Bėgikas Remigijus Kančys: „Dzūkiškas kraujas padeda“ (1)
Džiaugsmas dėl pagerinto Lietuvos rekordo
Į kasdienybę ir darbus jau sugrįžęs R.Kančys teigė, jog yra labai smagu dėl to, kad pavyko pasiekti šalies geriausią rezultatą, kurį 2022 m. užfiksavo A.Sorokinas.
Paklaustas, ar nėra dar maloniau, jog buvo pagerintas būtent jam gerai pažįstamo Aleksandro pasiekimas, bėgikas teigė: „Žmogaus neišskirčiau, tiesiog labai faina, kad pagerinau Lietuvos rekordą. Saniai visą laiką jaučiau pagarbą – jis yra labai motyvuojantis žmogus. Jis vis tiek bus rekordininkas ir tai bus jo sąskaitoje. Pagerintų skaičių ir Lietuvos rekordų iš jo niekas neatims.“
Remigijus užsiminė, jog buvo smagu tokį pasiekimą užfiksuoti būtent A.Sorokino surengtame renginyje. Atletas džiaugėsi, jog šis jį pastūmėjo ir palaikė, gerinant paties rekordą.
Pasidomėjus bėgikų tarpusavio ryšiu, R.Kančys patikino, jog jis – itin šiltas: „Esame bičiuliai. Jokios priešpriešos nėra. Labai smagu, jog galime susitikti, paplepėti. Vienas kitą tikrai palaikome.“
Rekordininko dienos užimtos sportu
37-erių sportininkas pripažino, jog jo dienos – neišsiskiriančios, tačiau užimtos ir kupinos sporto: „Mano diena labai paprasta – atsikeliu, į darželį nuvežu merginas. Tuomet keliauju į darbus, o kai turiu laisvo laiko, per pietus prasibėgu. Vakare vedu treniruotes jaunajai kartai „Starto“ sporto mokykloje, o dieną pabaigiu su „Origami runners“ bėgimo klubu.“
Pasiteiravus apie hobius, Kaune gyvenantis Lietuvos bėgimo galiūnas įvardino buvimą su šeima, žvejybą ir išėjimą pasivaikščioti su metalo detektoriumi.
Dabar ilgų nuotolių bėgiko pagrindinis tikslas yra atsigauti. Kol kas suplanuotų artėjančių startų Remigijaus kalendoriuje nėra.
Mityba – be suvaržymų
Niekam ne paslaptis, jog dauguma sportininkų, siekdami išlaikyti kuo optimaliausią sportinę formą, itin atidžiai kreipia dėmesį į tai, ką valgo, tačiau 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis mitybos pernelyg nesureikšmina.
„Nesu iš tų, kurie save varžo. Net nežinau, ar save varžyti reikėtų. Atlaikau pakankamai nemažus krūvius, o valgau praktiškai viską. Prieš startą stengiuosi neeksperimentuoti su maistu ir valgyti įprastai“, – kalbėjo alytiškis.
Jaudulys – neišvengiama sporto dalis
Paklaustas, ar per tiek metų vis dar jaučia jaudulį, Lietuvos rekordininkas ir daugkartinis čempionas pripažino, jog su juo gyvena iki pat šios dienos.
„Deja, neįpratau. Jaudulys – labai normali reakcija. Baimė būtų blogai, bet jaudulys yra normali savijauta, būsena, su kuria pavyksta susidraugauti po šūvio. Kai paskelbiamas startas, apie jaudulį nebegalvoji – pradedi galvoti, kaip ir ką daryti“, – sakė rekordininkas.
Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14034-ajame numeryje.
Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.
© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas
Dovydas Tamosynas
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos II kurso studentas
Komentarai
Palikite savo komentarą
sekmes
Komentaras
sekmes