Ben­druo­me­nės „24 kai­my­nai” pir­mi­nin­kas Sau­lius Sa­lat­ka: „Mes pa­tys esa­me at­sa­kin­gi už tai, kaip at­ro­dys mū­sų kvar­ta­las po 10 ar dau­giau me­tų”

– Ko­dėl įstei­gė­te to­kią ben­druo­me­nę? Kiek lai­ko ji gy­vuo­ja?

– Esa­me vie­na jau­niau­sių Aly­taus ra­jo­no Aly­taus se­niū­ni­jos ben­druo­me­nių. Mū­sų ben­druo­me­nė įsteig­ta 2015 me­tų lie­pos 28 die­ną, tad jau skai­čiuo­ja­me aš­tun­tus veik­los me­tus. Ben­druo­me­nės pa­va­di­ni­mas ki­lo iš to, kad pra­džio­je ji ap­jun­gė bū­tent 24 na­mų val­dos skly­pus, ku­riuo­se me­tai po me­tų kū­rė­si nau­ja­ku­riai.

Pa­ti ben­druo­me­nės stei­gi­mo idė­ja bu­vo su­for­muo­ta iš la­bai pa­pras­to ir gy­ve­ni­miš­ko po­rei­kio. Kvar­ta­le ge­ria­mas van­duo yra iš­gau­na­mas iš ben­dro gi­lu­mi­nio van­dens grę­ži­nio, to­dėl at­si­ra­do po­rei­kis jį pri­žiū­rė­ti, ap­tar­nau­ti, ad­mi­nist­ruo­ti jo ben­dras iš­lai­das.

O kai ben­druo­me­nės na­rių skai­čius pra­dė­jo spar­čiai di­dė­ti, rei­kė­jo ir ben­dros idė­jos, ku­ri mus vie­ny­tų, ska­tin­tų pi­lie­tiš­kos ap­lin­kos kū­ri­mą, for­muo­tų ben­druo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo tra­di­ci­jas. Taip bu­vo įkur­ta ir vis ple­čia­si ben­druo­me­nė „24 kai­my­nai“.

– Vie­nas pa­šne­ko­vas, pa­na­šios ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas yra tei­gęs, kad ben­druo­me­nė­je sėk­min­gai or­ga­ni­zuo­ja­mi vi­sų sa­vi­nin­kų pro­por­cin­go fi­nan­si­nio pri­si­dė­ji­mo ben­driems rei­ka­lams klau­si­mai, ne­be­rei­kia vaikš­čio­ti su iš­ties­ta ran­ka pra­šant kai­my­nų pri­si­dė­ti prie vie­no ar ki­to ben­dro pro­jek­to.

Ko­kius Jūs ben­druo­me­nės pra­na­šu­mus įvar­din­tu­mė­te?

– Po ben­druo­me­nės įkū­ri­mo su­pap­ras­tė­jo mo­kes­čių už ben­dras iš­lai­das ad­mi­nist­ra­vi­mas. At­si­ra­do ga­li­my­bė kur­ti ben­drą in­fra­struk­tū­rą ir ger­bū­vį, prie jų ben­druo­me­nės na­riai pri­si­de­da nuo­lat mo­kė­da­mi na­rio ir kau­pi­mo mo­kes­čius, ski­ria sa­vo Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM ) da­lį.

Be­je, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ir Aly­taus ra­jo­no vie­tos veik­los gru­pė ( VVG) pa­kan­ka­mai stip­riai kon­sul­tuo­ja kai­mo ben­druo­me­nes bei ska­ti­na jų ak­ty­vu­mą. Tad rei­kia tik pa­čioms ben­druo­me­nėms su­for­muo­ti aiš­kius tiks­lus, juos tin­ka­mai iš­tran­sliuo­ti, kal­bė­tis bei, ži­no­ma, kaž­kiek in­ves­tuo­ti sa­vo lė­šų.

Mū­sų ben­druo­me­nė jau tu­ri sa­vo tra­di­ci­jas ir ku­ria nau­jas.

– Di­des­nė­se ben­druo­me­nė­se su­rink­ti kvo­ru­mą pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga – gy­ven­to­jai daž­nai pri­ta­ria siū­lo­miems spren­di­mams, ta­čiau ne­tu­ri lai­ko ar no­ro sa­vo va­lią iš­reikš­ti da­ly­vau­da­mi su­si­rin­ki­muo­se. Kaip Jūs iš­spren­džia­te šią pro­ble­mą?

– Mū­sų ben­druo­me­nės na­riai yra mo­ty­vuo­ti. Į su­si­rin­ki­mus ren­ka­si be­veik šim­tu pro­cen­tų vi­si sa­vi­nin­kai. Ben­druo­me­niš­kai ke­lia­me idė­jas, vi­zi­jas, dis­ku­tuo­ja­me, ko­kio biu­dže­to rei­kės iš­si­kel­tiems tiks­lams pa­siek­ti, ir nu­ta­ria­me, ko­kio dy­džio lė­šo­mis kiek­vie­nas na­rys pri­si­dės. Kol kas ne­ki­lo sun­ku­mų dėl na­rių da­ly­va­vi­mo su­si­rin­ki­muo­se ar at­si­sa­ky­mo pri­si­dė­ti prie ben­druo­me­nės rei­ka­lų, nes vi­sais klau­si­mais ieš­ko­me ir ran­da­me kom­pro­mi­si­nius spren­di­mus. Svar­biau­sia – kal­bė­tis su vi­sais ben­druo­me­nės na­riais.

Tik­rai bu­vo idė­jų ir pro­jek­tų, ku­riems ne­bu­vo iš­kart pri­tar­ta. Ta­čiau po dis­ku­si­jų, tiks­lai bu­vo pa­siek­ti. Ma­nau, mū­sų pri­va­lu­mas – esa­me są­ly­gi­nai ne­di­de­lė ir vis au­gan­ti ben­druo­me­nė.

– Da­bar, kai ra­gi­na­ma tau­py­ti, ypač elek­tros ener­gi­ją, ar ben­druo­me­nė­je skai­čiuo­ja­ma, kiek su­tau­po­ma?

– Šiuo me­tu mū­sų ben­druo­me­nė kaip tik svars­to sau­lės elek­tri­nės įsi­gi­ji­mą.

– Kar­tais pri­imant spren­di­mus nuo­gąs­tau­ja­ma, ar dar­bai, pa­si­ren­kant ma­žiau­sią kai­ną bus at­lik­ti tin­ka­mai, ko­ky­biš­kai. Sa­ky­ki­te, ar vi­sa­da lai­mi tas, kas pa­si­ren­ka pi­giau­sią kai­ną?

– Šiai die­nai mums tai nė­ra ak­tu­a­lu. Ben­druo­me­nė di­dži­ą­ją da­lį pro­jek­tų fi­nan­suo­ja sa­vo lė­šo­mis, to­dėl mes ren­ka­mės ko­ky­bę ar ki­tus pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus. Jei­gu tu­ri­me pro­jek­tų, ku­rie iš da­lies fi­nan­suo­ja­mi ir vals­ty­bės lė­šo­mis, ver­ti­na­me, kiek rei­kia bei re­a­liai ga­li pri­si­dė­ti pa­ti ben­druo­me­nė.

– Ar ben­druo­me­nės na­riai jau su­pran­ta, kad ne tik kie­mas, bet ir vi­sas kvar­ta­las – jų tur­tas?

– Mū­sų ben­druo­me­nės na­riai pui­kiai su­pran­ta, kad pa­tys esa­me at­sa­kin­gi už tai, kaip at­ro­dys mū­sų kvar­ta­las po 10 ar dau­giau me­tų. Vie­ni ki­tus pa­lai­ko ir ak­ty­viai da­ly­vau­ja ben­druo­me­nės veik­lo­je, pri­si­dė­da­mi ne tik fi­nan­siš­kai, bet ir sa­vo dar­bais, pa­ta­ri­mais ir įgū­džiais.

No­rint kaž­ką keis­ti ar rei­ka­lau­ti iš ki­tų, pir­miau­siai rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vęs. Ma­nau, kad gy­ven­to­jai tai ma­to, su­pran­ta ir ver­ti­na.