­ti, cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jams pa­kei­tus jos kai­no­da­rą.

 

Kai­no­da­ro­je at­si­ra­do skys­tas kros­nių ku­ras

Šią vasarą„Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“ pra­dė­jo sta­ty­ti du nau­jus ka­ti­lus, nes anks­tes­nių jau ne­ga­li eks­plo­a­tuo­ti nuo at­ei­nan­čių me­tų dėl pa­tvir­tin­tų ap­lin­ko­sau­gi­nių rei­ka­la­vi­mų.

Iki tol cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jai tu­rė­jo du 1970 me­tais su­mon­tuo­tus ka­ti­lus, skir­tus mies­tą šil­dy­ti ma­zu­tu ir gam­ti­nė­mis du­jo­mis.

Nau­jų da­niš­kų ka­ti­lų statyba „Aly­taus ši­lu­mos tin­klams“ kai­nuos 4,7 mln. eu­rų. Tam nau­do­ja­mi ben­dro­vės už­dirb­ti pi­ni­gai už par­duo­tą elek­tros ener­gi­ją, gau­na­mą iš ko­ge­ne­ra­ci­nės elek­tri­nės, ku­rio­je iš bio­ku­ro ga­mi­na­ma ši­lu­ma, taip pat sko­lin­tos lė­šos.

Šiuo me­tu jau pa­sta­ty­tas vie­nas ka­ti­las, ant­ras bus su­mon­tuo­tas iki me­tų pa­bai­gos. Taip pat jau įreng­tas ir ka­mi­nas nau­jiems ka­ti­lams.

Jiems pri­klau­so ir dvi skys­to ku­ro tal­pyk­los, o šis ku­ras pa­gal nau­ją kai­no­da­rą bus pra­dė­tas nau­do­ti ar­ti­miau­siu me­tu, kai tik at­šals orai.

„Bū­tent skys­to ku­ro nau­do­ji­mas ir lei­do lap­kri­tį at­pi­gin­ti cen­tra­li­zuo­tą šil­dy­mą Aly­tu­je. Šian­dien už jo me­ga­vat­va­lan­dę mo­ka­me 85–90 eu­rų, o gam­ti­nių du­jų me­ga­vat­va­lan­dės kai­na šiuo me­tu pra­si­de­da nuo 200 eu­rų. Nie­kas ne­ga­li prog­no­zuo­ti, kiek ir ka­da rin­ko­je ga­li at­pig­ti gam­ti­nės du­jos, ypač at­ša­lus orams, mes tu­rė­si­me jų kaž­kiek nau­do­ti. Ta­čiau kaip re­zer­vi­nio ku­ro – ma­zu­to pa­gal pa­tvir­tin­tus nau­jus ap­lin­ko­sau­gi­nius rei­ka­la­vi­mus nuo 2023 me­tų mes kū­ren­ti ne­ga­li­me.“, – sa­kė „Aly­taus ši­lu­mos tin­klų“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius M.Ne­var­daus­kas.

Ko­dėl Vil­nių cen­tra­li­zuo­tai šil­dan­ti ben­dro­vė ne­at­si­sa­ko ma­zu­to ši­lu­mai ga­min­ti? Dėl bran­giai kai­nuo­jan­čių nau­jų ka­ti­lų įren­gi­mo, ku­riuo­se ne­be­liks šio ku­ro, „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“ yra su­lau­kę kri­ti­kos ir iš kai ku­rių mies­to ta­ry­bos na­rių.

„Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Vil­niui cen­tra­li­zuo­tą šil­dy­mą tie­kian­ti įmo­nė ne­tu­ri al­ter­na­ty­vų ki­to­kiam ku­rui. Prieš šį šil­dy­mo se­zo­ną spe­cia­liai dėl šios ben­dro­vės pa­keis­ti ap­lin­ko­sau­gi­niai tei­sės ak­tai, lei­džian­tys jai vie­ne­rius me­tus nau­do­ti ma­zu­tą“, – tei­gė „Aly­taus ši­lu­mos tin­klų“ va­do­vas.

M.Ne­var­daus­kas pa­brė­žė, kad dau­giau nei prieš tre­jus me­tus pe­rė­mus mies­to ši­lu­mos ūkį iš „Li­tes­ko“, bu­vo spren­džia­ma, ar kaip re­zer­vi­nį ku­rą nau­do­ti ma­zu­tą, ar skys­tą kros­nių ku­rą. Ne­pri­klau­so­miems eks­per­tams at­li­kus ši­lu­mos ūkio ver­ti­ni­mą, bu­vo at­si­sa­ky­ta ma­zu­to nau­do­ji­mo, nes in­ves­ti­ci­jos į ma­zu­to ūkio at­sta­ty­mą vir­ši­jo 2 mln. eu­rų.

„Vi­siš­kai nie­kas ne­ga­lė­jo ga­ran­tuo­ti, kad po šio ku­ro ka­ti­lų mo­der­ni­za­vi­mo bū­tų pa­siek­ti nau­jai įsi­ga­lio­ję ap­lin­ko­sau­gi­niai ter­ša­lų iš­me­ti­mo rei­ka­la­vi­mai. To­dėl di­džiu­lės in­ves­ti­ci­jos ga­lė­jo bū­ti be­pras­mės. Reik­tų ne­pa­mirš­ti ir so­cia­li­nių as­pek­tų. Ša­lia ben­dro­vės re­zer­vu­a­rų yra įsi­kū­ręs Me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir spor­to cen­tras, ku­ria­me tei­kia­ma ir sen­jo­rų glo­bos pa­slau­ga. Pra­dė­jus nau­do­ti ma­zu­tą, kaip re­zer­vi­nį ku­rą, juo reik­tų šil­dy­ti vi­są se­zo­ną, ka­dan­gi, no­rint de­gin­ti ma­zu­tą, jo pa­sto­vi tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti 70–120 laips­nių. Iš jo re­zer­vu­a­rų vi­są šil­dy­mo se­zo­ną sklin­dan­tis ma­zu­to kva­pas la­bai pa­blo­gin­tų sen­jo­rų gy­ve­ni­mo są­ly­gas mi­nė­ta­me cen­tre, o gal čia net ne­ga­lė­tų bū­ti tei­kia­mos glo­bos pa­slau­gos. Tad bu­vo nu­tar­ta ei­ti ki­tu ke­liu ir sta­ty­ti nau­jus, eko­no­miš­kus ka­ti­lus su ga­li­my­be juo­se de­gin­ti skys­tą kros­nių ku­rą“, – min­ti­mis da­li­jo­si „Aly­taus ši­lu­mos tin­klų“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

 

Ko­kio ku­ro bus nau­do­ja­ma dau­giau­sia?

Iki šio šil­dy­mo se­zo­no Aly­taus cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­jai to­kiai ši­lu­mai ga­min­ti nau­do­jo 75 proc. bio­ku­ro ir 25 proc. gam­ti­nių du­jų.

Kaip kei­sis ku­ro rū­šys šį šil­dy­mo se­zo­ną, ėmus Dzū­ki­jos sos­ti­nę šil­dy­ti skys­tu kros­nių ku­ru? Kaip tvir­ti­no M.Ne­var­daus­kas, šian­dien sun­ku pa­sa­ky­ti: „Tai pri­klau­sys nuo kai­nų. Fak­tas, kad skys­tas kros­nių ku­ras, ku­rį per­ka­me iš „Ma­žei­kių naf­tos“, bus nau­do­ja­mas vie­toj gam­ti­nių du­jų. Ta­čiau si­tu­a­ci­ja ga­li ir pa­si­keis­ti. Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad gam­ti­nių du­jų kai­nos kei­čia­si vos ne kas­dien. Jei gam­ti­nių du­jų kai­na nu­kris ir bus ma­žes­nė nei skys­to kros­nių ku­ro, de­gin­si­me du­jas. Įmo­nė tu­ri al­ter­na­ty­vą pa­si­rin­ki­ti pi­ges­nį ku­rą. Taip pat fak­tas ir tai, kad Eu­ro­pai ir vi­sam pa­sau­liui žen­giant tar­šos ma­ži­ni­mo ke­liu, ga­mi­nant cen­tra­li­zuo­tą ši­lu­mą tu­rė­si­me iš­lai­ky­ti 75 proc. nau­do­ja­mo bio­ku­ro.“

Da­bar „Aly­taus ši­lu­mos tin­klai“ tu­ri per 20 tūkst. cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos var­to­to­jų, tarp ku­rių dau­gu­ma – bu­tai. Iš mi­nė­to skai­čiaus var­to­to­jų – apie 400 Aly­taus įmo­nių. Pas­ta­ruo­ju me­tu dėl cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­ki­mo su ben­dro­ve su­tar­tis su­da­ro nau­jai mies­te be­si­sta­tan­tys pre­ky­bos tin­klai, taip pat pa­slau­gų įmo­nės, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lių plo­vyk­los.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Alytuj veikia Mere maisto prekių parduotuvė. Mažai kas žino, kad Mere Alytuj priklauso rusam. Raginam pasidalinti šia informacija su kitais alytiškiais ir raginam nepirkti prekių rusam priklausančioje Alytaus Mere parduotuvėj. Pirkdami prekes Mere parduotuvėj, leidžiame uždirbti rusam ir taip prisidedam prie Rusijos agresijos Ukrainoj.

Kiti straipsniai