Bė­gi­kas Re­mi­gi­jus Kan­čys: „Dzū­kiš­kas krau­jas pa­de­da“

Džiaugs­mas dėl pa­ge­rin­to Lie­tu­vos re­kor­do

Į kas­die­ny­bę ir dar­bus jau su­grį­žęs R.Kan­čys tei­gė, jog yra la­bai sma­gu dėl to, kad pa­vy­ko pa­siekti ša­lies ge­riau­sią re­zul­ta­tą, ku­rį 2022 m. už­fik­sa­vo A.So­ro­ki­nas.

Pa­klaus­tas, ar nė­ra dar ma­lo­niau, jog bu­vo pa­ge­rin­tas bū­tent jam ge­rai pa­žįs­ta­mo Alek­san­dro pa­sie­ki­mas, bė­gi­kas tei­gė: „Žmo­gaus ne­iš­skir­čiau, tie­siog la­bai fai­na, kad pa­ge­ri­nau Lie­tu­vos re­kor­dą. Sa­niai vi­są lai­ką jau­čiau pa­gar­bą – jis yra la­bai mo­ty­vuo­jan­tis žmo­gus. Jis vis tiek bus re­kor­di­nin­kas ir tai bus jo są­skai­to­je. Pa­ge­rin­tų skai­čių ir Lie­tu­vos re­kor­dų iš jo nie­kas ne­atims.“

Re­mi­gi­jus už­si­mi­nė, jog bu­vo sma­gu to­kį pa­sie­ki­mą už­fik­suo­ti bū­tent A.So­ro­ki­no su­reng­ta­me ren­gi­ny­je. At­le­tas džiau­gė­si, jog šis jį pa­stū­mė­jo ir pa­lai­kė, ge­ri­nant pa­ties re­kor­dą.

Pa­si­do­mė­jus bė­gi­kų tar­pu­sa­vio ry­šiu, R.Kan­čys pa­ti­ki­no, jog jis – itin šil­tas: „Esa­me bi­čiu­liai. Jo­kios prieš­prie­šos nė­ra. La­bai sma­gu, jog ga­li­me su­si­tik­ti, pa­ple­pė­ti. Vie­nas ki­tą tik­rai pa­lai­ko­me.“

Re­kor­di­nin­ko die­nos už­im­tos spor­tu

37-erių spor­ti­nin­kas pri­pa­ži­no, jog jo die­nos – neiš­si­ski­rian­čios, ta­čiau už­im­tos ir ku­pi­nos spor­to: „Ma­no die­na la­bai pa­pras­ta – at­si­ke­liu, į dar­že­lį nu­ve­žu mer­gi­nas. Tuo­met ke­liau­ju į dar­bus, o kai tu­riu lais­vo lai­ko, per pie­tus pra­si­bė­gu. Va­ka­re ve­du tre­ni­ruo­tes jau­na­jai kar­tai „Star­to“ spor­to mo­kyk­lo­je, o die­ną pa­bai­giu su „Ori­ga­mi run­ners“ bė­gi­mo klu­bu.“

Pa­si­tei­ra­vus apie ho­bius, Kau­ne gy­ve­nan­tis Lie­tu­vos bė­gi­mo ga­liū­nas įvar­di­no bu­vi­mą su šei­ma, žve­jy­bą ir iš­ėji­mą pa­si­vaikš­čio­ti su me­ta­lo de­tek­to­riu­mi.

Da­bar il­gų nuo­to­lių bė­gi­ko pa­grin­di­nis tiks­las yra at­si­gau­ti. Kol kas su­pla­nuo­tų ar­tė­jan­čių star­tų Re­mi­gi­jaus ka­len­do­riu­je nė­ra.

Mi­ty­ba – be su­var­žy­mų

Nie­kam ne pa­slap­tis, jog dau­gu­ma spor­ti­nin­kų, siek­da­mi iš­lai­ky­ti kuo op­ti­ma­liau­sią spor­ti­nę for­mą, itin ati­džiai krei­pia dė­me­sį į tai, ką val­go, ta­čiau 2016-ųjų Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vis mi­ty­bos per­ne­lyg ne­su­reikš­mi­na.

„Ne­su iš tų, ku­rie sa­ve var­žo. Net ne­ži­nau, ar sa­ve var­žy­ti rei­kė­tų. At­lai­kau pa­kan­ka­mai ne­ma­žus krū­vius, o val­gau prak­tiš­kai vis­ką. Prieš star­tą sten­giuo­si ne­eks­pe­ri­men­tuo­ti su mais­tu ir val­gy­ti įpras­tai“, – kal­bė­jo aly­tiš­kis.

Jau­du­lys – ne­iš­ven­gia­ma spor­to da­lis

Pa­klaus­tas, ar per tiek me­tų vis dar jau­čia jau­du­lį, Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kas ir daug­kar­ti­nis čem­pio­nas pri­pa­ži­no, jog su juo gy­ve­na iki pat šios die­nos.

„De­ja, ne­įpra­tau. Jau­du­lys – la­bai nor­ma­li re­ak­ci­ja. Bai­mė bū­tų blo­gai, bet jau­du­lys yra nor­ma­li sa­vi­jau­ta, bū­se­na, su ku­ria pa­vyks­ta su­si­drau­gau­ti po šū­vio. Kai pa­skel­bia­mas star­tas, apie jau­du­lį ne­be­gal­vo­ji – pra­de­di gal­vo­ti, kaip ir ką da­ry­ti“, – sa­kė re­kor­di­nin­kas.

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14034-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

Do­vy­das Ta­mo­sy­nas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to žur­na­lis­ti­kos ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­gra­mos II kur­so stu­den­tas